Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovams R.B. ir V.B., trečiojo suinteresuoto asmens IĮ „Kelionės ir poilsis“ atstovei A.S., trečiojo suinteresuoto asmens UADBB „Lagedra“ atstovui D.B., 2012 m. gegužės 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovams – R.B., V.B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims - IĮ „Kelionės ir poilsis“, UADBB „Lagedra“, Centrinei hipotekos įstaigai dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovai, būdami nekilnojamojo turto - pastato -administracinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., savininkai, už ginčo laikotarpį yra nesumokėję vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodo, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams - fiziniams ir juridiniams asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis), iš jų ir bylas inter alia dėl rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau –Nuostatai), kurių 5 punktas (byloje aktuali 2008 m. gruodžio 23 sprendimo Nr. T2-426 redakcija) numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Nuostatų 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš Vietinės rinkliavos dydžio parametro. Vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos mieto savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (Nuostatų 16 punktas). Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia Vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iškarto, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d. (Nuostatų 24-29 punktai). Taigi Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą; 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį.

Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarka, suteikiant galimybę susimokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį numatyta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašas taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse (2 punktas). Pagal 2010-11-25 savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-331 patvirtinto Tvarkos aprašo 2 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojui, nusprendusiam vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą, tais pačiais mokestiniais metais negali būti taikomas kitas parametras, pagal kurį skaičiuojama metinė Vietinės rinkliava <...>. Iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad jei atsakovai, kaip vietinės rinkliavos mokėtojai, nuspręstų vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą, savo valią turėtų išreikšti raštiškai, tai yra KRATC pateikti nustatytos formos deklaraciją. Tokiu būdu neišreiškus valios dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, vietinė rinkliava skaičiuojama pagal viešajame registre nurodytą turimo nuosavybės teise nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą.

Pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenis, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje atsakovai – V.B. ir R.B. nuo (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamojo turto - administracinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Klaipėdos m.sav., savininkai (b.l. 8-10), kuriems nuosavybės teisė priklauso 504.59 kv.m. bendro ploto negyvenamoji patalpa, kurios pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - administracinė (b.l. 8-10), todėl atsakovai, kaip nekilnojamojo turto savininkai, pagal Nuostatų 6 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojai ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos matyti, kad atsakovų įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008-07-01 iki 2010-12-31 yra 1 128,00 Lt (b.l. 7, 117). Mokėtina vietinė rinkliava pagal teikiamą mokėjimo pranešimą apskaičiuota pagal turimo turtinio vieneto plotą kaip pastatams, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra administracinės ir kt. (Nuostatų 1 priedo 4 punktas). Šioms patalpoms skaičiuojamas rinkliavos tarifas 2008 - 2009 m. - 1,00034 Lt, 2009 - 2010 m. - 1,84 Lt už bendrojo ploto kvadratinį metrą. Duomenų, kad atsakovai nustatyta tvarka raštu išreiškė valią mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą nėra.

Atsakovų nurodyti argumentai, kad ginčo patalpomis nesinaudoja, šios patalpos yra išnuomotos, todėl jie nėra atliekų turėtojai ir neprivalo mokėti rinkliavą, vertinami kritiškai. Tokį vertinimą teismas grindžia sistemine minėtų virš Rinkliavų įstatymo ir Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų normų analize ir ypač atkreipdamas dėmesį į Nuostatų IX dalies 43 punkto (Vietinės rinkliavos mokėtojas privalo) 43.1.- 43.5. papunkčių normas, kurios reglamentuoja imperatyvaus (privalomojo) pobūdžio vietinės rinkliavos mokėtojo pareigas - „43.1 mokėti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintą metinę Vietinę rinkliavą pagal gautą Mokėjimo pranešimą iki šių Nuostatų 26 ir 34 punktuose nurodytos datos; 43.2. teikti duomenis, reikalingus Vietinei rinkliavai apskaičiuoti; 43.3. perleisdamas nekilnojamąjį turtą informuoti naują savininką (naudotoją) apie prievolės mokėti Vietinę rinkliavą įvykdymą, o naujas savininkas (naudotojas) turi informuoti KRATC apie prievolės pradžią ar pasikeitimą; 43.4. sudaryti sąlygas KRATC patikrinti nekilnojamojo turto būklę, jei Vietinės rinkliavos mokėtojas kreipiasi su prašymu dėl kitos metinės Vietinės rinkliavos taikymo arba siekiant sudaryti ar tikslinti Registrą; 43.5. jei Vietinės rinkliavos mokėtojas deklaruoja komunalinių atliekų kiekį – sudaryti galimybę KRATC patikrinti komunalinių atliekų kaupimą.“ Nuostatų 44 punkte reglamentuota vietinės rinkliavos mokėtojo atsakomybė - „Asmenys, nepateikę duomenų ar pateikę neteisingus duomenis Vietinei rinkliavai apskaičiuoti, ir asmenys, laiku nemokantys Vietinės rinkliavos, pažeidžia šiuos Nuostatus bei kitus atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus ir už tai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“ Iš šių Nuostatų normų turinio analizės, darytina išvada, kad vietinės rinkliavos mokėtojas privalo būti aktyvus rinkliavos santykių dalyvis, t.y. privalo savalaikiai ir tinkamai teikti išsamius duomenis KRATC apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą (pavyzdžiui: apie turto pagrindinės tikslinės paskirties pasikeitimą, patalpų perdavimą naudotis kitiems asmenims, patalpų nuomą, jeigu nuomos sutartys neįregistruotos viešajame registre, patalpų nebenaudojimą ir pan.), nes tokių duomenų ir juos pagrindžiančių dokumentų nepateikus KRATC, KRATC turi teisę ir pareigą apskaičiuoti vietinę rinkliavą naudodamasis ir remdamasis tais duomenimis, kurie yra KRATC veikloje naudojamose viešuosiuose registruose, t.y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, Gyventojų registre, Mokesčių mokėtojų registre bei remdamasis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis.

