- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- 1-269-853/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00607-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Nukentėjusysis
- S. L., K. J.
- Kaltinamasis
- V. L.
- Kategorijos
- 1.2.4.8.1Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo (baigęs 9 klases), registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, teistas 2010-09-17 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 24 str. 4 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. 2013 m. birželio 22 d. apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mažamečių vaikų – S. L., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, gulinčią lovoje sugyventinę R. J. tempė už rankos, už dešinės kojos ją ištempė iš lovos, nukentėjusiajai nukritus ant grindų, keliais prispaudė jos kojas ir suko rankas, kol iš nukentėjusiosios atėmė mobilaus ryšio telefoną, kad ši nepaskambintų policijai, po to, suėmęs už plaukų, surištų į kuodą, nukentėjusiąją parvertė ant kilimo ir per jį tempė, atsisėdęs ant nukentėjusiosios pilvo, delnu sudavė tris smūgius jai į veidą, taip mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai R. J..
V. L., apklaustas teismo posėdžio metu, dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną jis šventė savo gimtadienį ir padaugino alkoholio. Grįžęs namo sukonfliktavo su savo sugyventine R. J., kadangi ji paėmė, jo mobilaus ryšio telefoną. Jis norėjo iš jos atimti mobilaus ryšio telefoną, todėl galėjo jai padaryti visus veiksmus, kurie nurodyti kaltinime. Pats savo veiksmų tiksliai neprisimena, kadangi buvo labai girtas. Girtumas jo veiksmas turėjo įtakos, nes būdamas blaivus jis nebūtų taip pasielgęs su savo sugyventine. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė savo sugyventinės ir su ja susitaikė. Savo sugyventinės atžvilgiu smurtavo pirmą kartą.
Nukentėjusioji R. J. patvirtino teismui, jog susitaikė su V. L. ir jam pretenzijų neturi.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusioji bei įstatyminė nukentėjusiųjų atstovė ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. L. visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:
2013-06-22 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2013-06-22 17.29 val. į namus grįžęs neblaivus sugyventinis V. L. be jokios priežasties puolė mušti R. J.. Traukė ją už rankų, draskė už plaukų. Faktą patvirtiną pridėtos fotolentelės (6-9 b. l.);asmens blaivumo testo rezultatais, iš kurių matyti, jog 2013-06-22 17.51 val. R. J. nustatytas 0.00 promilių girtumas (11 b. l.); ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios R. J. parodymais, kuriuose parodė, kad su V. L. gyvena šeštus metus kartu kaip sugyventiniai. Jiems gimė (duomenys neskelbtini) dukra S. L.. Taip pat augina jos sūnų K. J., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2013 m. (duomenys neskelbtini) šventė V. gimtadienį, vartojo alkoholį. Ryte V. su reikalais iš namų išvažiavo, ji liko su vaikais namuose. V. L. namo grįžo maždaug apie 17 val. būdamas girtas ir kažko piktas. Ji sėdėjo kambaryje su vaikais, butas vieno kambario ir V. L. tik įėjęs ją pradėjo įžeidinėti, vadino necenzūriniais žodžiais. Ji gulėjo lovoje. V. L. ją paėmęs tempė už rankos, ji jį atsispyrė nuo savęs. V. L. nuvirto į lovos galą. Ji pasakė, kad paskambins į policiją, tada V. L. dar daugiau supyko, todėl suėmęs už dešinės kojos ją ištempė iš lovos, ji ant nugaros iškrito ant grindų. Rankoje turėjo mobilų telefoną, V. L. įsuko rankas, kad atimti telefoną, tuo pačiu metu abiem keliais buvo prispaudęs jos kojas per sulenkimus (iš nugaros pusės), tai padarė skaudžiai, tai yra ji juto skausmą kojose ir rankose, kurias suko, paleido mobilų telefoną. V. L. telefoną padėjęs ant stalo į jį trenkė kumščiu, bet telefonas nesudužo, po to, bandė rankomis perlaužti, bet nepavyko. Telefoną įsikišo į vilkimų kelnių kišenę, kad ji nepasiimtų, ir atsisėdo jai ant pilvo, ji gulėjo ant nugaros, o V. L., taip sėdėdamas, iš jos tyčiojosi, tai yra neleisdamas atsikelti, jai neskaudžiai delnu trenkė du-tris kartus per veidą. Ji pradėjo verkti. Po to, ją paleido ir nuėjo į balkoną. Ji išbėgo į lauką, kur pasiėmė V. L. mobilų telefoną ir paskambino, kad atvažiuotų policija. Ji V. L. telefoną buvo išmetusi per langą, tuo metu, kai daužė jos telefoną. Po to, kai ji išmetė V. L. telefoną, šis ją už plaukų, plaukus buvo surišusi į kuodą, už kuodo paėmęs temdamas paguldė ant grindų ir dar tampė už plaukų kuodo, kas jai sukėlė fizinį skausmą ir tada, kaip jau minėjo atsisėdęs, iš jos tyčiodamasis, sudavė nestipriai per veidą tris kartus. Tai vyko abiejų vaikų akivaizdoje, sūnus cypė iš išgąsčio, o dukra verkė. Sūnus atbėgo jai iš paskos į lauką, o dukrą pasiėmė kol laukė policijos. Atvažiavus policininkams ji prie laiptinės su vaikais palaukė, kol pareigūnai V. L. išsivežė, tada parėjo į butą. Tai buvo pirmas kartas kai V. L. prieš ją smurtavo, tai yra sukėlė fizinį skausmą, būdavo, kad susipyksta, bet baigdavosi žodiniais konfliktais. V. L. grįžęs iš policijos jos atsiprašė, ji atleido, jiedu susitaikė, prašo esant galimybei bylą nutraukti. Ji civilinio ieškinio dėl fizinės ir neturtinės žalos nereiškia, V. L. pretenzijų neturi. Ji į medikus nesikreipė, nes sužalojimai buvo nežymūs, tai yra tempiant per kilimą buvo nubrozdintas kairės rankos dilbis ir kairės kojos blauzda, šie sužalojimai atsirado, kai už plaukų kuodo ją tempė per kilimą kai pargriovė (12 b. l.);asmens blaivumo testo rezultatais, iš kurių matyti, jog 2013-06-22 17.57 val. V. L. nustatytas 2.49 promilių girtumas (36 b. l.);2013-07-01 susitaikymo protokolu, iš kurio matyti, kad R. J. ir V. L. susitaikė, R. J. jam pretenzijų nereiškia, kadangi V. L. jos atsiprašė, prašo bylą nutraukti.
