Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, baustas administracine tvarka, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. K. 2020 m. spalio 13 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis vykdydamas individualią veiklą ir būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu bei būdamas atsakingas už darbuotojų įdarbinimą, neužtikrino, kad darbuotojas M. N. pradėtų dirbti tik pasirašęs darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, taip pat kad apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) teritoriniam skyriui. Tokiais savo veiksmais K. K. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies bei 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

2. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį numatyta darbdavio ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kyla darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė. Nelegalaus darbo sąvoka pateikta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje – nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

3. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad K. K. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kuri nustato, kad nelegaliu darbu taip pat laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taip pat DK 42 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodoma, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalies, numatančios, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Bei DK 43 straipsnio 1 dalies įtvirtinančios, jog darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais, reikalavimus.

4. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

5. K. K. kaltė grindžiama šiais įrodymais: 2020 m. spalio 13 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. spalio 13 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini); liudytojo M. N. paaiškinimu, duotu patikrinimo metu; administracinėm atsakomybėn traukiamo asmens K. K. paaiškinimu; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užklausos duomenimis, iš kurių matyti, kad K. K. vykdančio individualią veiklą įmonėje registruoti keturi darbuotojai – K. K., L. L., R. N. ir D. Ž..

6. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2020 m. spalio 12 d. adresu (duomenys neskelbtini), M. N. atliko darbus K. K., vykdančio individualią veiklą, naudai. Tarp darbuotojo ir darbdavio esant darbo sutarties požymiams, tai yra susitarimui dėl darbovietės (K. K. individuali veikla), darbo vietos (statomo gyvenamojo namo teritorija (duomenys neskelbtini)), darbo funkcijų atlikimo (M. N. ruošė pagrindą trinkelėms), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (vykdė darbdavio nurodymus), esant atlygintiniam darbo pobūdžiui, tačiau nesudarius su darbuotoju darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą prieš vieną darbo dieną, todėl M. N. dirbo nelegaliai.

7. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad K. K. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta. Teismas konstatuoja, jog K. K. įdarbindamas M. N. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus ir administracinėn atsakomybėn traukiamo K. K. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje sudėtį, t. y. byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jis vykdydamas individualią veiklą, būdamas darbdaviu bei būdamas atsakingas už darbuotojų įdarbinimą, neužtikrino, kad darbuotojas M. N. pradėtų dirbti tik pasirašęs darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, taip pat kad apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo teritoriniam skyriui.

8. Administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į K. K. asmenybę – administracine tvarka anksčiau baustas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskiriant ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą, kuri laikytina proporcinga padaryto nusižengimo pobūdžiui ir pažeidėjo asmenybės charakteristikai (ANK 32 straipsnis, 34 straipsnio 2 dalis, 35-36 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29, 614, 635–637, 646, 675, 687 straipsniais,

nutaria:

K. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AB „Citadele“ bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą (duomenys neskelbtini).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo administracinių nusižengimų byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Apeliacinis skundas dėl šio nutarimo paduodamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.