Nagrinėjamu atveju, atsakovai remiasi pagrindinai tuo, kad jie buvo sudarę ginčo patalpų nuomos sutartis su trečiais suinteresuotais asmenimis, todėl šie ir privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Sprendžiant tokių argumentų pagrįstumą, teismas tiria duomenų, kuriuos atsakovas teikė KRATC turinį, analizuoja atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens Centrinės hipotekos įstaigos teismui pateiktų nuomos sutarčių punktus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka, tiria, ar KRATC turėjo faktinį pagrindą mokėjimo pranešimus teikti ne ginčo patalpų savininkams (atsakovai), o nuomininkams (tretieji suinteresuoti asmenys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad R.B., 2008-10-21 raštu, informavo KRATC, kad dalis atsakovams priklausančių ginčo pastato patalpų yra išnuomota juridiniams asmenims (b.l. 45). 2008-11-14 rašte KRATC, Rimantas Bernotas nurodė, kad 263,71 kv.m. ginčo pastato patalpų yra išnuomota Centrinės hipotekos įstaigai, 173,42 kv.m. – UADBB „Lagedra“, 47,46 kv.m. – IĮ „Kelionės ir poilsis“ (b.l. 47). 2011-12-20 raštu, UADBB „Lagedra“ pranešė KRATC, kad nuomojasi 193,42 kv.m. ploto ginčo pastato patalpų iš atsakovų ir prašo vietinės rinkliavos mokėjimus, apskaičiuotus nuo 2008-07-01 iki nuomos sutarties nutraukimo, teikti šiai įmonei, nurodydami, kad apie nuomos sutarties nutraukimą informuos iš anksto (b.l. 48). 2011-12-29 KRATC gautas dar vienas raštas iš atsakovų, kuriame jie: prašo panaikinti jiems ginčo rinkliavą, nurodydami, kad jie nėra atliekų turėtojai; informuoja, kad 47,46 kv.m. patalpų nuo 2008-02-01 iki 2009-07-07 buvo išnuomavę IĮ „Kelionės ir poilsis“, todėl ir rinkliava už šį laikotarpį priskaičiuotina šiam nuomininkui; informuoja, kad 193,42 kv.m. patalpų išnuomota UADBB „Lagedra“, o 311,17 kv.m. nenaudojama, todėl prašo atleisti nuo rinkliavos mokėjimo (b.l. 49). Kartu su šiuo raštu pateikė nuomos sutarties su IĮ „Kelionės ir poilsis“ kopiją.

