Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas bei tinkama temperatūra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus, iš kurių matosi, kad 2016 m. liepos 15 d. patikrinimo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas įvertino pareiškėjų skunduose minimus faktus dėl higienos normos pažeidimų Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose, tame tarpe ir pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 35, 7 ir 78, patikrinimo akte Nr. PA.6-233 (19.4.1. 6.12) (1 t., 102-105 b. l.) užfiksuota, kad kamerose Nr. 35 ir 7 užfiksuotas vizualiai matomas pelėsis, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 7 bei dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 7 ir 78 atitiko higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Kamera Nr. 35 patikrinta ir 2016-08-19 patikrinimo metu, vėl nustatytas vizualiai matomas pelėsis (1 t., 105-106 b. l.). 2017 m. vasario 13 d. patikrinimo metu patikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 7, 44, 60, 81, 97 ir 106, nustatyti dirbtinės apšvietos pažeidimai kamerose Nr. 7, 44, 60 ir 81, oro temperatūros dydžiai atitiko kamerose Nr. 7 ir 60, oro temperatūra kamerose Nr. 81 ir 106 išmatuota žemesnė, nei reglamentuoja higienos norma, santykinė oro drėgmė kamerose atitiko reikalavimus, ant kameros Nr. 106 sienų ir lubų yra vizualiai matomas pelėsis, ant kitų kamerų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų ir lubų vizualiai matomo pelėsio nėra, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta (1 t., 112-115 b. l.). 2017 m. balandžio 4 d. patikrintos kameros Nr. 7, 44, 60, 81, 97 ir 106, kameroje Nr. 81 dirbtinė apšvieta neatitiko nustatytų ribinių dydžių, dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 7, 44, 60 atitiko reglamentuojamą dydį, oro temperatūra kamerose Nr. 44, 81, 97 ir 106 atitiko higienos normos reikalavimus, kameroje Nr. 106 nepašalinti pelėsiai (1 t., 116-117 b. l.). 2017 m. balandžio 25 d. patikrinimo metu patikrinta kamera Nr. 88, nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus, ant sienų ir lubų yra vizualiai matomo pelėsio (1 t., 118-121 b. l.). Pareiškėjas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento jam rašytus atsakymus į jo skundus, kuriuose pažymėta, kad patikrinimų metu pasitvirtino pareiškėjo skunduose minimi faktai dėl pelėsio kamerose Nr. 31 ir 102, dėl per mažos dirbtinės apšvietos kamerose Nr. 35 ir 81, per žemos oro temperatūros kamerose Nr. 81 ir 106 (2 t., 11-17 b. l.). Iš byloje esančios Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymos apie 2016 metais atliktus remonto darbus (1 t., 86-89 b. l.) matosi, kad 2016 metų sausio mėn. buvo remontuojama pareiškėjo laikymo kamera Nr. 16, balandžio mėn. – kamera Nr. 97, rugsėjo – spalio mėn. – kameros Nr. 78 ir 35, kamerose atlikti grindų lyginimo, izoliavimo, plytelių klijavimo, sienų tinkavimo, glaistymo, dažymo, lubų hidroizoliacijos, antiseptiko nuo pelėsio uždėjimo darbai, sumontuotas klozetas, įrengtas aptvėrimas. Pareiškėjas kameroje Nr. 16 buvo laikomas nuo 2016-07-08 iki 2016-08-23, kameroje Nr. 97 – nuo 2016-10-31 iki 2016-11-07, kameroje Nr. 78 – 2017-04-03, o kameroje Nr. 35 – nuo 2016-08-26 iki 2016-09-05, t.y. kamerose Nr. 16, 97 ir 78 po remonto, o kameroje Nr. 35 – iki remonto darbų atlikimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 35, 81, 44, 7 ir 60 sąlygomis, neatitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkto, reglamentuojančio, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, reikalavimų, kamerose Nr. 35, 7, 106, 102, 31 ir 88, neatitinkančiose higienos normos 39 punkto, kuriame nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose ant sienų ir lubų neturi būti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimų, kamerose Nr. 81 ir 106, neatitinkančiose higienos normos 16 punkto, reglamentuojančio, kad gyvenamųjų patalpų temperatūra turi būti ne žemesnė, kaip 18°C, reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl nepakankamo užimtumo, netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo kamerose, signalizacijos mygtuko nebuvimo, pasivaikščiojimo trukmės ir pasivaikščiojimo kiemelių būklės, netinkamo aprūpinimo tualetiniu popieriumi, asmeninių rūbų skalbimo, inventoriaus trūkumo kamerose, naudojimosi dušu trukmės, kamerų deratizacijos ir dezinsekcijos, maisto būklės, kratų atlikimo procedūros, laikino sulaikymo kamerų būklės, per aukštų kainų Šiaulių TI parduotuvėje, neįdarbinimo bei mokymo klasės būklės ir netinkamo mokymosi paslaugų suteikimo.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI nebuvo tinkamai organizuojamas suimtųjų (nuteistųjų) užimtumas. Atsakovas į bylą pateikė 2017-06-02 Šiaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus pažymą Nr. 61/04-1311 (1 t., 36 b. l.), kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką; M. A. buvo suteikta galimybė dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Į bylą pateikta ir Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (1 t., 38-41 b. l.), pilietinio ugdymo programos dalyvių sąrašas bei pilietinio ugdymo užsiėmimų protokolai (1 t., 46-51), taip pat Šiaulių TI direktoriaus patvirtinti Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (1 t., 52-80 b. l.), iš kurių matosi, kad pareiškėjas 2016 m. dalyvavo pilietinio ugdymo programos užsiėmimuose, suimtieji (nuteistieji) kiekvieną savaitę vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, užimtumo kambarį-skaityklą), tame tarpe ir tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, arba tų kamerų suimtieji (nuteistieji) į užimtumo renginius eiti atsisakė. Pareiškėjas skunde nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, netinkamai įrengti sanitariniai mazgai – neužtikrintas privatumas. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja. 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovas nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas, jis nuo bendros kameros erdvės atskirtas mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, tačiau nepateikia pakankamai duomenų, įrodančių, kad sanitariniai mazgai konkrečiose pareiškėjo laikymo kamerose jo laikymo metu buvo tinkamai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės. EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan.). Šiuo atveju, atsižvelgiant į EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., LVAT 2016-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2865-624/2016 ir kt.), įvertinus, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo nedidelės, o lovos paprastai būna sustatytos šalia sanitarinio mazgo, pripažintina, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik 1,5 aukščio pertvara ir užuolaida, neužtikrino privatumo, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau taisyklių 2 p. numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas nurodo, kad pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso (1 t., 35 b. l.), todėl pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko nebuvimo nepagrįstos.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja CPT nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui, pasivaikščiojimo kiemeliuose jautėsi nemalonus kvapas, sienos padengtos aštriabriaune danga. LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu yra nustatęs vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore kasdien trukmę (1 t., 92-93 b. l.), Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, bendras jų plotas 422,35 kv. m, pasivaikščiojimo kiemelių dydis skirtingas (nuo 17,31 iki 23,43 kv. m.). Atsakovas nurodo, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimas kasdien trunka ne mažiau kaip vieną valandą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2016 m. liepos – 2017 m. balandžio mėn. atliktų patikrinimų metu higienos normos pažeidimų pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatė, o 2016 m. lapkričio 24 d. atsakydamas į pareiškėjo skundą nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai patikrinimo metu buvo tvarkomi, nešamos surinktos šiukšlės (2 t., 15 b. l.). Pareiškėjas pats skunde nurodo, kad turėjo galimybę vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad buvimo Šiaulių TI laikotarpiu per mėnesį gaudavo tik vieną rulonėlį tualetinio popieriaus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) numatė, kad vyrui turi būti išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus mėnesiui. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas numato, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas, į kurį įeina ir 1 ritinėlis tualetinio popieriaus, vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant jų rašytiniam prašymui, jeigu jie yra nemokūs. Pareiškėjas pats skunde nurodo, kad vieną rulonėlį tualetinio popieriaus mėnesiui jis gaudavo, todėl laikytina, kad tualetiniu popieriumi Šiaulių TI jis buvo aprūpintas tinkamai.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI neplaudavo viršutinių ir apatinių asmeninių rūbų, nebuvo sąlygų jų džiovinti. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p. nurodyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintame Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraše bei 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintame Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraše bei 2015-11-02 tvarkos aprašo papildyme (1 t., 94-101 b. l.) nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartą per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafiką; viršutinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, viršutiniai skalbiniai skalbti priimami kartą per mėnesį pagal surinkimo grafiką; jeigu suimtasis (nuteistasis) neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, patikrinus sąskaitą ir nustačius, kad pinigų neturi ne trumpiau kaip tris mėnesius, viršutiniai rūbai skalbiami įstaigos skalbykloje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas atliktų patikrinimų metu konstatavo, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos, ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo ir džiovinimo įranga (2 skalbimo mašinos ir 1 džiovyklė), vedamas Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas (1 t., 107-111, 112-115 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius, į jo 2017-04-18 prašymą Šiaulių TI direktorius atsakė 2017-05-04 raštu, kuriame paaiškino asmeninių rūbų skalbimo tvarką (1 t., 142-143 b. l.), o Kalėjimų departamentas 2017-06-02 rašte konstatavo, kad Šiaulių TI administracija yra sudariusi sąlygas skalbti asmeninius drabužius (2 t., 114-115 b. l.), todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI kamerose trūko inventoriaus, kameroje Nr. 40 nebuvo pakabos viršutiniams rūbams pasikabinti, laikino sulaikymo kamerose nebuvo stalų. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Atsakovas nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Iš byloje esančių Kalėjimų departamento atsakymų į pareiškėjo skundus galima spręsti, kad pakabos kameroje Nr. 40 buvo sumontuotos tik 2017 m. vasario mėn. ar sausio mėn. gale (2 t., 84-85, 122-123 b. l.), o pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2016-12-16 iki 2017-01-23, taigi jo laikymo šioje kameroje metu pakabų galėjo ir nebūti, tačiau iš tų pačių Kalėjimų departamento atsakymų matosi ir tai, kad pareiškėjas į Šiaulių TI administraciją su prašymu įrengti pakabas jo laikymo kameroje nesikreipė. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad stalas turi būti gyvenamosiose kamerose, laikino sulaikymo patalpos nėra gyvenamosios kameros, todėl nurodytų taisyklių reikalavimas dėl baldų laikino sulaikymo patalpoms netaikomas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus turėjo veikti, o pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu dažniau nei kartą per savaitę, nors jis serga žvyneline liga, todėl dušu reikėjo naudotis nuolat. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjas pats patvirtina, kad kartą per savaitę jam buvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše, visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu higienos normos pažeidimų dėl naudojimosi dušu nenustatė, iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje matosi, kad 2016-09-06 gydantis gydytojas ligos paūmėjimo pareiškėjui nenustatė ir papildomai maudytis duše dėl sveikatos būklės indikacijų neskyrė (1 t., 172 b. l.), todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimąsi po šiltu dušu.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją) įstaiga organizuoja esant poreikiui, nariuotakojų, graužikų ir kitų buitinių kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. liepos 15 d., 2016 m. lapkričio 24 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. patikrinimų metu vertinti ir pareiškėjų skunduose nurodyti faktai dėl kenkėjų buvimo kamerose, taip pat nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimo, naikinimo vykdymas, nustatyta, kad kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų, atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale (1 t., 102-104, 107-111, 118-121 b. l.). Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, kad įstaigos administracija nesiėmė priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kamerose atlikimo kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, kad papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo prašymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atšalusį maistą, jis nebuvo skanus ir kaloringas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parą, riebalų – 72 g, baltymų – 72 g, angliavandenių 334 g. LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (redakcija, galiojanti nuo 2015-07-20, toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi, pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia. Duomenų dėl per mažos maisto energetinės vertės ar netinkamos temperatūros maisto byloje nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neužtikrino, jog būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų ir maitinimo tvarkos.