- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- Iv-1715-580/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. prašo priteisti jo naudai 20 000 Lt neturtinės žalos.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2009-06-27 iki 2010-05-26 jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas kartu su 3-5 asmenimis buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, 7 kv. m. ploto kameroje. Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos įrengimo, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ 6.15 punktas nustato, kad vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti 5 kv. m. kameros ploto. Pareiškėjas teigia, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, nes kamerose veisėsi pelės, žiurkės, tarakonai, pelėsiai, buvo drėgna. Dėl šių priežasčių pareiškėjas patyrė moralinę žalą - psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją. Dėl pablogėjusios sveikatos – skausmų skrandžio srityje, pablogėjusio regėjimo ir kt. – pareiškėjas keletą kartų kreipėsi į medikus. Pablogėjo pareiškėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo pareiškėjo bendravimo galimybės.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas 2009-04-08 atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių –kalėjimą. Atsakovas nurodė kameras, jų plotus bei asmenų laikomų kartu su pareiškėju skaičių: 2009-06-27 - 2009-07-01 kamera Nr. 199, plotas - 7,94 kv. m. (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-07-02 kamera Nr. 199 (ryte - 4, vakare - 2 asmenys kameroje); 2009-07-03 perkeltas į kamerą Nr. 173, plotas - 7,94 kv. m. (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-07-04 - 2009-07-21 kamera Nr. 173 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-07-22 perkeltas į kamerą Nr. 138, plotas - 7,44 kv. m. (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-07-23 - 2009-08-06 kamera Nr. 138 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-08-07 kamera Nr. 138 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-08-08 - 2009-08-10 kamera Nr. 138 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-08-11 kamera Nr. 138 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2009-08-12 perkeltas į kamerą Nr. 284, plotas - 7,15 kv. m. (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-08-13 - 2009-08-25 kamera Nr. 284 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-08-26 ryte kamera Nr. 284 - 4 asmenys kameroje, vakare - perkeltas į kamerą Nr. 330, plotas 7,52 kv. m. - 4 asmenys kameroje; 2009-08-27 kamera Nr. 330 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-08-28 - 2009-08-31 kamera Nr. 330 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2009-09-01 kamera Nr. 330 (ryte -2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2009-09-02 kamera Nr. 330 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2009-09-03 kamera Nr. 330 (ryte - 3, vakare - 2 asmenys kameroje); 2009-09-04 kamera Nr. 330 (ryte - 2, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-09-05 - 2009-09-22 kamera Nr. 330 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-09-23 kamera Nr. 330 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-09-24 kamera Nr. 330 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-09-25 kamera Nr. 330 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-09-26 - 2009-09-29 kamera Nr. 330 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-09-30 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2010-05-05 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 115, plotas 7,45 kv. m. (vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-05-06 išvyko į Vilniaus areštinę; 2010-05-13 atvyko iš Vilniaus areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 120, plotas 7,45 kv. m. (vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-05-14 perkeltas į kamerą Nr. 264, plotas - 7,80 kv. m. (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-05-15 - 2010-05-16 kamera Nr. 264 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-05-17 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2010-05-25 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir vakare - buvo patalpintas į kamerą Nr. 108, plotas 7,38 kv. m. - 3 asmenys kameroje, iš jos perkeltas į kamerą Nr. 372, plotas 7,23 kv. m. - 3 asmenys kameroje); 2010-05-26 kamera Nr. 372 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje). Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009-09-30 iki 2010-05-05 buvo išvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių. G. K. jo laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime nesikreipė į įstaigos administraciją dėl sąlygų bei sveikatos pablogėjimo. Įstaiga savo veiksmais G. K. žalos negalėjo padaryti. Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje nebuvo nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija nedaro įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiui, nes vykdydama teismų nutartis ir sprendimus, neturi teisinio pagrindo atsisakyti jų nepriimti į įstaigą. Skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytas ribas. Administracija siekia, kad asmenys, laikomi kamerose neatitinkančiose reikalavimų, būtų kuo greičiau perkeliami į laisvas kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pareiškėjo teiginiai, kad jį laikant kamerose, buvo pelių, žiurkių, tarakonų, pelėsių, drėgna ir šalta, neatitinka tikrovės, nes Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, siekdamas palaikyti švarą kamerose, yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad sprendžiant G. K. skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai neteisėtai veikė ar neveikė, tačiau būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą. Byloje neįrodytas žalos padarymo faktas. Nesant būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, negali būti taikoma civilinė atsakomybė.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad skunde pareiškėjas nenurodė, kokiais konkrečiais Kalėjimų departamento veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, nenurodė priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir Kalėjimo departamento veiksmų. Ginčas dėl tinkamų buitinių sąlygų laisvės atėmimo vietose užtikrinimo ir žalos atlyginimo tiesiogiai nėra susijęs su Kalėjimų departamento veiksmais bei teisėmis ir pareigomis. Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia vienu esminiu nusiskundimu – gyvenamojo ploto trūkumu, todėl kitos kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkintos ir negalėjo pareiškėjui sukelti didelių nepatogumų. Pareiškėjo teiginiai, kad kamerose veisėsi pelės, žiurkės, tarakonai, pelėsiai ir buvo drėgna, grindžiami bendro pobūdžio teiginiais, o ne konkrečiais įrodymais. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas daro viską, kad nebūtų pažeidžiamos laikomų asmenų teisės. Pareiškėjas periodiškai buvo laikomas perpildytame Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Kalėjimo administracija negalėjo lemti suimtųjų ir nuteistųjų, esančių kalėjime, skaičiaus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad suimtiesiems laikomiems Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, todėl suteikiant suimtajam mažiau nei 5 kv. m. gyvenamojo ploto, užtikrinamos normalios ir higienos reikalavimus atitinkančios sąlygos.
Nėra nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, kurie sąlygojo neturtinės žalos padarymą pareiškėjui. Pareiškėjas nenurodė, kokių neteisėtų veiksmų ėmėsi ar atsisakė imtis atsakovas, neužtikrindamas pareiškėjui tinkamų gyvenimo sąlygų. Laisvės atėmimo vietų perpildymas yra žinoma problema, kuri pagal valstybės finansines galimybes yra sprendžiama. Vyriausybė 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų planą. Priemonių plane iki 2017 m. Vilniuje numatyta pastatyti naują tardymo izoliatorių – pataisos namus. Įgyvendinus minėtą priemonę, bus išspręsta tardymo izoliatorių perpildymo problema, pagerės juose laikomų suimtųjų gyvenimo sąlygos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą praėjus nemažam laiko tarpui, po to, kai jis buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Tai parodo, kad jis nepatyrė stiprių neigiamų išgyvenimų arba tie išgyvenimai išblėso ir pareiškėjas, galimai, siekia pasipelnyti. Neigiamas poveikis asmeniui turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, o trunkantys veiksmai turi būti intensyvūs. Būtina atsižvelgti ir į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą ir trukmę. Pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Tam tikri nepatogumai ir apribojimai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė. Pareiškėjas įrodymais nepagrindė, kad jam buvo padaryta žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis, dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime nuo 2009-06-27 iki 2010-05-26 buvo laikomas šiose gyvenamosiose kamerose: 2009-05-13 gyvenamojoje kameroje Nr. 199 – 7,94 kv. m., 2009-07-03 gyvenamojoje kameroje Nr. 173 – 7,94 kv. m., 2009-07-22 – gyvenamojoje kameroje Nr. 138 – 7,44 kv. m., 2009-08-12 gyvenamojoje kameroje Nr. 284 – 7,15 kv. m., 2009-08-26 gyvenamojoje kameroje Nr. 330 – 7,76 kv. m., 2010-05-05 gyvenamojoje kameroje Nr. 115 – 7,45 kv. m., 2010-05-13 gyvenamojoje kameroje Nr. 120 – 7,38 kv. m., 2010-05-14 gyvenamojoje kameroje Nr. 264 – 7,80 kv. m., 2010-05-22 gyvenamojoje kameroje Nr. 108 – 7,38 kv. m., 2010-05-25 gyvenamojoje kameroje Nr. 372 - 7,23 kv. m. (b. l. 49).
Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas detalizavo kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, dydį bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių: 2009-06-27 - 2009-07-01 kamera Nr. 199, plotas - 7,94 kv. m. (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-07-02 kamera Nr. 199 (ryte - 4, vakare - 2 asmenys kameroje); 2009-07-03 perkeltas į kamerą Nr. 173, plotas - 7,94 kv. m. (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-07-04 - 2009-07-21 kamera Nr. 173 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-07-22 perkeltas į kamerą Nr. 138, plotas - 7,44 kv. m. (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-07-23 - 2009-08-06 kamera Nr. 138 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-08-07 kamera Nr. 138 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-08-08 - 2009-08-10 kamera Nr. 138 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-08-11 kamera Nr. 138 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2009-08-12 perkeltas į kamerą Nr. 284, plotas - 7,15 kv. m. (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-08-13 - 2009-08-25 kamera Nr. 284 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-08-26 ryte kamera Nr. 284 - 4 asmenys kameroje, vakare - perkeltas į kamerą Nr. 330, plotas 7,52 kv. m. - 4 asmenys kameroje; 2009-08-27 kamera Nr. 330 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-08-28 - 2009-08-31 kamera Nr. 330 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2009-09-01 kamera Nr. 330 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2009-09-02 kamera Nr. 330 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2009-09-03 kamera Nr. 330 (ryte - 3, vakare - 2 asmenys kameroje); 2009-09-04 kamera Nr. 330 (ryte - 2, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-09-05 - 2009-09-22 kamera Nr. 330 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-09-23 kamera Nr. 330 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-09-24 kamera Nr. 330 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-09-25 kamera Nr. 330 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-09-26 - 2009-09-29 kamera Nr. 330 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-09-30 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2010-05-05 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 115, plotas 7,45 kv. m. (vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-05-06 išvyko į Vilniaus areštinę; 2010-05-13 atvyko iš Vilniaus areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 120, plotas 7,45 kv. m. (vakare - 1 asmenys kameroje); 2010-05-14 perkeltas į kamerą Nr. 264, plotas - 7,80 kv. m. (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-05-15 - 2010-05-16 kamera Nr. 264 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-05-17 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2010-05-25 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir vakare - buvo patalpintas į kamerą Nr. 108, plotas 7,38 kv. m. - 3 asmenys kameroje, iš jos perkeltas į kamerą Nr. 372, plotas 7,23 kv. m. - 3 asmenys kameroje); 2010-05-26 kamera Nr. 372 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pažeidžiant galiojančius teisės aktus buvo laikomas nuo 2009-06-27 iki 2010-05-26. Atsakovo pateikti duomenys rodo, kad pareiškėjas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą atvyko 2009-04-08, tačiau vertintinas pareiškėjo skunde nurodomas laikotarpis. Šis laikotarpis laikomas ginčo periodu ir pareiškėjo laikymo sąlygos tiriamos remiantis skunde nurodytu laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas nuo 2009-09-30 iki 2010-05-05 buvo išvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių. Taigi, šiuo laikotarpiu jis nebuvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Šiuos duomenis patvirtina ir kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje esantys įrašai: „2009-09-30 į ŠTĮ. 2010-05-05 atvyko.“ Taip pat pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-05-06 iki 2010-05-13 buvo išvykęs į Vilniaus areštinę, o laikotarpiu nuo 2010-05-17 iki 2010-05-25 į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Byloje sprendžiama dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2009-06-27 iki 2009-09-29 ir nuo 2010-05-05 iki 2010-05-06, nuo 2010-05-13 iki 2010-05-16, nuo 2010-05-25 iki 2010-05-26, kai buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Viso tai sudaro 3 mėnesius 7 dienas.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pareiškėjas reikalavimus grindžia netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, teigia, jog jis buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sąlygų, kamerose veisėsi pelės, žiurkės, tarakonai, pelėsiai, buvo drėgna.
Kardomojo kalinimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis draudžia kalinamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos žmogaus teisių teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą). Tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieš Graikiją).
Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtinta higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, priežiūra“ (toliau – Higienos norma), galiojusi iki 2010-04-11 (neteko galios 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241). Šios higienos normos 6.15 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų minimalios patalpos ir ploto normos nurodytos 2 lentelėje, t. y. kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 5 kv. m. plotas vienam žmogui. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šios higienos normos 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turinis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip – 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo duomenys rodo, kad laikotarpiu nuo 2009-06-27 iki 2009-09-30 pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant minimalų kamerų plotą vienam žmogui – 5 kv. m. Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas nurodė, kad nuo 2009-06-27 iki 2009-09-29 G. K. kartu su kitais asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 199 ir 173, kurių plotas 7,94 kv. m., kameroje Nr. 138, kurios plotas 7,44 kv. m., kameroje Nr. 284, kurios plotas 7,15 kv. m., kameroje Nr. 330, kurios plotas 7,52 kv. m. Kamerose buvo laikomi 3-4 asmenys. Matyti, kad vienam asmeniui teko mažiau nei 5 kv. m.
Pareiškėjui nuostatos dėl 3,6 kv. m. minimalaus kameros ploto taikytinos dėl 8 dienų kalinimo, t. y. 2010-05-05 iki 2010-05-06, nuo 2010-05-13 iki 2010-05-16, nuo 2010-05-25 iki 2010-05-26. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-05-05 iki 2010-05-06, nuo 2010-05-14 iki 2010-05-16, nuo 2010-05-25 iki 2010-05-26 su buvo kalinamas kameroje Nr. 115, kurios plotas 7,45 kv. m., kameroje Nr. 120, kurios plotas – 7,54 kv. m., kameroje Nr. 264, kurios plotas - 7,81 kv. m., kameroje Nr. 108, kurios plotas 7,387 kv. m., kameroje Nr. 372, kurios plotas 7,23 kv. m. Kamerose buvo laikomi 3-4 asmenys, taigi, vienas asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m. ploto. Nuo 2010-05-13 iki 2010-05-14 pareiškėjas kalintas kameroje Nr. 120, kurios plotas 7,45 kv. m. 1 asmuo kameroje, t. y. nepažeidžiant reikalavimų.
Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo laikomas kamerose, kuriose veisėsi pelės, žiurkės, tarakonai, pelėsiai, buvo drėgna. Byloje pateiktos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2009-12-24, 2012-01-03 sutartys, sudarytos su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ bei UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, 2010-11-30 susitarimas Nr. 565-01-10 „Dėl sutarties pratęsimo“ parodo, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija vykdė buitinių kenkėjų kontrolę ir juos naikino (b. l. 24-27, 28, 29-32). Vilniaus visuomenės centro 2010-01-08 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.9.-3 patikrino kamerą 372, kurioje pareiškėjas laikytas nuo 2010-05-25 iki 2010-05-26, ir nustatė Higienos normos HN 42:2009 10.3 (dirbtinio ir natūralaus apšvietimo normos), 11.4 (vėdinimas), 13.10 (kasmetinis remontas) punktų pažeidimus (b. l. 50-52). 2010-05-11 patikrinimo akte Nr. (13(13-3)-13.9-513 konstatuota, kad pažeidimai pašalinti dalinai, kameroje Nr. 372 konstatuotas nepakankamas apšvietos koeficientas (b. l. 53-55). 2010-05-11 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.9-512 (b. l. 56-60) tikrintos kameros Nr. 372 ir Nr. 264, kurioje pareiškėjas kalintas nuo 2010-05-14 iki 2010-05-16. Minėtu Patikrinimo aktu nustatyti Higienos normos HN 76:2010 22 (apšvieta), 56 (pelėsių buvimas) ir 59 (kasmetinis pagrindinis valymas) punktų pažeidimai. Kameroje Nr. 264 nustatyta, kad lubos vienoje vietoje supelijusios, kameroje Nr. 372 ant lubų ir sienų taip pat rastas pelėsis, per mažas apšvietos koeficientas 0,036, konstatuota, kad ši kamera yra avarinės būklės ir yra remontuojamoje pastato dalyje. Patikrinimo akte papildomai pažymėta, kad kenkėjų kontrolės darbai atliekami, registruojami kenkėjų kontrolės žurnale.
Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjas 3 mėnesius ir 7 dienas buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų nustatytus kameros ploto reikalavimus, o kamerose Nr. 372 ir Nr. 264 buvo pelėsių. Kiti pareiškėjo teiginiai dėl kalinimo sąlygų neįrodyti, nes pareiškėjas konkrečiai nenurodė atskirų kamerų trūkumų, nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teiginiai, kad UAB „Vilniaus profilaktinė dezinfekcinė stotis“ atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, laikytini pagrįstais, o pareiškėjo teiginiai dėl kitų kalinimo sąlygų trūkumų atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas galėjo kreiptis su skundais į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, kad būtų įvertintas kamerų atitikimas higienos normoms. Kaip matyti iš 2010-05-11 Patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.9-512 skundai dėl kamerų būklės buvo nagrinėjami ir tikrinamos kalinimo sąlygos. Būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pareiškėjas nesikreipė į šios įstaigos administraciją ar Kalėjimų departamentą dėl netinkamų nuteistųjų gyvenimo sąlygų ištyrimo ir gerinimo.
Tai, kad pareiškėjas buvo laikomas itin mažose kamerose, kurios neatitiko ir kitų higienos normų reikalavimų, sudaro pagrindą pripažinti, kad kalinimo vykdymo būdas ir metodas jam sukėlė sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Taigi, šiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant Konvencijos reikalavimų. Faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų dėl valstybės negalėjimo įvykdyti šią pareigą nepateikta. Atstovų motyvai, kad nėra teisinių galimybių atsisakyti priimti į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą pristatytų nešalina atsakomybės už Konvencijos pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. 756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).
Pareiškėjas teigia, kad jam pablogėjo sveikata dėl jo laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti duomenų nepateikė. Teismas pareiškėjui 2012-03-13 raštu (b. l. 43) siūlė pateikti duomenis apie pablogėjusią sveikatos būklę. Teismo raštas pareiškėjui įteiktas 2012-03-19 (b. l. 66), tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių, kad teismui pateiktų dokumentus – jis nesikreipė į kalėjimo administraciją dėl duomenų apie jo sveikatos būklę pateikimo. Teismo posėdyje teigė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo apsirgęs plaučių uždegimu ir jam gydytojas davė vaistų, tačiau tiksliai nenurodė datos, kada buvo apsirgęs – 2010 metų gegužės ar rugsėjo mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu neigė akivaizdžias aplinkybes, pvz., kada gavo atsakovų atsiliepimus, ir nepateikė rašytinių įrodymų faktams patvirtinti, nėra pagrindo laikyti, kad jis sirgo po to, kai grįžo ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo. Tuo labiau nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti priežastinio ryšio tarp ligos ir kalinimo sąlygų buvimą. Atsižvelgiant į bylų dėl žalos atlyginimo privatinį pobūdį, šiose bylose Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje suformuluotas aktyvaus teisėjo vaidmens renkant įrodymus principas turi būti taikomas rezervuotai, įrodymų pateikime teismui paliekant rungtyniškumo principą. Įrodymų dėl padarytos žalos surinkimas yra ne tik teismo, bet ir prašančiojo žalos atlyginimo pareiga. Realios fizinės žalos padarymo faktas šioje byloje nebuvo įrodytas, tačiau akivaizdžiai netinkamos kalinimo sąlygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamą poveikį asmens psichinei būklei. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą).
Vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktiką, atsižvelgus į tai, kad laikotarpiu nuo 2009-06-27 iki 2009-09-29 nurodytose kamerose buvo laikomas su kitais nuteistaisiais (kameroje 3-4 asmenys), o didžiausios kameros plotas neviršijo 7,94 kv. m., darytina išvada, jog pareiškėjas buvo kalinamas perpildytose kamerose, pažeidžiant Higienos normos 6.15 punkto ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimus. Pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių, t. y. tokio pobūdžio, iš kurių negali būti kildinama neturtinė žala.
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-121/2009, atsižvelgia į pareiškėjo subjektinės teisės - būti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau 5 kv. m. (3,6 kv. m.) ploto, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (3 mėnesiai ir 7 dienos) bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 800 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2 151 Lt), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir laiko, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1 000 Lt. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 20 000 Lt neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjo skundas atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas žalą kildina dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nesiedamas su Kalėjimų departamento neteisėtais veiksmais.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti G. K. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinės žalos.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.