Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-05-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-943-506/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-05-20
Bylos Nr.
A15.-943-506/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00402-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja (pirm.)
Pažeidėjas
D. G.
Institucija
Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Vilniaus skyrius
Advokatai
Nedas Valiulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-943-506/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00402-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.19.4.; 21.9.9.; 21.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gegužės 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. G., jo atstovui advokatui Nedui Valiuliui, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Sauliui Tuleikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 455 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau ir – institucija) įgaliotasis pareigūnas 2021-02-18 D. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VKTI-ANR_P-969-2021 už tai, kad jis, būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2020-10-01 iki 2020-11-30 įmonėje daugiau kaip metus nesaugojo duomenų, perkeltų iš vairuotojų kortelių ir/ar skaitmeninių tachografų, ir nepateikė jų patikrinimui, taip nusižengė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Paralamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transporto susijusių socialinių teisės aktų suderinimo, 33 straipsnio 2 dalies reikalavimui, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 455 straipsnio 3 dalyje.

Šalies argumentai

D. G. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus su priedais, kuriuose nurodė aplinkybes, kodėl laiku negalėjo pateikti institucijai prašomų duomenų (25-43 b. l.), prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, įpareigoti instituciją įvertinti visus D. G. pateiktus duomenis bei informaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje D. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad dirba UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi. Licenciją veiklai gavo 2020 metų rugsėjį, bendrovė teturėjo vieną vilkiką. Tuo metu jis nežinojo, kad periodiškai reikia teikti tachografo duomenis, tik žinojo, kad transporto saugos administracijai, kai ji paprašo, reikia pateikti duomenis. Tą sužinojo po Sauliaus Tuleikos skambučio. Tačiau pastarasis paskambino likus dviem dienoms iki nurodyto termino, ir paklausė, ar bendrovė pateiks duomenis pagal nurodymą. Nurodymo jis nebuvo matęs, tik pasitikrinęs elektroninį paštą, pamatė nurodymą. Paaiškėjo, kad 2020-12-28 saugos administracija el. paštu buvo atsiuntusi nurodymą pateikti duomenis iki sausio 26 dienos. Radęs nurodymą, puolė organizuoti duomenų pateikimą. Reikėjo pateikti vairuotojų kortelių duomenis ir pačio vilkiko. Vairuotojai turi tachografą, į jį deda kortelę, tie duomenys parodo darbo ir poilsio režimą. Duomenis pateikė pavėluotai, tik po to, kai vilkikas atvyko į Lietuvą ir buvo nuskaitytos kortelės. Tiriant šį įvykį sužinojo, kad vairuotojo kortelė įstatoma į tachografą, jos nuskaitytus duomenis reikia įkelti į sistemą. Jis žinojo, kad senesnio modelio tachografo duomenys įrašomi į kompaktą, dabar naudojamos vairuotojo kortelės. Vėliau jam pavyko išsiaiškinti, kad įsigijus automobilį, jį reikėjo susieti su įmonės kortele. Nors automobilis ir niekur nevažiuodavo, vis tiek kortelę reikėjo įkišti į aparatą, kad duomenys išsisaugotų, bet šito jis nežinojo. Sausio 6 dieną, prieš išvažiuojant vilkikui į Vokietiją, bandė nuskaityti duomenis, bet nepavyko, vilkikas išvyko į Vokietiją, ir grįžo apie vasario 17 dieną. Vilkikui esant Vokietijoje, duomenų nuskaityti nepavyko, jei būtų tai žinojęs iš anksto, vilkiką būtų grąžinęs anksčiau. Tuo metu įmonėje dirbo vadybininkas, atsakingas už šią sritį, bet jis jam (direktoriui) nepaaiškino tvarkos. Jis pats sausio 6 dieną bandė duomenis nuskaityti, bet nepavyko. Šiame versle jis dar yra visai nepatyręs ir daro klaidų. Dabar supranta, kad už praėjusius metus pagal Vokietijos įstatymus duomenis traukti nelegalu. Kai organizavo duomenų pateikimą, susisiekė su “Scania” centru, „Scania“ centras duomenis nuskaitė, tačiau įkėlė tik nuo 2021-01-06, kai automobilis išvyko iš Lietuvos į Vokietiją. Prašė neskirti jokios nuobaudos, bylą nutraukti.

Teismo posėdyje D. G. paaiškinimus patvirtino liudytojas T. V.