Kaltinamojo V. L. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiosios parodymais bei kita byloje esančia medžiaga.
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.
Išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. L. būdamas neblaivus, nes jis to neneigė ir nurodė, kad buvo vartojęs alkoholinius gėrimus bei girtumas turėjo įtakos jo veiksmams prieš nukentėjusiąją, konflikto su nukentėjusiąja R. J. metu, jai tempė už rankos, už dešinės kojos ją ištempė iš lovos, nukentėjusiajai nukritus ant grindų, keliais prispaudė jos kojas ir suko rankas, kol iš nukentėjusiosios atėmė mobilaus ryšio telefoną, kad ši nepaskambintų policijai, po to, suėmęs už plaukų, surištų į kuodą, nukentėjusiąją parvertė ant kilimo ir per jį tempė, atsisėdęs ant nukentėjusiosios pilvo, delnu sudavė tris smūgius jai į veidą. Agresyvus, aktyvus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus LR BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ir to norėjus. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu viską matė du mažamečiai vaikai K. J. ir S. L., kurie tokių agresyvių V. L. veiksmų išsigando bei pradėjo verkti.
Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis LR BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad V. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d.
Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas teismo prašė baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis LR BK 38 straipsniu, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, tačiau teismas įvertindamas byloje esančią medžiagą konstatuoja, jog kaltinamajam V. L. nutraukti baudžiamąją bylą taikant LR BK 38 straipsnį nėra pagrindo, kadangi kaltinamasis teismo yra teistas dar 2010-09-17, bausmę yra atlikęs, tračiau teistumas neišnykęs. Be to, kaltinamasis V. L. nėra atlyginęs žalos nukentėjusiems K. J. ir S. L. bei dėl žalos atlyginimo nėra susitaręs. Be to, nėra pagrindo manyti, jog V. L. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi 2010-09-17 teismo yra teistas už tyčinį nusikaltimą. LR BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog LR BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindais negali būti atleistas recidyvistas. Kadangi kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas ir esant neišnykusiam teistumui, jis laikytinas recidyvistu (LR BK 27 str. 1 d.).
Kaltinamasis V. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą LR BK 41 str.
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. L. teismas atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jo stadiją, kad jis padarė vieną baigtą, nesunkų, tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o taip pat į jo asmenybę, kad jis yra nedirbantis (34 b. l.), tačiau registruotas darbo biržoje (35 b. l.), administracine tvarka baustas daugiau nei prieš metus laiko, tačiau nėra duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą (23-24 b. l.), anksčiau teismo teistas vieną kartą, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (14 b. l.), kritiškai vertina savo poelgį, nukentėjusiosios teisiamajame posėdyje atsiprašė, ji jam atleido, pažadėjo keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą, daugiau smurto nebenaudoti ir jokių nusikalstamų veikų nedaryti, tvarkingai gyventi. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad V. L. bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytą vieną nesunkų nusikaltimą skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o būtent laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimumui, t. y 6 mėnesius, vadovaujantis LR BK 48 str. 6 d. 5 p. įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytinas V. L. laikinajame sulaikyme nuo 2013-06-22 18.00 val. iki 2013-06-23 15.00 val. išbūtas laikas (37, 38 b. l.). Vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo bausmės dienoms. Laikytina, jog V. L. yra atlikęs dvi dienas laisvės apribojimo bausmės.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. L. kardomoji priemonė neskirtina.
Kaltinamajam V. L. išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos LR BK 48 straipsnio 9, 10 dalyse.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais pa-prastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė V. M., gindama viešąjį interesą, t. y. mažamečių K. J. ir S. L. interesus, ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, jog nusikalstama veika buvo padaryta prieš jų motiną R. J., tačiau smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo atliekami mažamečių akivaizdoje, jie patyrė didelį išgąstį, baimę, pasijuto nesaugūs, pažeidžiami ir pradėjo iš baimės verkti bei cypti, išbėgo paskui motiną į lauką, nes bijojo pasilikti su kaltinamuoju.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, numatytus LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, bei į tai, jog prokurorės ieškinyje reikalaujami 700,00 Lt K. J. ir 500,00 Lt S. L. neturtinės žalos atlyginimo dydžiai neatitinka kompleksinio visų neturtinės žalos kompensacijai nustatyti reikšmingų aplinkybių bei faktorių vertinimo, todėl jie mažintini – K. J. iki 300,00 Lt, o S. L. iki 200,00 Lt (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 301-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
V. L. į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką išbūtą nuo 2013-06-22 18.00 val. iki 2013-06-23 15.00 val. Laikyti, jog jis yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės.
Išaiškinti V. L., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.
Išaiškinti V. L., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatyto įpareigojimo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas LR BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal LR BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos V. L. kardomosios priemonės neskirti.
Civilinius ieškinius patenkinti iš dalies.
Priteisti iš V. L. nukentėjusiajai S. L. 200,00 Lt (du šimtus litų), K. J. 300,00 Lt (tris šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.