- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- 2-243-178/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01932-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties, kuria ieškovės E. G. skundas atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB lizingas, V. K. personalinė įmonė „Vidkolina“ dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos rašto panaikinimo, laikytas nepaduotu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ieškinio (skundo) priėmimo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovė E. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu prašydama pripažinti nepagrįstu ir panaikinti skundžiamą Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2015 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 2R-2720, teisme ginčą nagrinėti iš esmės, o išnagrinėjus įpareigoti atsakovę Inspekciją ištirti ieškovės 2015 m. rugsėjo 9 d. skundą. Nurodė, kad Inspekcija 2015 m. rugsėjo 15 d. raštu, remiantis Inspekcijos viršininko 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. IV-7 patvirtintos Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos aprašo 10.2 punktu, atsisakė priimti skundą, nes jau yra įsigaliojęs Inspekcijos sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taip pat rašte nurodyta, kad ieškovė 2015 m. rugsėjo 9 d. pateikė skundo papildymą, kuriame naujos aplinkybės nenurodytos, o klausimas jau išspręstas Inspekcijos ankstesniais raštais. Ieškovės teigimu, atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, piktybiškai netiria skundų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumų šalinimui, t. y. nurodyti skundo pagrindą bei pridėti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, nurodyti, kuo grindžiamas Inspekcijos rašto neteisėtumas, kokiomis aplinkybėmis ir įrodymais remiantis laikytina, kad Inspekcija nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą ir jį nagrinėti motyvuojant, kad ginčas jau yra išspręstas.
Ieškovė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį, pateikė ieškinio patikslinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovės skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktame ieškinio tikslinime 2015 m. spalio 9 d. nutartyje nurodyti trūkumai nepašalinti, dėl ko skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovei.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė E. G. (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas netinkamai taikė įstatymą ir nesivadovavo CPK normomis. Apeliantė teismo nurodytus ieškinio trūkumus pašalino nustatytu laiku. Teismas nepagrįstai nurodo neva nutartis neįvykdyta, nors ieškinio patikslinime aprašytas ieškinio dalykas ir pateikti rašytiniai įrodymai.Pateikti įrodymai, kad teismas dar nėra pasisakęs dėl ankstesnio apeliantės ieškinio, t. y. dar nėra įsiteisėjusio procesinio teismo dokumento, iš kurių matytųsi, kad teismas anksčiau jau išnagrinėjo apeliantės ieškinį. Skundžiama nutartis rašyta ne teisėjos, nes netinkamai taikyta CPK 62 straipsnio 2 dalis, todėl naikintina. Apygardų teismuose bylas, kurios yra nagrinėjamos pirma instancija, nagrinėja vienas teisėjas, o skundžiamojoje nutartyje kalbama apie teismo, o ne teisėjos veiklą. Teisėjos veiksmai yra suboti ir neapdairūs, prieštaraujantys faktinei bylos aplinkybei, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir klausimas grąžintinas pirmajai instancijai nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas (ne)tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).
CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, šiuos ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. apžvalga Nr. AC-36-1 „Dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje“). Taigi, ieškinyje aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesą iniciatyva įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio (skundo) turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str., 138 str.).
Kaip minėta, apeliantė skundu prašo pripažinti nepagrįstu Inspekcijos 2015 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 2R-2720, teisme ginčą nagrinėti iš esmės, o išnagrinėjus įpareigoti atsakovę Inspekciją ištirti ieškovės 2015 m. rugsėjo 9 d. skundą. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartyje nustatė pareikšto skundo trūkumus, nustatė terminą jų šalinimui, o skundžiama nutartimi konstatavo, jog trūkumai nepašalinti. Todėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimo tinkamam išnagrinėjimui svarbu išsiaiškinti, kokius ieškinio (skundo) trūkumus pirmosios instancijos teismas nustatė, ar šie trūkumai buvo pašalinti, ar jie yra esminiai ir trukdys išspręsti bylą iš esmės.
Teismas apeliantei buvo nustatęs terminą pašalinti tokius trūkumus: nurodyti skundo pagrindą bei pridėti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, nurodyti, kuo grindžiamas Inspekcijos rašto neteisėtumas, kokiomis aplinkybėmis ir įrodymais remiantis laikytina, kad Inspekcija nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą ir jį nagrinėti motyvuojant, kad ginčas jau yra išspręstas.
