Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-438-348-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-01
Bylos Nr.
1A-438-348-2012
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-0835-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
T. P., M. B.
Nukentėjusysis
V. D.
Advokatai
Antanas Vitlipas
Kategorijos

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-438-348/2012

Teisėja Lidija Deksnienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-0835-2011-9

(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjams advokatams Antanui Vitlipui ir Albinai Cirulienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. P. ir M. B. apeliacinius skundus dėl 2012 m. kovo 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

T. P. pripažinti kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, iš dalies pridėta dalis paskirtos ir neatliktos 10 mėnesių ir 25 dienų bausmės pagal 2009-04-01 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį, kuria 2008-12-30 ir 2008-11-06 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos paskyrus galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė T. P. paskirta – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 10 ( dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta dalis paskirtos ir neatliktos 9 mėnesių ir 15 dienų bausmės pagal 2009-02-26 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį, ir galutinė subendrinta bausmė M. B. paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš T. P., ir M. B. solidariai priteita nukentėjusiajam V. D. 1050 Lt turtinei ir 200 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, jog 2011 m. spalio 12 d. laikotarpiu nuo 00.21 val. iki 01 val., apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe su T. P., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. 9 (duomenys neskelbtini), T. P. išdaužus automobilio vairuotojo durelių stiklą bei sujungus užvedimo spynelės laidus, ir tokiu būdu užvedus automobilio variklį, bendrais su T. P. veiksmais pagrobė svetimą, V. D. priklausantį automobilį VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės.

T. P. nuteistas už tai, jog 2011 m. spalio 12 d. laikotarpiu nuo 00.21 val. iki 01 val., apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe su M. B., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. 9 (duomenys neskelbtini), išdaužęs automobilio vairuotojo durelių stiklą bei sujungęs užvedimo spynelės laidus ir taip užvedęs automobilio variklį, bendrais su M. B. veiksmais pagrobė svetimą, V. D. priklausantį automobilį VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. P. apeliaciniame skunde prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi bei atsižvelgus į šią aplinkybę sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmė. Skunde nurodo, jog jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžia gailisi. Teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusiajam padaryta žala nėra didelė, automobilis jam buvo grąžintas.

Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-03-07 nuosprendį pakeisti ir jo atžvilgiu priimti švelnesnį nuosprendį bei nuosprendžio vykdymą atidėti. Skunde nurodo, jog dėl įvykdytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailis, atlygino dalį padarytos žalos. Jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis. Dėl to teismas paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmė. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, jog jis serga hepatitu C, jam reikalingas specialus gydymas, maitinimasis, o tai įkalinimo įstaigoje jam nebus užtikrinta. Dėl to, jam nuosprendžio vykdymas galėtų būti atidėtas bet iki tol kol pagerės sveikata.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo T. P. gynėja advokatė A. Cirulienė ir nuteistojo M. B. gynėjas advokatas A. Vitlipas prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistųjų T. P. ir M. B. apeliacinius skundu atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų T. P. ir M. B. apeliaciniai skundai atmetami.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstai pripažino T. P. ir M. B. kaltais padarius LR BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistųjų T. P. ir M. B. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.

Nors nuteistasis T. P. apeliaciniame skunde prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai galisi, tačiau šis jo prašymas yra nepagrįstas. LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tai padaro ne verčiamas objektyvių aplinkybių, o savo noru.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas pagrįstai nenustatė T. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir dėl nuoširdžiai gailisi. Kadangi iš byloje esančių apklaustos protokolų matyti, jog jis ikiteisminio tyrimo metu neigė padaręs nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu taip pat neigė įvykdęs automobilio vagystę, tik baigiant bylą nagrinėti teisme kaltu iš esmės prisipažino, tačiau kaltinamasis neigė kai kurias nustatytas aplinkybes, siekdamas palengvinti savo padėtį. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi.

Bausmės T. P. ir M. B. nėra aiškiai per griežtos, todėl jų mažinti nėra pagrindo. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Skirdamas nuteistiesiems bausmę už nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

LR BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ar jos dydį, skaičiuodamas bausmę nuo jos vidurkio. Apylinkės teismas įvertino visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. P. ir M. B. padarė tyčinį apysunkį bei savanaudišką nusikaltimą. T. P. anksčiau teistas tris kartus, apysunkį nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų metu, baustas administracinėmis nuobaudomis. M. B. anksčiau teistas net šešis kartus, taip pat už nusikaltimus turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Nusikalstamą veiką M. B. padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų metu. Šios aplinkybės rodo, kad T. P. ir M. B. yra linkę nusikalsti asmenys, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, todėl mažinti jiems paskirtas bausmes nėra objektyvaus pagrindo. Tai, jog M. B. serga hepatitu C nėra pagrindas švelninti paskirtą bausmę, nes tai jo nesustabdė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Apylinkės teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog M. B. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi bei tai, jog iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir į tai, atsižvelgė nustatydamas bausmės dydį, todėl tuo pačiu pagrindu dar labiau švelninti paskirtą bausmę pagrindo nėra.

Kolegijos nuomone, būtent teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jiems galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistieji daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Kolegijos įsitikinimu, T. P. ir M. B. teisingai paskirta ir subendrinta bausmė, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui.

Taip pat nėra pagrindo tenkinti M. B. prašymo atidėti nuosprendžio vykdymą. Pagal LR BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju nėra draudžiamas, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau nustatytos bylos aplinkybės ir nuteistojo M. B. asmenybė leidžia daryti išvadą, jog nėra pagrindo taikyti jam šio baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nustatytos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės bei kaltinamojo pavojingumą visuomenei apibūdinantys duomenys, iš kurių matyti, kad jis sistemingai daro analogiškas nusikalstamas veikas, anksčiau yra net šešis kartus teistas. Tai leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o apelianto nurodytos jo atsakomybę lengvinančios bei kitos aplinkybės tokiu atveju nėra pakankamos LR BK 75 str. taikymui. Būtent dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundų motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistųjų T. P. ir M. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai: Algerdas UrbšysJurgis Kiškis