Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-02-24 · Civilinė byla Nr. e2S-167-544/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-24
Bylos Nr.
e2S-167-544/2016
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-08494-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Skolininkas
K. G.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-167-544/2016

Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08494-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1.; (S) 3.5.1.19.2.; 3.3.2.4.;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (kreditorės) AB SEB bankas (toliau – Suinteresuotas asmuo ir/ar Kreditorius) atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-9735-837/2015, dėl antstolio veiksmų apskundimo, skolininkas – K. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolio A. B. kontoroje, remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3015-488/2011, kuria iš skolininko K. G., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., nutarta išieškoti 134769,37 Eur negrąžinto kredito, 1352,23 Eur nesumokėtų palūkanų, 715,33 Eur nesumokėtų delspinigių (bendra skola Kreditoriui sudaro 136836,93 Eur), 39 Eur žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir parduoti iš varžytinių įkeistus nekilnojamuosius daiktus, 2011 m. rugpjūčio 8 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. spalio 22 d. buvo paskelbtos antrosios (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, gyvenamojo namo (bendro ploto (duomenys neskelbtini) m², pastatytas (duomenys neskelbtini) m.) ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. bei nuosavybės teise priklausančių K. G., varžytinės. Varžytinės buvo paskelbtos internetinėje svetainėje www.evarzytines.lt ir turėjo vykti nuo 2015 m. spalio 22 d. 12:50:10 val. iki 2015 m. lapkričio 23 d. 12:50:59 val.

2015 m. spalio 27 d. antstolio kontoroje buvo gautas skolininko K. G. skundas, kuriuo jis prašė atšaukti 2015 m. spalio 22 d. paskelbtas antrąsias varžytines dėl žemės sklypo ir pastatų pardavimo bei tvirtino, kad varžytinės paskelbtos neteisėtai, kadangi „Naudojimosi elektroninių varžytynių sistemos tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas), kuriuo buvo vadovautasi skelbiant elektronines varžytines, nebuvo paskelbtas nei „Valstybės žiniose“, nei Teisės aktų registre, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nuostatos, dėl ko Aprašas nėra įsigaliojęs. Tokia situacija ir Lietuvos apeliacinio teismo buvo įvertinta kaip netinkama bei implikuojanti susiklosčiusių teisinių santykių neteisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-66-381/2005).

2015 m. lapkričio 2 d. patvarkymu antstolis A. B. atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir tokį savo sprendimą motyvavo tuo, jog skunde minimi teismų sprendimai nėra susiję su šiuo metu vykstančiomis varžytinėmis.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas skolininko K. G. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino, panaikino antstolio A. B. 2015 m. spalio 22 d. patvarkymą dėl varžytynių skelbimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė paskelbtų varžytynių vykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki šios nutarties įsiteisėjimo, o nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą pavedė antstoliui A. B.. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad varžytynių organizavimas elektroniniu būdu nesant pagal įstatymus paskelbtos ir galiojančios tvarkos, t. y. Aprašo, negali būti laikomas teisėtu. Tokios objektyvios varžytynių organizavimo ir vykdymo aplinkybės implikuoja susiklosčiusių teisinių santykių neteisėtumą, nes turtas parduotas tvarka, kuri negali būti pripažįstama varžytynėmis, kaip tai apibrėžta CPK 700 str. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad tolimesni vykdymo veiksmai turėtų būti sustabdyti, o, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gali būti pažeisti skolininko teisėti interesai bei lūkesčiai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu Kreditorius prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo K. G. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodo, kad skundžiama nutartis ne tik prieštarauja teisės aktų nuostatoms, tačiau ir neatitinka susiklosčiusios faktinės situacijos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos elektroninių varžytynių klausimu. Pažymi, kad 2015 m. spalio 22 d., t. y. patvarkymo atnaujinti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu, nebuvo jokio pagrindo taikyti Aprašo nuostatas, kadangi nuo 2015 m. balandžio 18 d. pakeitus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijų (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcijos) 95 p. nuostatas, jame nebeliko nuorodos į Aprašą. Taigi priimant skundžiamą nutartį nebuvo jokio pagrindo vadovautis Lietuvos Apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-66-381/2015, nes po šio sprendimo paskelbimo elektroninių varžytynių teisinis reglamentavimas iš esmės pasikeitė, dėl ko Aprašas teisiniams santykiams, susiformavusiems nagrinėjamoje byloje, negalėjo būti taikomas, nes į jį nenukreipia nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), nei Sprendimų vykdymo instrukcijos galiojančios nuostatos. Negana to, antstolis, priimdamas 2015m. spalio 22 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), elgėsi teisėtai, pagrįstai reagavo į pasikeitusią teisinę situaciją, aktualius teisės normų pakeitimus, dėl ko pareiškėjo K. G. skundas dėl išieškojimo sustabdymo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apelianto vertinimu, skundžiama nutartimi visiškai nepagrįstai apriboti antstolio veiksmai, sukelta žala Kreditoriui, kaip išieškotojui vykdymo procese, kadangi yra nepagrįstai nevykdomas priverstinis skolininko turto pardavimas, didinamas jo įsiskolinimas dėl priskaičiuotų palūkanų. Atskirajame skunde papildomai pabrėžiama ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-592-469/2015 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-66-381/2015 bei pabrėžė, kad CPK taikymo tvarka įtvirtina įstatymo įgyvendinamajame teisės akte (Sprendimų vykdymo instrukcijoje), o šią dar labiau detalizuojančio teisės akto nebuvimas savaime negali paneigti paties įstatymo ir įgyvendinamojo teisės akto galiojimo, šią spragą turi užpildyti teisės normas taikantys subjektai (ar ginčą nagrinėjantis teismas). Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino neteisėtu ir negaliojančiu tokį teisinį argumentavimą, kurį nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. B. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Antstolis nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-592-469/2015, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-66-381/2015 bei pabrėžė, kad apeliacinės instancijos teismo argumentas, jog nesant galiojančio Aprašo varžytynės negali būti teisėtos, kadangi vyksta ne pagal įstatyme nustatytą, o pagal dalyvių susikurtą tvarką, yra pripažįstamas nepagrįstu, nes susidariusią spragą turi užpildyti teisės normas taikantys subjektai (ar ginčą nagrinėjantis teismas). Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi bei vadovavosi ne tik neaktualiomis teisės normų redakcijomis, tačiau ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos elektroninių varžytynių klausimais.