Institucijos atstovas Saulius Tuleika teismo posėdyje paaiškino, kad transporto priemonėje yra tachografas, vairuotojas į jį deda kortelę, duomenys lieka ir vairuotojo kortelėje, ir tachografo įrenginyje. Tachografas – tai išmanus įrenginys, jis tik tada pradeda “suvokti”, jog konkretus vilkikas priklauso konkrečiai įmonei, kai įdedama įmonės kortelė. Kai į tachografą įdedama įmonės kortelė, įrenginys “supranta”, kad konkretus automobilis priklauso konkrečiai įmonei. Automobiliui esant Vokietijoje ir nuskaitant duomenis, „Scania“ centro atstovai pamatė, kad automobilis anksčiau buvo susietas su kita įmone, o Vokietijoje nelegalu kitos įmonės duomenis pateikti. Kai automobilis perėjo D. G. įmonei, jos vadovas neatliko savo pareigų, turėjo vilkiką susieti su savo įmone, tai yra, įdėti įmonės kortelę į tachografą. Tachografas atiduoda tik tiek duomenų, kiek priklauso tai konkrečiai įmonei. Kadangi D. G. įsigijo naudotą transporto priemonę, jam reikėjo savo įmonės kortelę įdėti į automobilio tachografą. Jei automobilis nevažiuoja, vis tiek reikia įkišti kortelę ir susieti automobilį su įmone. Pagal Vokietijos įstatymus kitos įmonės duomenų negalima duoti, nes tie duomenys kažkam kitam priklauso. Nors „Scania“ centras gali matyti visus duomenis, tačiau pagal Vokietijos įstatymus kitos įmonės duomenų duoti negali. Kiek galima suprasti, „(duomenys neskelbtini) “ įmonės kortelė pirmą kartą į tachografą buvo įdėta sausį, todėl su D. G. įmonės kortele nebuvo galimybės sausį nuskaityti spalio-lapkričio duomenis, nes “(duomenys neskelbtini)” direktorius nepadarė būtinų veiksmų pradėdamas naudoti įgytą transporto priemonę. Kai įmonė pirmą kartą pateikė duomenis, iš saugos administracijos buvo patarta (paties Sauliaus Tuleikos), kad reikia kreiptis į tachografų dirbtuves Vokietijoje, ir jie gali duomenis nuskaityti. Tačiau tuo metu nebuvo žinoma, kad Vokietijoje pagal įstatymą neleidžiama pateikti kitos įmonės duomenų. Todėl tik kai transporto piemonė grįžo į Lietuvą, čia tachografų dirbtuvėse duomenys buvo nuskaityti. Įmonė privalo nuskaityti duomenis tiek nuo takografo, tiek nuo vairuotojo kortelės ir saugoti juos įmonėje metus, o saugos administracijai paprašius, duomenis turi pateikti. Kadangi nebuvo pateikta informacija už paprašytą laikotarpį, duomenys buvo pateikti pavėluotai, tik tada, kai automobilis grįžo į Lietuvą, todėl ir buvo surašytas protokolas, nes praėjo visi protingi terminai laukti duomenų. Aiški aplinkybė, kad įmonėje duomenys nebuvo saugomi, nors įmonė privalo saugoti tuos duomenis. Reikalauti ir tikrinti privaloma, nes būna piktybinių atjungimo nuo tachografo atvejų, kai pažeidžiamas darbo ir poilsio režimas. Prašė priimti teismo nuožiūra teisingą sprendimą.

Teismo posėdyje advokatas Nedas Valiulis nurodė, kad prašomi duomenys institucijai buvo pateikti, nors ir pavėluotai, pavėluota vos 4 dienas. Prašė įvertinti ir pandemijos įtaką, vairuotojų kompiuterines žinias, bylą nutraukti.

Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens D. G. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 455 straipsnio 3 dalyje, grindžiama šiais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu (2-3 b. l.), Administracinių nusižengimų registro išrašu (4 b. l.), prašymu dėl duomenų pateikimo (7 b. l.), tarnybiniu pranešimu (9 b. l.), rašytiniu D. G. paaiškinimu (11 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 455 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už daugiau kaip dvidešimt procentų kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) privalomų tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš patikrintų vairuotojo darbo dienų), nesaugojimą nustatytą laiką įmonėje. Tai yra blanketinė teisės norma, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius tachografų registracijos lapų ir duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ar vairuotojo kortelės, saugojimo taisykles.

D. G. kaltinamas pažeidęs Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (toliau ir – Reglamentas), kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Paralamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transporto susijusių socialinių teisės aktų suderinimo, 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą, be kita ko, numatantį, kad pagal 35 straipsnio nuostatas atspausdintus įskaitomus registracijos lapus ir spaudinius transporto įmonės laiko suskirstytus chronologine tvarka ne trumpiau kaip metus nuo jų naudojimo pradžios; įgaliotam kontroliuojančiam pareigūnui paprašius, registracijos lapai, spaudiniai ir perkelti duomenys jam parodomi arba perduodami.