Susipažinus su apeliantės pateiktu skundu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo nesutikti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015 m. spalio 9 d. nutartimi taikė ieškinio trūkumų institutą, nes iš skundo turinio iš tikrųjų nėra galimybės identifikuoti faktinį skundo pagrindą, taip pat nepateikti ir jį pagrindžiantys įrodymai (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), t.y. nei apeliantės 2015 m. rugsėjo 9 d. skundo Inspekcijai, nei Inspekcijos 2015 m. rugsėjo 15 d. rašto, jo priedų (naujai teiktos Inspekcijai medžiagos) kopijos. Prie skundo pateikta tik asociacijos įstatai, išrašas iš juridinių asmenų registro, steigimo sutartis bei diplomas, t.y. dokumentai, kurie niekaip tiesiogiai nesusiję su skunde nurodomomis aplinkybėmis. Nutarties, kuria apeliantės skundo trūkumai buvo konstatuoti, neskundė ir ji pati. Nors apeliantė šiuo metu atskirajame skunde dėl nutarties, kuria teismas laikė trūkumus nepašalintais, ir teigia, kad ji, pateikdama ieškinio tikslinimą, įvykdė teismo nutartį, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti ir laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantė skundo trūkumų nepašalino.
Apeliantė, šalindama trūkumus, pateikė iš esmės tapatų skundą su tapačiomis aplinkybėmis kaip ir pradiniame skunde, iš kurių, kaip minėta, nėra galimybės objektyviai identifikuoti ieškinio pagrindo. Nors apeliantė, šalindama trūkumus, iš tikrųjų pateikė keletą rašytinių įrodymų – VĮ „Registrų centras“ pažymos, ankstesnio ieškinio ir skundo bei 2005 m. birželio 2 d. lizingo sutarties kopijas, tačiau nepateikė jokių argumentų, kokias aplinkybes minėti rašytiniai įrodymai pagrindžia bei kokį ryšį jie turi su nagrinėjamoje byloje ginčijamu Inspekcijos 2015 m. rugsėjo 15 d. rašto teisėtumu. Su patikslintu skundu vėlgi nėra pateikti nei apeliantės 2015 m. rugsėjo 9 d. skundo Inspekcijai, nei Inspekcijos 2015 m. rugsėjo 15 d. rašto, jo priedų (naujai pateiktos Inspekcijai medžiagos) kopijos, kitaip tariant, nei su pradiniu, nei su patikslintu skundu ir netgi nei su atskiruoju skundu nėra pateikta jokių įrodymų, kad paminėti dokumentai apskritai yra, koks jų turinys (jei jie yra). Todėl neaiškios tokio skundo nagrinėjimo ribos, t.y. ar tai naujas savarankiškas ginčo dalykas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ar anksčiau prasidėjusio ir Inspekcijoje jau išnagrinėto ginčo tęsinys, juo labiau, kai ir pati apeliantė nurodo, jog skundas buvo paduotas papildant ankstesnį jos teiktą skundą, kurio pagrįstumas nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5137-565/2015, kurioje keliamas klausimas dėl šilumos ir karšto vandens patalpoms (ne)tiekimo, o tokio pat klausimo sprendimo ar įpareigojimo jį išspręsti nustatymo, kaip galima suprasti iš aptariamo skundo, siekiama ir šioje byloje.
Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų apeliantė nepašalino, jie laikytini esminiais ir trukdančiais bylą išspręsti iš esmės. Pažymėtina ir tai, kad teismas yra saistomas ieškinio (skundo) pagrindu nurodytų aplinkybių ir pats nei ieškinio priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylą negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis apeliantė nesirėmė reikšdama reikalavimą (CPK 265 str. 2 d.). Taigi, teismui priėmus apeliantės pareikštą skundą, byloje dalyvaujantiems asmenims būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 2 str., 12 str., 142 str., 185 str.).
Atsižvelgiant į išdėstytą ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai neužkerta kelio iš naujo pateikti tinkamai pagal CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus parengtą ieškinį (skundą) pirmosios instancijos teismui, taip pat siūlytina ir apsvarstyti galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje (CPK 42 str. 5 d., 160 str. 1 d. 7 p., 161 str.).
Lietuvos apeliacinės instancijos Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.