Iš atsakovų teismui pateiktos 2010-08-16 patalpų nuomos sutarties su Centrine hipotekos įstaiga (b.l. 82-85) nustatyta, kad šia, 3 mėnesių laikotarpiui sudaryta sutartimi, nuomotojai (atsakovai) išnuomoja, administracinei paskirčiai, Centrinei hipotekos įstaigai (nuomininkui) ginčo pastato pirmo ir antro aukšto patalpas, viso - 263,71 kv.m. ploto (sutarties 1.1. p.); nuomininkas sutarties 3.2. p. įsipareigojo mokėti ir už šiukšlių išvežimą, tiesiogiai sudaręs su paslaugų teikėjais sutartis pagal jų pateiktas sąskaitas. Pažymėtina, kad Centrinė hipotekos įstaiga atsiliepime patvirtina, kad apmokėjo KRATC pagal pateiktus mokėjimo pranešimus (b.l. 96-98). Byloje Centrinės hipotekos įstaigos pateikti mokėjimų pranešimai (b.l. 110, 111, 112) patvirtina, kad Centrinė hipotekos įstaigai buvo išstatytos sąskaitos ir įstaiga jas apmokėjo, viso apmokėta už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-12-31. Taip pat pažymėtina, kad pirma nuomos sutartis tarp atsakovų su Centrinė hipotekos įstaiga buvo sudaryta 2007-08-16 3 (trejų) metų laikotarpiui (b.l. 99-102), išnuomojant ginčo pastato 263,71 kv.m. ploto patalpas. Šioje sutartyje buvo numatyta Centrinės hipotekos įstaigos pareiga mokėti ir už kitas paslaugas, tiesiogiai sudarius su paslaugų teikėjais sutartis pagal jų pateiktas sąskaitas (sutarties 3.4. p.). 2010-11-29 patalpų priėmimo – perdavimo aktu Centrinė hipotekos įstaiga perdavė nuomotas patalpas atsakovams (b.l. 87).

Iš atsakovų teismui pateiktos 2007-12-20 patalpų nuomos sutarties (b.l. 88-89) nustatyta, kad šia sutartimi ginčo pastato 47,46 kv.m. ploto patalpos, laikotarpiui nuo 2008-02-01 iki 2009-12-31, administracinei veiklai vykdyti, atsakovų išnuomotos IĮ „Kelionės ir poilsis“. Šioje sutartyje sąlygos dėl mokėjimo už šiukšlių išvežimą ir (ar) atliekų tvarkymą nenumatyta. IĮ „Kelionės ir poilsis“ išsinuomotas patalpas pridavė atsakovams 2009-07-07 priėmimo – perdavimo akto pagrindu (b.l. 90). Iš atsakovų pateiktos teismui 2007-08-01 nuomos sutarties (b.l. 91-92) nustatyta, kad šia sutartimi atsakovai UADBB „Lagedra“, laikotarpiui nuo 2007-08-01 iki 2008-07-31, išnuomojo 193,42 kv.m. patalpų. Šioje sutartyje sąlygos dėl apmokėjimo už šiukšlių išvežimą ir (ar) atliekų tvarkymą taip nenumatyta. Pažymėtina, kad nei viena iš minėtų nuomos sutarčių, išskyrus sutartį su Centrine hipotekos įstaiga (b.l. 8-10), viešajame registre nebuvo įregistruotos.

Išanalizavus ir įvertinus virš išdėstytų atsakovų ginčo pastato patalpų nuomos sutarčių su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis - IĮ „Kelionės ir poilsis“, UADBB „Lagedra“, atsižvelgiant į atsakovų raštuose KRATC nurodytą informaciją, darytina išvada, kad atsakovai, žinodami, kad yra vietinės rinkliavos mokėtojai, nesiėmė iniciatyvos ir (ar) veiksmų, laiku ir išsamiai informuoti KRATC apie tai, kad ginčo patalpos yra išnuomotos minėtiems subjektams ir kartu neteikė KRATC visų tam pagrįsti reikalingų duomenų. Be to, minėtų nuomos sutarčių su IĮ „Kelionės ir poilsis“, UADBB „Lagedra“ neįregistravimas viešajame registre, iš esmės sąlygojo tai, kad KRATC atitinkamų ginčo patalpų (jų dalių) nuomos juridinių pagrindų, nuomojamų patalpų plotų bei šių patalpų nuomininkų tapatybės, neturėjo objektyvios galimybės nustatyti, taigi ir siųsti mokėjimo pranešimus IĮ „Kelionės ir poilsis“, UADBB „Lagedra“, kaip faktiniams ginčo patalpų (jų dalių) naudotojams.

Teismo vertinimu, atsakovų minėtuose susirašinėjimo raštuose su KRATC pateikta informacija, negali būti laikoma išsamia ginčo vietinei rinkliavai apskaičiuoti, nes jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šios informacijos teisingumą, atsakovai KRATC iš esmės nepateikė. Aplinkybė, kad atsakovai su vienu iš KRATC siųstų minėtų raštų (b.l. 49), siuntė nuomos sutarties su IĮ „Kelionės ir poilsis“ kopiją, vertinant tai, kad šioje sutartyje nėra aptarta mokėjimo už šiukšlių išvežimą ir (ar) atliekų tvarkymą pareiga, laikytina, kad tokia informacija KRATC nesudarė faktinio ir (ar) juridinio pagrindo laikyti, jog rinkliavos mokėtojas yra būtent IĮ „Kelionės ir poilsis“.

Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.489 str. 1 d. reglamentuota, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį. Duomenų, kad tretieji suinteresuoti asmenys, vykdydami ginčo patalų nuomos sutartis, veikė ne pagal šiose sutartyse numatytas sąlygas, ar šias patalpas naudojo ne pagal jų paskirtį, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai ir vertinant nustatytas ir įvertintas byloje aplinkybes, darytina išvada, kad nei IĮ „Kelionės ir poilsis“, nei UADBB „Lagedra“ ginčo atveju neturėjo pareigos sudaryti sutartis su KRATC dėl atliekų išvežimo ir (ar) pareigos mokėti ginčo vietinę rinkliavą.

Teismas šiame sprendime jau paminėjo, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl prievolė mokėti rinkliavą kyla ne pagal tai kiek surinkta iš atliekų turėtojo atliekų. Tačiau rinkliavos mokėtojui pagal Nuostatų 1 priedo 14 punktą yra suteikta galimybė taikyti nulinį metinės vietinės rinkliavos tarifą kai veikla nevykdoma. Pagal Nuostatų 33 punktą vietinės rinkliavos dydis perskaičiuojamas vietinės rinkliavos mokėtojui pateikus patikslintus duomenis šių Nuostatų 13-14 punktuose nustatyta tvarka. Taigi, atsakovai siekdami, kad jiems būtų taikytas nulinis metinė vietinės rinkliavos tarifas už komunalinių atliekų surinkimą, turėjo pateikti duomenis, jog veikla nevykdoma. Byloje atitinkamų duomenų ir nėra. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovai netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jų pareiškėjui priteistina po 564,00 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt keturis litus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-12-31 (Civilinio kodekso 6.38 str. 1 d.).

Atkreiptinas atsakovų dėmesys į tai, kad sumokėję ginčo skolą KRATC, manydami, kad ginčo vietinę rinkliavą privalėjo sumokėti ginčo patalpas iš jų nuomavę IĮ „Kelionės ir poilsis“, UADBB „Lagedra“, jie turi teisę ginčyti šią skolą, t.y. ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl šios skolos prisiteisimo iš šių įmonių regreso tvarka (Civilinio kodekso VII skyrius 6.111 str. – 6.1114 str.).

Prašymu prašoma priteisti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi. Pažymėtina, kad šios normos nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Teisines pasekmes pastarųjų mokėjimų nevykdymo atvejais nustato viešosios teisės normos. Rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo atveju viešoji teisė (šią rinkliavą ir jos administravimą reglamentuojantys teisės aktai) nenumato palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2011 m. spalio 20 d. administracinėje byloje A556-2521/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje A442-2210/2011). Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nėra pagrindo priteisti, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl mokesčių administratorių bei jų pareigūnų kreipimųsi dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo, taip pat jų kreipimųsi dėl mokestinių ginčų, pareigūnų kreipimųsi dėl rinkliavų išieškojimo, o pagal 2 dalį ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. Kadangi pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį nesant tam teisinio pagrindo, jo sumokėtas 70 litų žyminis mokestis (b. l. 6, 24) vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu grąžintinas. Grąžinus žyminį mokestį nėra teisinio pagrindo jį priteisti iš atsakovo.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo ir 3.00 Lt išlaidų atlyginimą už Nekilnojamojo turto registro duomenų ir 2.90 Lt gyventojų registro tarnybos išrašus. Kaip jau nurodyta ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje įvardijamos 5.90 Lt patirtos išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis susijusiomis su bylos nagrinėjimu, kadangi įvardintųjų viešojo registro duomenų surinkimas ar peržiūra yra neatsiejamai susijęs ir su vietinės rinkliavos administravimu. Nuostatų 12 punkte yra numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojų administravimo tikslais KRATC nustatyta tvarka naudojasi viešaisiais registrais ir kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais vietinei rinkliavai administruoti. Taigi vietinės rinkliavos administravimui renkant reikalingus duomenis apie vietinės rinkliavos mokėtojus patirtos išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis susijusiomis su bylos nagrinėjimu, o yra sudėtinė vietinės rinkliavos administravimo kaštų dalis. Be išlaidų, kurias prašoma priteisti ir kurios susijusios su skundo surašymu, turi būti pagrindžiamos rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas įrodymų apie patirtas išlaidas, susijusias su registro duomenų peržiūra ar spausdinimu nepateikė, todėl pareiškėjo prašymo reikalavimo šioje dalyje tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 ir 45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui Uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovų: R.B. 564,00 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt keturis litus) ir V.B. – 564,00 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt keturis litus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-12-31.

Grąžinti pareiškėjui Uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, įmonės kodas 163743744, 56,00 Lt (penkiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2011-10-24 mokėjimo nurodymu Nr. 001906, 14 Lt (keturiolika litų) žyminio mokesčio, sumokėto 2011-09-14 mokėjimo nurodymu Nr. 001609 valstybei.

Kitoje dalyje pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.