Utenos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą pateikusiai V. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), jos atstovui advokatui Povilui Gruodžiui,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Zarasų skyriaus 2023-04-25 nutarimo administracinio nusižengimo byloje NZT-ANR_N1067-2023.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundą pateikusi V. J. prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Zarasų skyriaus 2023-04-25 nutarimu jai skirtą baudą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Nutarimu nuobauda (įspėjimas) pareiškėjai skirta už tai, kad pareiškėja pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatas už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 110 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką o būtent, kad šalia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti kelio dalis aptverta tvora apie 0,01 ha.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Zarasų skyrius (toliau Tarnyba) nurodo, kad 2023-03-21 atlikus žemės sklypo, priklausančio pareiškėjai, naudojimo patikrinimą vietoje, surašė patikrinimo aktą ir konstatavus faktą, kad žemės sklype pastatyta tvora priklauso valstybei, priėmė skundžiamą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Taigi ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. žinant, kad veiksmai yra atliekami (pavyzdžiui, statant tvorą) svetimame žemės sklype.

Pareiškėjai priklausančio sklypo ribų paženklinimas nustatytas 1999-06-21, kuris patvirtintas Zarasų rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininko.

Iš byloje esančios valstybinės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašo pažymėjimo apie nekilnojamąjį daiktą ir daiktinių teisių į jį įregistravimo nekilnojamo turto registre, kuris suformuotas 2009-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad V. J. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagrindu įgijo žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Pažymoje nurodoma, kad žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos: vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos; gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinė apsaugos taršos poveikio zonos; elektros linijų apsaugos zonos; ryšių linijų apsaugos zonos. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.

Iš V. S. parengto žemės sklypo plano aiškiai matyti, kad pareiškėjos žemės sklypas neperžengia kelio ( Ž. gatvės) ribų, žemės sklypo riboms nustatytos koordinatės ir sudarytas koordinačių žiniaraštis, sklypas paženklintas riboženkliais.

Byloje pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuota tvora ir riboženkliai. Iš nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad tvora pastatyta teritorijoje pažymėtoje riboženkliais.

Kaip paaiškino V. J., riboženklių ji neperkėlinėjo ir įrengė ne pati. Nacionalinės žemės tarnybos atstovai duomenų, kad V. J. sklype riboženkliai įrengti savavališkai, ar pažeidžiant nustatytą tvarką nepateikė.

Byloje yra nuotrauka, kurioje užfiksuota V. J. priklausančiame žemės sklype esanti tvora ir kitame žemės sklype lygiagrečiai V. J. tvorai įrengta tvora.

2009 m. balandžio- gegužės mėnesiais Zarasų rajono savivaldybės teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, Sartų regioninio parko direktorius, Zarasų rajono Dusetų seniūnas neprieštaravo pareiškėjos ketinamos statyti tvoros projektui, kurio pagrindu, kaip kad teigia pareiškėja, senos vielinės tvoros vietoje ir buvo pastatyta nauja mūrinė tvora.

Nustatyta, kad su V. J. priklausančiu sklypu ribojasi žemės sklypas priklausantis valstybei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybei priklausančios žemės savininko teises patikėjimo teise įgyvendina Tarnyba. Taigi tarnyba yra traukiamos V. J. kaimynė ir savo sklype pati ar su žinia įsirengė tvorą.

Teismas daro išvada, kad V. J., prieš daugiau nei 10 metų savo sklype statydama tvorą, turėdama suderintą projektą, leidimus, neturėjo pagrindo manyti, kad pažeidžia savo sklypo ribas ir tvorą stato valstybei priklausančiame žemės sklype. Tokio pagrindo taip manyti neturi ir iki šiol, nes jos žemės sklypo paženklinimo riboženkliai nepakeisti, be to gretimame sklype, priklausančiame valstybei, lygiagrečiai jos tvorai taip pat įrengta tvora.

Būtina akcentuoti, kad nesuprantamas ir logiškai nepaaiškinamas Tarnybos, kurios žemės sklype yra pastatyta tvora lygiagrečiai V. J. priklausančiai tvorai, siekis nubausti gretimo sklypo savininkę, kai pats žemės sklypo valdytojas yra padaręs analogišką nutarime surašytam pažeidimą, taip ignoruojant konstitucinį principą - valdžios įstaigų tarnystę žmonėms.

V. J. nepadarius inkriminuojamo teisės pažeidimo, skundas tenkintinas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

2023-04-25 nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Zarasų skyriaus nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą.