- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-588-467/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00427-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- A. V.
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. B. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo ir atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei A. V. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. V. 2011 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo V. B. 2070 Lt be pagrindo įgytų lėšų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. gegužės mėnesį susitarė su atsakovu, jog jis ieškovės sodyboje nuo šulinio, kurį pats ir iškasė, atves vandenį iki namų, pajungs vonią, kriauklę, unitazą, vandens šildytuvą, krosnelę bei įrengs ventiliaciją ir kanalizaciją. Buvo sutarta, jog už įrangą ieškovė sumokės atsakovui 5000 Lt, o už darbą – 2000 Lt. Po poros dienų atsakovas atvežė jo nupirktą įrangą - 80 litrų talpos vandens šildytuvą, unitazą, krosnelę, vonią, vonios sifoną, vandens siurblį ir dalį reikiamų vamzdžių. Praustuvas (kriauklė) nupirktas nebuvo. Apžiūrėjusi pirkinius, ieškovė pamatė, jog vonia nupirkta per maža, todėl paprašė atsakovo, kad jis vonią pakeistų. Tą dieną vonią atsakovas išsivežė, tačiau kitos taip ir neatvežė. Kitą dieną, atsakovui pradėjus dirbti, ieškovė paklausė, kurioje vietoje stovės praustuvas, tačiau atsakovas atsakė, kad praustuvui neliko pinigų ir dėl praustuvo jis su ieškove, neva nesitarė. Tada, ieškovei paprašius parodyti įrangos pirkimo čekius, tarp šalių kilo konfliktas. Atsakovas atsisakė pateikti pirkimo čekius, pareikšdamas, kad jokių pirkimo čekių jis niekam nepateikinėja. Nežiūrint į tai, praustuvo nupirkimui ieškovė papildomai atsakovui davė 200 Lt. Ieškovė, sužinojusi atsakovo nupirktų prekių kainas prekybos centruose, paskaičiavo, jog atsakovas iš jam duotų 5200 Lt išleido ne daugiau 3130 Lt. Tokiu būdu atsakovas neteisėtai pasisavino 2070 Lt. Negana to, jis net neužbaigė pradėto darbo - neįrengė krosnies dūmtraukio, ventiliacijos, praustuvo (kriauklės) bei vonios. Kriauklės, kaip ir vonios, atsakovas net nenupirko už jam papildomai duotus 200 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog, nagrinėjant ieškovės niekuo nepagrįstus argumentus, lieka neaišku, kodėl ieškovė laiko, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo, kokios buvo būtinosios sąlygos nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti – tokių sąlygų tiesiog nebuvo ir jų negali būti. Ieškovė, siekdama pasipelnyti, išsireikalauti be faktinio ir teisinio pagrindo iš atsakovo pinigų sumą, ne tik nurodo aplinkybes, kurių nebuvo, bet nepagrindžia ieškinio faktinio pagrindo leistinais įrodymais. Iš esmės ieškovė remiasi tik savo pačios subjektyviais paaiškinimais, žodžiais, nepateikdama jokių apčiuopiamų įrodymų. Tokiu pagrindu grįstas ieškinys negali būti laikomas įrodytu.
Šalies argumentai
Atsakovas V. B. 2011 m. rugpjūčio 19 d. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 1842 Lt už atliktus santechnikos ir kitus darbus bei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, jog 2010 metų gegužės mėnesį susitarė su ieškove, kad jai priklausančiame name prijungs vandens elektrinį šildytuvą (boilerį), tam tikslui nuties šalto vandens vamzdynus, karšto vandens vamzdynus; lauke įrengs nuotekų šulinį ir jį išves į nuotekyną; išbetonuos grindis vonioje; vonios kambaryje įrengs ir pajungs praustuvę su spintele, vonią bei unitazą, įrengs krosnį su dūmtraukiu ir ventiliacija, kuri leistų šildyti vandenį, nedirbant elektriniam šildytuvui. Su ieškove susitarė, kad ji padengs išlaidas medžiagoms ir sumokės atsakovui atlygį. Atsakovas paaiškino ieškovei, kad išlaidos už medžiagas ir darbą neturėtų viršyti 5500-5700 Lt. Iš ieškovės atsakovas gavo 5400 Lt. ir už šią sumą nupirko visas medžiagas bei detales, reikalingas vandentiekiui, nuotekynui, elektros instaliacijai, nuotekų šuliniui – boilerį, siurblius, hidroforą, praustuvę su spintele, krosnį. Atsakovas atliko visus darbus, išskyrus krosnelės dūmtraukio ir ventiliacijos pajungimą, nes atliktų darbų kaina viršijo 5700 Lt. Ieškovės skola iš viso sudaro 7242 Lt (iš jų 4928 Lt už medžiagas, 1967 Lt atlygis atsakovui už darbus, 347 Lt pajamų mokesčio). Įvertinus gautą 5400 Lt avansą, ši skola mažintina iki 1842 Lt. Kadangi ieškovė neprašė saugoti čekių, jų atsakovas nerinko, todėl negalėjo pagrįsti pinigų, išleistų medžiagoms, sumos ir dėl to kilo konfliktas. Dėl šio konflikto atsakovas vienašališkai nutraukė susitarimą su ieškove.
Atsiliepimas
Ieškovė su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog atsakovo priešieškinis pagrįstas iš esmės tik teoriniais paskaičiavimais, o ne faktinėmis atsakovo išlaidomis. Jokios skolos atsakovas ieškovei nebuvo priskaičiavęs ir grąžinti niekada neprašė. Lokaline sąmata, kurią pateikė atsakovas, galėtų būti grindžiamos tik būsimos ir šalių derinamos išlaidos. Šiuo atveju faktas yra įvykęs ir atsakovas, norėdamas paneigti ieškinyje nurodytas aplinkybes, turėtų pateikti jo faktines išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsakovo pateikta lokalinė sąmata atspindi tai, kokie darbai turėjo būti padaryti, bet nereiškia, kad jie buvo padaryti. Daugelis lokalinėje sąmatoje nurodytų prekių nebuvo nupirkta ir darbai nebuvo atlikti. Be to su atsakovu ieškovė nesitarė dėl kiekvieno darbo vertės. Visi atsakovo atlikti darbai buvo visiškai nekokybiški. Atsakovas neįrodė, kad medžiagoms išleido duotus 5200 Lt. Už darbą ieškovė jam sumokėjo 1000 Lt ir nemano, kad yra skolinga, nes atsakovas darbų nebaigė, o jo padaryti darbai buvo nekokybiški ir juos reikėjo daryti iš naujo. Atsakovas nepagrįstai savo skaičiavimus grindžia aplinkybe, kad ieškovė, neva davė jam iš viso tik 5400 Lt. Ieškovė davė atsakovui iš viso 6200 Lt, iš kurių 1000 Lt buvo už darbą. Be to savo paskaičiavimus atsakovas grindžia ir įvertindamas 15 % fizinių asmenų pajamų mokestį, nors atsakovas tikrai jo nemokėjo arba turi šią aplinkybę pagrįsti įrodymais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė - priteisė iš atsakovo V. B. ieškovės A. V. naudai 1824 Lt nepagrįstai įgytų lėšų. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir liudytojų paaiškinimus dėl atsakovo įgytų daiktų kainų, jas palyginęs, konstatavo, jog iš atsakovui duotų 5200 Lt iš viso už įrangą buvo išleista 3376 Lt, todėl pripažino, jog atsakovas nepagrįstai pasiliko sau ir negrąžino ieškovei 1824 Lt. Atsižvelgęs į tai, jog atsakovas pats pasisiūlė ieškovei įrengti vonios kambarį, pasakė jai reikiamų įsigyti daiktų, medžiagų bei darbų kainą, su kuria atsakovė sutiko, tačiau visų daiktų ir darbų, dėl kurių buvo susitarta, nenupirko, nepadarė, nebaigęs sutartų darbų, jų neperdavęs, neįspėjęs ieškovės ir neatsiskaitęs už gautus iš jos pinigus (nepateikęs jai prekių pirkimo čekių), vienašališkai nutraukė sutartį dėl vonios įrengimo ir daugiau į darbo vietą neatvyko, teismas pripažino, jog, taip elgdamasis atsakovas, nebuvo sąžiningas, tokie jo veiksmai prieštarauja gerai moralei ir sąžiningam sutarčių laikymuisi. Atsakovo priešieškinį teismas atmetė dėl to, jog pagal nustatytas byloje aplinkybes ir esančius įrodymus, ieškovas nebaigė tų darbų, dėl kurių buvo sulygtas su ieškove 2000 Lt atlygis, jo atliktus darbus perdarė ar pabaigė kiti meistrai, atsakovas be pagrindo vienašališkai nutraukė sutartį, nemokėjo ir nesirengė mokėti pajamų mokesčio, kurį mini savo priešieškinyje, juolab, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. VMI nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 172 straipsnio 1dalį, kad pažeidė ūkinės veiklos tvarką, dirbdamas (duomenys neskelbtini) be verslo liudijimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir ieškinį atmesti bei iš dalies patenkinti priešieškinį, priteisiant 1450 Lt už atliktus šulinio įrengimo, išorinio vandentiekio ir išorinio nuotekyno darbus. Nurodo, jog šalys iš esmės sutiko, kad visi darbai, kurie reikalauja didelių darbo laiko sąnaudų (pvz. griovių išorės vamzdynų klojimas, šulinių kasimas ir įrengimas), yra atlikti, todėl teismas turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę bei procentaliai įvertinti apelianto turėtas darbo sąnaudas ir atitinkamai apskaičiuoti, į kokią 2000 Lt atlygio dalį jis gali pretenduoti, tačiau teismas to nepadarė. Atliktų darbų apimtys, be santechnikos pajungimo darbų, sudaro ne mažiau 90-95 procentų visų sutartų darbų, kuriuos atsakovas turėjo atlikti, kas apytiksliai atitinka 1800-1900 Lt. Sutikus, kad darbų, dėl kurių nėra ginčo, yra atlikta už 1850 Lt (be mokesčių), už faktiškai atliktus darbus ieškovė liko skolinga atsakovui ne mažiau 1450 Lt (be mokesčių). Teismo sprendime nurodytas vidinių santechninių darbų perdarymas buvo susijęs ne su tuo, kad atsakovas nekokybiškai atliko tokius darbus, o todėl, kad šalims nutraukus santykius, ieškovė nutarė perkelti į kitą vietą boilerį ir pečių; vidiniai plastikiniai vamzdžiai virtuvėje nebuvo paslėpti po dailylentėm, dėl 2 priežasčių: panaudoti mechaniniai vamzdžių sujungimai turėjo būti nuolat prieinami jų eksploatacijos metu, kita vertus, sienas apkalti dailylentėm turėjo pati ieškovė jau po to, kai bus užbaigti visi vidiniai santechniniai darbai. Teismo samprotavimai apie atsakovo tariamą nesąžiningumą nesusiję su reikalavimų pobūdžiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. V. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodo, kad apeliacinis skundas nėra pagrįstas jokiais teisiniais argumentais ir niekaip nepaneigia ginčijamame teismo sprendime nustatytų faktų bei padarytų išvadų. Atsakovas visų sutartų darbų neatliko, o ir tie, kurie buvo padaryti, buvo atlikti labai nekokybiškai, todėl faktiškai visi atsakovo darbai, kurie buvo padaryti viduje, buvo perdaryti. Be to ieškovė su atsakovu nesitarė dėl kiekvieno darbo vertės, o buvo sutarę dėl bendros visų darbų kainos. Todėl atsakovo išvedžiojimai apie darbų imlumą ir darbo sąnaudas, yra niekuo nepagrįsti. Atsakovas nepagrįstai priskaičiuoja atliktų darbų, dėl kurių, neva, nėra ginčo, už 1850 Lt. Atsakovo paskaičiuotas jam priteistinas 1450 Lt faktiškai papildomas darbo užmokestis už atliktus šulinio įrengimo, išorinio vandentiekio ir išorinio nuotekyno darbus yra visiškai nepagrįstas, nelogiškas ir nesuprantamas. Atsakovo reikalavimas viršija sulygtą 2000 Lt sumą, iš kurios 1000 Lt atsakovui buvo sumokėta, ir to jis neneigia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo V. B. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė A. V. ir atsakovas V. B. 2010 metų gegužės mėnesį susitarė, jog atsakovas už 7000 Lt įrengs ieškovės namuose, esančiuose Rakšonių k., Sužionių sen., Vilniaus r., vonios kambarį ir supirks tam reikalingas medžiagas bei daiktus. Iš šių pinigų įrangai buvo skirta 5000 Lt, darbams – 2000 Lt. Ieškovė, manydama, jog atsakovas neatliko visų darbų ir neišleido visų pinigų, skirtų įrangai pirkti, kreipėsi į teimą, prašydama iš atsakovo priteisti 2070 Lt be pagrindo įgytų lėšų. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 1842 Lt už atliktus santechnikos ir kitus darbus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1824 Lt nepagrįstai įgytų lėšų. Teismas pripažino, jog atsakovas įrangai supirkti išleido 3376 Lt ir nepagrįstai sau pasiliko 1824 Lt. Nustatęs, jog ieškovas nebaigė tų darbų, dėl kurių buvo sulygtas su ieškove 2000 Lt atlygis, o jo atliktus darbus perdarė ar pabaigė kiti meistrai, teismas pripažino, jog atsakovas be pagrindo vienašališkai nutraukė sutartį su ieškove bei šios sąskaita praturtėjo. Apeliantas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir apeliacinės instancijos teismo prašo sprendimą panaikinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi jame išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neįvertino, kokią darbų dalį jis (atsakovas) atliko ir atitinkamai neapskaičiavo, į kokią 2000 Lt atlygio dalį atsakovas pretenduoja. Tačiau skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas, nebaigęs sutartų darbų, jų neperdavęs, neįspėjęs ieškovės ir neatsiskaitęs už gautus iš jos pinigus (nepateikęs jai prekių pirkimo čekių), vienašališkai nutraukė sutartį su ieškove dėl vonios įrengimo ir daugiau į darbo vietą neatvyko. Taip elgdamasis atsakovas nebuvo sąžiningas, tokie jo veiksmai prieštarauja gerai moralei ir sąžiningam sutarčių laikymuisi (CK 6.3 str., 6.158 str.). Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, juo labiau, kad kokių nors naujų įrodymų, paneigiančių šios išvados pagrįstumą, apeliantas nepateikė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2004 m. birželio 29 d. nutarime (civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004) išaiškino, jog sutarties sudarymo laisvės principas ir sutarties sąlygų turinys, priklausantis nuo sutarties šalių susitarimo, kuris yra jų bendrai suderintos valios išraiška, leidžia šalims sukurti, pakeisti bei nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154, 6.156 str.). Bendrosiose sutarčių pabaigą reglamentuojančiose civilinės teisės normose leidžiama tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais sutartį nutraukti vienašališkai, t.y. nesikreipiant į teismą (CK 6.217-6.220 str.). Taigi dispozityviškumo principas privatiniuose santykiuose leidžia sutarties šaliai pasirinkti galimybę savo iniciatyva nesikreipiant į teismą vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka, tačiau tik tada, kai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios įstatyme ar sutartyje numatytos aplinkybės (CK 6.217 str. 5 d.), nebent įstatymas įsakmiai nurodytų specialią išimtį, jog tam tikros sutartys turi būti vienašališkai nutraukiamos tik teismine tvarka. Sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 str. 5 d.). Pažymėtina, jog be teisėto pagrindo vienašališkai nutraukusi sutartį šalis prisiima riziką dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir jai tenkančių nepalankių padarinių – prievolės atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius (CK 6.221 str. 2 d.). Taigi pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovas privalėjo įrodyti, jog egzistavo aplinkybės, sudarančios sutarties nutraukimo pagrindą ir dėl tokių aplinkybių jis turėjo teisę nutraukti sutartį prieš terminą. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė šių pagrindų buvimo (CPK 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nebaigė tų darbų, dėl kurių buvo sulygtas su ieškove 2000 Lt atlygis, jo atliktus darbus perdarė ar pabaigė kiti meistrai. Dėl to apelianto argumentai, jog teismas neįvertino, kokią darbų dalį atsakovas atliko ir atitinkamai apskaičiavo į kokią 2000 Lt atlygio dalį atsakovas pretenduoja, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas apeliaciniame skunde, kaip ir priešieškinyje ieškovės skolą atsakovui skaičiuoja nuo 5400 Lt, kuriuos ieškovė davė atsakovui. Tačiau ieškovė nurodo, jog atsakovui davė 6200 Lt. Atsakovo atstovas teismo posėdyje taip pat patvirtino, jog iš ieškovės atsakovas gavo 6200 Lt (b.l. 122). Todėl atskaitos taškas ir yra nurodyta pinigų suma.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog skundžiamame teismo sprendime nurodytas vidinių santechninių darbų perdarymas buvo susijęs ne su tuo, kad jis nekokybiškai atliko tokius darbus, o todėl, kad šalims nutraukus santykius, ieškovė nutarė perkelti į kitą vietą boilerį ir pečių, o vidiniai plastikiniai vamzdžiai virtuvėje nebuvo paslėpti po dailylentėm, nes panaudoti mechaniniai vamzdžių sujungimai turėjo būti nuolat prieinami jų eksploatacijos metu, be to sienas apkalti dailylentėm turėjo pati ieškovė jau po to, kai bus užbaigti visi vidiniai santechniniai darbai. Kaip jau minėta, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog, šalims nutraukus santykius, ieškovė pati nutarė tam tikrus atliktus darbus perdaryti, o kai kurių darbų atsakovas iš viso neturėjo atlikti, nes ieškovė juos turėjo atlikti pati, nepagrįstos jokiais įrodymais. Tuo tarpu ieškovė aplinkybes dėl atsakovo neatliktų darbų ir įgytų prekių kainų grindė ne tik liudytojų parodymais, bet ir rašytiniais dokumentais, t.y. darbų, kuriuos atliko tretieji asmenys įvertinimu, statybinių (santechnikos) medžiagų kaina. Pažymėtina, jog atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus atmeta kaip neįrodytus.
Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai tvirtina, kad teismo samprotavimai apie tariamą atsakovo nesąžiningumą yra nesusiję su reikalavimų pobūdžiu, be to jis tikėjosi, jog ieškovė atvažiuos ir sumokės skolą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį, pagrįstai pripažino, kad taip elgdamasis atsakovas nebuvo sąžiningas, tokie jo veiksmai prieštarauja gerai moralei ir sąžiningam sutarčių laikymuisi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vykdydamos rangos sutartį, šalys privalo laikytis jos nuostatų ir sutarčių vykdymo principų reikalavimų: sutartį vykdyti tinkamai, sąžiningai, bendradarbiaujant su kontrahentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2005; 2004-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-685/2004). Atmesdamas atsakovo priešieškinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog atsakovas be pagrindo vienašališkai nutraukė sutartį su ieškove, dėl to apelianto argumentai, kad atsakovo nesąžiningumas nesusijęs su reikalavimų pobūdžiu, yra nepagrįsti ir atmestini. Atmestinas ir atsakovo argumentas, jog atsakovas tikėjosi, kad ieškovė atvažiuos ir sumokės atsakovui skolą. Šiuo atveju, pripažinus atsakovo reikalavimą sumokėti už dalį atliktų santechnikos darbų, nepagrįstu, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė turėjo nuvykti pas atsakovą ir sumokėti jam skolą. Juo labiau, kad byloje nėra įrodytas ir tokios skolos egzistavimo faktas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.