Atskirasis skundas tenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apelianto (skolininko) K. G. skundas dėl antstolio A. B. veiksmų atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320, 338 str.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys rodo, kad antstolio A. B. kontoroje, remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3015-488/2011, 2011 m. rugpjūčio 8 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarojoje nutartyje buvo nutarta iš skolininko K. G. išieškoti 134769,37 Eur negrąžinto kredito, 1352,23 Eur nesumokėtų palūkanų, 715,33 Eur nesumokėtų delspinigių (bendra skola Kreditoriui sudaro 136836,93 Eur), 39 Eur žyminio mokesčio bei 5 procentų dydžio metines palūkanas bei parduoti iš varžytinių įkeistus nekilnojamuosius daiktus. 2015 m. spalio 22 d. buvo paskelbtos antrosios (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, gyvenamojo namo (bendro ploto (duomenys neskelbtini) m², pastatytas (duomenys neskelbtini) m.) ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. bei nuosavybės teise priklausančių K. G., varžytinės. Varžytinės buvo paskelbtos internetinėje svetainėje www.evarzytines.lt ir turėjo vykti nuo 2015 m. spalio 22 d. 12:50:10 val. iki 2015 m. lapkričio 23 d. 12:50:59 val. Atsižvelgdamas į tai, skolininkas K. G. kreipėsi į antstolį A. B. su skundu, kuriuo prašė atšaukti 2015 m. spalio 22 d. paskelbtas antrąsias varžytynes bei tvirtino, kad varžytinės paskelbtos neteisėtai, kadangi Aprašas nebuvo paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka ir dėl to nėra įsigaliojęs. Nors antstolis su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutiko, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas dar ir į Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-66-381/2015, pareiškėjo K. G. skundą tenkino, panaikino antstolio A. B. 2015 m. spalio 22 d. patvarkymą dėl varžytynių bei sustabdė paskelbtų varžytynių vykdymą. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys leidžia pagrįstai spręsti, kad toks procesinis sprendimas buvo priimtas iš esmės todėl, kad varžytynių organizavimo elektroniniu būdu nereglamentuoja jokia paskelbta ir galiojanti tvarka, o ja negali būti laikomas vykdymo proceso dalyvių susitarimas, kadangi vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai yra viešo pobūdžio.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvus, išties sutinka su tuo, kad vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešo pobūdžio, dėl ko pagrindinis reglamentavimo būdas yra imperatyvus. Be to, pareiškėjo K. G. nurodomas Aprašas nėra nei paskelbtas, nei galiojantis, dėl ko jo nuostatomis negali būti vadovaujamasi. Nepaisant to, CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcija itin detaliai ir išsamiai reglamentuoja turto pardavimo iš varžytynių bei turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais tvarką (CPK 602 str., XLIX skyriaus „Turto realizavimo tvarka“ nuostatos, Sprendimų vykdymo instrukcijos VI skyriaus „Varžytynių vykdymo tvarka“ nuostatos). Taigi nagrinėjamu atveju susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja ne tik kodifikuotas teisės aktas – CPK, tačiau ir jį detalizuojantis specialusis teisės aktas – Sprendimų vykdymo instrukcija, kurio 95 p. skundžiamo antstolio patvarkymo priėmimo metu jau nebebuvo nuorodos į Aprašą, kas reiškia, jog elektroninių varžytynių vykdymo tvarka nebuvo reglamentuota nepaskelbtu teisės aktu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad skundžiamame antstolio A. B. 2015 m. spalio 22 d. patvarkyme dėl varžytynių nėra nurodyta, jog rengiamos varžytynės vyks ar bus organizuojamos pagal skolininko nurodomą ir nustatyta tvarka nepaskelbtą bei negaliojantį Aprašą. Pažymėtina, jog aukščiau išdėstytų teisės aktų nuostatos, nustatančios, kad varžytynės vyksta elektroniniu būdu, galiojo tiek skundžiamo antstolio patvarkymo priėmimo, tiek jo teisėtumo bei pagrįstumo tikrinimo pirmosios instancijos teisme metu, dėl ko nėra pagrindo spręsti, kad priimdamas skundžiamą patvarkymą antstolis nesilaikė varžytynes reglamentuojančių teisės normų.

Be to, kaip jau minėta virš, esminiais pirmosios instancijos teismo argumentais, lėmusiais antstolio A. B. 2015 m. spalio 22 d. patvarkymo panaikinimą, buvo tai, kad nėra galiojančios bei paskelbtos varžytynių organizavimo elektroniniu būdu tvarkos, o tokia teisės spraga negali būti užpildoma pačių proceso dalyvių susitarimu ir kad tokios pozicijos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas. Tačiau toks pirmosios instancijos teismo argumentas, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, yra nepagrįstas. Būtent tokią poziciją, tikrindamas minėto Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo teisėtumą, yra išdėstęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-592-469/2015. Šiuo procesiniu sprendimu kasacinės instancijos teismas, kuris vadovaujantis CPK 4 str. nuostatomis užtikrina vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-66-381/2015, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, ir pabrėžė, kad apeliacinės instancijos teismo argumentas, jog, nesant galiojančio Aprašo, varžytynės negali būti teisėtos, kadangi vyksta ne pagal įstatyme nustatytą, o pagal dalyvių susikurtą tvarką, yra pripažįstamas nepagrįstu. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, jog įstatymo (CPK) taikymo tvarka įtvirtinta įstatymo įgyvendinamajame teisės akte (Instrukcijoje), o šią dar labiau detalizuojančio akto nebuvimas savaime negali paneigti paties įstatymo ir įgyvendinamojo teisės akto galiojimo, šią spragą turi užpildyti teisės normas taikantys subjektai (ar ginčą nagrinėjantis teismas); aptariamu atveju varžytynės galėtų būti pripažintos neteisėtomis tik tuo atveju, jeigu būtų pagrindas konstatuoti, kad dėl jų vykdymo tvarkos buvo pažeisti imperatyvūs CPK reikalavimai.

Vadovaudamasi virš išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri yra naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apelianto (skolininko) K. G. skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininko K. G. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Teisėja Ramunė Čeknienė