- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-03
- Bylos Nr.
- A14.-1136-1049/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-0754-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Pažeidėjas
- U. J.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kurioje U. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 363 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Veikos aplinkybės
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjas R. G. 2019 m. balandžio 23 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI-ANR_P-195-2019, kuriame nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) viršininko pavaduotojo 2019 m. vasario 6 d. pavedimo PS-4 ,,Dėl statybos leidimo Nr. LSNS-21-171017-00929 išdavimo teisėtumo ir vykdomų statybos darbų (duomenys neskelbtini) teisėtumo“ pagrindu, 2019 m. kovo 25 d. Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Kauno departamentas), dalyvaujant statinio techninės priežiūros vadovui A. B. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtam statybos vadovui Ž. M. (toliau - atstovas) 2019 m. kovo 25 d. atliko statybos patikrinimą žemės sklype (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu atstovas nepateikė statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbams ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo vykdomiems statybos darbams. 2019 m. kovo 27 d. Kauno departamentui atstovas pateikė tik pasirašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės D. I., prašymą statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai sudaryti, kurioje nurodyta pagal 2018 m. gegužės 2 d. rangos sutartį Nr. GSD 2019/05/02, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangovas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - statytojas (užsakovas), darbų pradžios data – 2018 m. gegužės 14 d., darbų pabaigos data – 2019 m. gruodžio 15 d. ir 2017 m. vasario 9 d. statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbams ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo vykdomiems statybos darbams polisą Nr. 003340, draudimo laikotarpiui nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Atsakomybė už šią veiką pažeidus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, numatyta ANK 363 straipsnio 1 dalyje.
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos Nr. A14-1136-1049/2019, medžiaga, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamai, todėl byla gražintina Institucijai.
ANK 614 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis administracinių nusižengimų bylų, priskirtinų nagrinėti teisme, sąrašas, pagal kurį teisme nagrinėjama byla. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte be kita ko numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal ANK specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija 1500 eurų. Nagrinėjamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 363 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje numatyta bauda asmenims nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno trūkstančio dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Tai reiškia, kad bylos dėl ANK 363 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo patenka į ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą tik tais atvejais, kai už šio nusižengimo padarymą administracinėn atsakomybėn traukiami juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys. Taigi, tokiu atveju administracinį nusižengimą tirianti institucija byloje privalo nustatyti ir pagrįsti minėtų specialių subjektų požymius, o to nepadarius, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina ANK 615 straipsnyje nurodytose institucijose ne teismo tvarka.
Nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 363 straipsnio 1 dalį surašytas U. J.. Protokole nurodyta pažeidimo esmė. Nors iš protokolo turinio nematyti joks tiesioginis U. J. dalyvavimas ar atsakomybė dėl ANK 363 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, tačiau savo 2019 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 2D-5478-(15.24) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjas R. G. nurodo, jog departamentas vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta protokole ir remdamasis ANK 363 straipsniu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotai atstovei U. J. 2019 m. balandžio 23 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI-ANR_P-195-2019 už statinio statybą neapsidraudus ar neapdraustam privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad institucija administracinio nusižengimo protokolą U. J. surašė dėl to, kad ji nusižengimą galimai padarė veikdama (neveikdama) kaip ANK 363 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas subjektas – kitas atsakingas asmuo, dėl ko byla ir perduota teismui.
Visgi, tokios aplinkybės byloje nenustatytos ir yra niekuo nepagrįstos, todėl turi būti tikslinamos.
Sistemiškai aiškinant ANK normas akivaizdu, kad administracinės atsakomybės subjektu dėl šiame kodekse numatytų nusižengimų gali būti tik fizinis asmuo. Tuo tarpu teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jei pažeidimas padaromas juridinio asmens, atsakomybėn traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Protokolą surašęs pareigūnas padarė išvadą, kad būtent U. J. yra atsakinga dėl nusižengimo. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn ir skiriant administracinę nuobaudą jo atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas formaliai. Teismų jurisprudencijoje pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi, siekiant tinkamai pritaikyti administracinių teisės pažeidimų įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo požymius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą. Ši nuostata gali būti laikoma teisiniu pagrindu taikyti įmonės vadovui sankcijas už įmonės veikla padarytus teisės pažeidimus. Kita vertus teismų praktika pripažįsta, kad už administracinius teisės pažeidimus administracinėn atsakomybėn nebūtinai traukiamas įmonės vadovas, t.y. už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartį byloje Nr. N575-358/2012). Pažymėtina, kad, nustatant atsakomybės subjektą, iš esmės remiamasi juridinio asmens įstatais, darbuotojų pareiginiais nuostatais, įsakymais ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N575-463/2012, Nr. N575-311/2012, N62-927/2011 ir kt.).
Administracinio nusižengimo protokole Nr. VTPSI-ANR_P-195-2019, nenurodytas joks U. J. statutas, kaip minėta, neaprašytas ir joks jos tiesioginis ar netiesioginis dalyvavimas nusižengimo padaryme, nurodyta, jog ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” tik 2019 m. balandžio 23 d. įgaliojo U. J. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)” (įgaliojimas pasirašytas direktorės D. I.). 2018 m. gegužės 2 d. Rangos sutartį Nr. GSD 2019/05/02, UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu pasirašė direktorė D. I., Subrangos sutartį Nr. ZSG 2019/02, pasirašė MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius Ž. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P.. Prašymą dėl Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu taip pat pasirašė direktorė D. I.. Pati U. J. savo 2019 m. balandžio 23 d. paaiškinime pasirašo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” įgaliotas asmuo, vyr. buhalterė, tačiau kitų duomenų, kurie leistų daryti išvadą apie jos pareigas šioje įmonėje, o taip pat ir tai, kad ji būtų atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklą ANK 363 straipsnio 1 dalies, prasme, byloje nėra.
Taigi, nagrinėjamu atveju Institucija, pateikusi administracinio nusižengimo bylą nagrinėti teismui, aiškiai nenurodė ir nepagrindė, koks U. J. statusas, t. y. iš administracinio nusižengimo protokolo neaišku, kodėl nagrinėjamu atveju būtent U. J. turi būti trauktina administracinėn atsakomybėn, kokius įgaliojimus ji turėjo atlikti veiksmus, dėl kurių surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 363 straipsnio 1 dalį, kaip ji susijusi su statytoju – UAB „(duomenys neskelbtini)”, nėra išreikalauta juridinio asmens įstatų, U. J. pareigybės nuostatų ar atitinkamų įgaliojimų jai, ditrektoriaus įsakymų, sutarčių ar pan., jau nekalbant apie tai, kad jos darboviete nurodoma ne UAB „(duomenys neskelbtini)”, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi, šiuo atveju iš Institucijos teismui pateiktų duomenų negalima objektyviai spręsti dėl subjekto statuso, t. y. ar U. J. galimo nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)” veiksmus asmuo ANK 363 straipsnio 1 dalies, prasme.
Teismų praktikoje yra nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).
Pažymėtina, kad administracinį nusižengimą tirianti institucija administracinio nusižengimo bylos medžiagą privalo parengti išsamiai ir kokybiškai, turi būti tiksliai ir teisingai apibrėžtas administracinio nusižengimo subjektas, jo požymiai, nusižengimo esmė ir padarymo aplinkybės, nes visa tai turi reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už galimai padarytą administracinį nusižengimą, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).
Atkreiptinas dėmesys, kad šia nutartimi teismas vertina tik bylos priimtinumo nagrinėti teisme klausimą ir nesprendžia bei nenagrinėja U. J. kaltės klausimo. Institucija surinkusi reikalingus duomenis ir tinkamai surašiusi administracinio nusižengimo protokolą turi teisę bylą nagrinėti ne teismo tvarka arba perduoti nagrinėti pagal priskirtinumą teismui.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas teisme negalimas ir tai bei šioje nutartyje nurodyti kiti, yra esminiai trūkumai dėl ko administracinio nusižengimo byla gražintina protokolą surašiusiai institucijai – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinio nusižengimo bylą, kurioje U. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 363 straipsnio 1 dalį, gražinti protokolą surašiusiai institucijai – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trūkumams ištaisyti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.