Iš bylos duomenų matyti, kad D. G. įmonė krovinių vežimų realiai užsiima nuo 2020-09-07. Transporto priemonę, kurios tachografo duomenų pareikalavo kontroliuojantis pareigūnas, buvo įgyta pagal pirkimo-pardavimo sutartį 2020-08-18 iš UAB “ (duomenys neskelbtini)”. Dėl patirties stokos, perregistravus transporto priemonę D. G. įmonei, į jos tachografą buvo įdėta įmonės kortelė, tačiau ši procedūra nebuvo atlikta tinkamai, todėl transporto priemonei išvykus į Vokietiją, tachografas fiksavo duomenis buvusios įmonės-automobilio savininkės vardu. Kai D. G. sužinojo, jog iš jo reikalaujama pateikti tachografo duomenis už spalį ir lapkritį, jis ėmėsi visų įmanomų būdų, kad tuos duomenis pateiktų, netgi kreipėsi į “Scania” centrą pagalbos, tačiau duomenų negavo laiku, nes tokių duomenų pateikimas prieštaravo Vokietijoje galiojančiam duomenų pateikimo įstatymui.

D. G. pastangos gauti ir laiku pateikti kontroliuojančiam pareigūnui pastarojo prašomus duomenis įrodo, kad D. G. nei tyčia, nei dėl neatsargumo neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip administracinis nusižengimas.

Pažymėtina, kad Reglamente, kurio nuostatos pažeidimu kaltinamas D. G., nėra išdėstyta, kaip saugoti tachografų registracijos lapus, tik nurodyta juos saugoti chronologine tvarka, ir nustatytas saugojimo terminas.

Kaip minėta, D. G. įmonė veikia dar labai trumpą laiką, kuris yra nepakankamas daryti neginčytiną kategorišką išvadą, jog įmonėje nustatytą laiką nesaugojami privalomi tachografo registracijos lapai ir (ar) duomenys, perkelti iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš patikrintų vairuotojo darbo dienų).

Sutiktina, kad prašomus pateikti duomenis D. G. pateikė pavėluotai, tačiau jis pavėlavo dėl kilusių sunkumų, nes transporto priemonė tuo laikotarpiu buvo išvykusi į Vokietiją. Teismo posėdyje institucijos pareigūnas pripažino, jog pavėluotai gautų duomenų neanalizavo ir nevertino. Todėl nėra pagrindo teigti, jog duomenys nebuvo saugomi. Iš to galima daryti išvadą, jog D. G. savo pareigą vykdė – tikrinto laikotarpio registracijos lapus saugojo ir pateikė kontroliuojančiai institucijai, tai yra, nepažeidė Reglamento 33 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Visos paminėtos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, jog D. G. yra kaltas padaręs nusižengimą, numatytą ANK 455 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamu atveju kilusios abejonės dėl D. G. kaltumo vertintinos jo naudai. Bylos aplinkybės nepagrindžia neabejotinos išvados, kad atsakomybėn traukiamas asmuo susiklosčiusioje situacijoje sąmoningai nesaugojo nustatytą laikotarpį tachografo duomenų ir sąmoningai nepateikė jų, pareikalavus institucijai.

Teismas pabrėžia, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, pagal kurią ne tik baudžiamosiose, bet ir administracinių nusižengimų bylose būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį abejonės dėl kaltinimo pagrįstumo bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-36-788/2019 ir kt.).

Kadangi nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 455 straipsnio 3 dalį D. G. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismas atkreipia dėmesį, kad D. G. rašytiniuose paaiškinimuose, be prašymo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną byloje, taip pat buvo suformuluoti prašymai „įpareigoti instituciją įvertinti visus D. G. pateiktus duomenis bei informaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas“.

Dėl prašymo instituciją įpareigoti įvertinti visus D. G. pateiktus duomenis bei informaciją, teismas pažymi, jog tokių įpareigojimų paskyrimas nagrinėjant konkrečią administracinio nusižengimo bylą, nėra priskirtas teismo diskrecijai; prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas pažymi, jog pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie D. G. patirtų bylos nagrinėjimo teisme išlaidų dydį, todėl nėra pagrindo svarstyti prašymą dėl jų priteisimo; prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, teismas

nutaria:

administracinio nusižengimo byloje, kurioje D. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr.VKTI-ANR_P-969-2021 dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnio 3 dalyje, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja