Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos R. P. prašymą dėl turto arešto baudžiamojoje byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. gruodžio 30 d. gautas R. P. prašymas dėl 2000 m. kovo 22 d. tardytojo nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirto turto arešto baudžiamojoje byloje Nr. N1-1167-138/2000 panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

1961 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (įstatymo su vėlesniais pakeitimais redakcija) 195 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad siekdamas užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, tardytojas privalo uždėti areštą įtariamojo, kaltinamojo ar pagal įstatymą materialiai atsakingo už jų veiksmus fizinio asmens turtui ar transporto priemonei arba turtui kitų fizinių asmenų, pas kuriuos yra nusikalstamu būdu gautas ar įgytas turtas arba transporto priemonė. Turtui areštas gali būti uždedamas kartu su poėmiu ar krata arba skyrium nuo jų. To paties straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad arešto turtui uždėjimas panaikinamas tardytojo nutarimu, jeigu ši priemonė pasidaro nebereikalinga.

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata. Pagal šio straipsnio 8 dalį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

Iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tardymo departamento skyriaus tardytojos A. B. 2000 m. kovo 21 d. nutarimo uždėti turtui areštą matyti, kad baudžiamojoje byloje, kurioje R. P. kaltinamas (įtariamas) nusikaltimo, nustatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (įsigaliojusio 1961 m. rugsėjo 1 d. su vėlesniais pakeitimais) (toliau – 1961 m. BK) 271 straipsnio 3 dalyje, padarymu, siekiant užtikrinti galimą baudą bei civilinį ieškinį nutarta areštuoti nepilnamečio R. P. motinos R. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).

Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-1167-138/2000 R. P. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį bei nuteistas galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą, R. P. nuo laisvės atėmimo bausmės buvo atleistas. Tuo pačiu nuosprendžiu, nukentėjusiojo naudai iš nuteistojo įstatyminės atstovės R. P. buvo priteistas 2005 Lt civilinis ieškinys (b. l. 4–6).

R. P. nuosavybės teise priklausančio minėto buto areštas užfiksuotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banko išraše, kuriame nurodytas minėtos tardytojos 2000 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).

Iš Lietuvos Antstolių rūmų pateiktos informacijos nustatyta, kad antstolių žinioje nėra vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš R. P., bei, kad nuo 2003 m., kai buvo įvykdyta Teismo antstolių reforma, privatiems antstoliams buvo perduotos tik nebaigtos vykdyti teismo antstolių kontorų bylos, o tais atvejais, kai vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas išskaitoms tretiesiems asmenims atlikti ar išieškoti iš skolininko nebuvo įmanoma dėl įvairių priežasčių, vykdomoji byla buvo laikoma užbaigta ir perduodama į teismo archyvą, prie kurio veikė teismo antstolio kontora (b. l. 19).

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad vykdomoji byla, kurioje buvo taikytas areštas pareiškėjos turtui, yra užbaigta. Išieškojimui nustatytas senaties terminas yra pasibaigęs, kadangi teismo nuosprendis buvo priimtas prieš daugiau nei dvidešimt metų, byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog turto areštas minėtam butui tebėra reikalingas. Duomenų apie tai, kad iš Antstolių rūmų vykdomoji byla būtų perduota į teismo archyvą, prie kurio veikė antstolio kontora, taip pat nėra. Kadangi išieškojimas iš pareiškėjos turto pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tardymo departamento skyriaus priimtą nutarimą nėra ir negali būti vykdomas, todėl areštas nekilnojamam turtui, kurio nepanaikino antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, naikintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 632 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 8 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti pareiškėjos R. P. prašymą dėl turto arešto panaikino.

Panaikinti areštą R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paskirtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tardymo skyriaus tardytojos A. B. 2000 m. kovo 21 d. nutarimu areštuoti turtą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.