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl asmens apžiūros atvykstant ir išvykstant į / iš Šiaulių TI, nurodo, kad asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, asmuo yra verčiamas daiktus dėti į nešvarias dėžes. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija“ (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant), suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad visa asmens krata atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems pareiškėjo buvimo ŠTI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad bendro naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai buvo tikrinami 2016 m. lapkričio 24 d., 2017 m. balandžio 4 d. ir balandžio 25 d. patikrinimų metu, patikrinimo aktuose (1 t., 107-111, 116-117, 118-121 b. l.) užfiksuota, kad kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) švarūs, tačiau 2017 m. vasario 13 d. patikrinimo metu nustatyta, kad kratos patalpoje esančios vonelės nešvarios (pažeidžiamas HN 134:2015 34 punktas – 1 t., 112-115 b. l.). Iš byloje esančios 2017-06-02 pažymos (1 t., 28-34 b. l.) matosi, kad pareiškėjas iš Šiaulių TI išvyko būtent 2017-02-13, taigi kratos metu galėjo naudotis nešvariomis vonelėmis ir dėl to patirti nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad tiek kratų patalpose, tiek laikino sulaikymo kamerose buvo šalta. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog visi priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, be ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir švarinimas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktą, asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Iš byloje esančios 2017-06-02 pažymos (1 t., 28-34 b. l.) matosi, kad pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI, būdavo patalpinamas į laikino sulaikymo patalpą Nr. LSP-5 ir LSP-4. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms), o tuo pačiu ir higienos normos 16 punktas, reglamentuojantis gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, ne žemesnę kaip 18°C, netaikomas, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.

Pareiškėjas nurodo, kad ŠTI esančioje parduotuvėje buvo nustatytas didesnis kainų skirtumas, nei reglamentuoja taisyklės. Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės tvarką nustato Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių tikslas – užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo įstaiga. Taisyklių 5-8 punktuose nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas, kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, tikrinimo rezultatai įforminami aktu, nustačius, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos parduotuvėje yra didesnės kaip 10 procentų, negu šių prekių kainos toje miesto (rajono) teritorijoje esančiose parduotuvėse ir kurių prekių apyvarta yra panaši, parduotuvės savininkui įstaigos direktorius pateikia raštišką įspėjimą, o pakartotinai nustačius didesnį kainų skirtumą, nuomos sutartis su parduotuve nutraukiama. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad Šiaulių TI 2017-02-02 raštu į pareiškėjo M. A. 2017-01-02 prašymą pranešti, kokį antkainį gali užsidėti įstaigoje veikianti parduotuvė ir pateikti dokumentus, patvirtinančius, kada paskutinį kartą buvo atliktas parduotuvės patikrinimas, atsakė, kad kainos negali būti didesnės kaip 10 procentų, negu parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, tikrinimų metu kainų skirtumas nėra nustatytas, ir pateikė pareiškėjui 2016-12-29 patikrinimo aktą (1 t., 144, 146-148 b. l.). Kalėjimų departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2017-02-08 skundą, konstatavo, kad iš patikrintų 34 rūšių prekių, 3 prekių kainų vidurkis viršijo leistiną 10 procentų kainų vidurkį (1 t., 84-85 b. l.). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad Šiaulių TI parduotuvėje kai kurių prekių kainų skirtumas yra didesnis, nei reglamentuoja taisyklės. Atsakovas į bylą pateikė tik vieną parduotuvėje parduodamų prekių kainų patikrinimo aktą (1 t., 147-148 b. l.), nors Šiaulių TI administracija kainas privalo tikrinti ne rečiau kaip kartą per mėnesį, ir atsakovas buvo įpareigotas pateikti teismui visą medžiagą, susijusią su nagrinėjamu skundu. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovas pažeidė Taisyklių reikalavimus užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, o pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad ŠTI administracija nesukūrė jam darbo vietos ir neįdarbino, nors buvo gavęs leidimą dirbti. LR Suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tardymo izoliatoriuose, jei yra galimybė dirbti, suimtieji gali dirbti tik jų rašytiniu prašymu ir šių suimtųjų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas 2017-01-23 kreipėsi į Šiaulių TI direktorių su prašymu įdarbinti jį Šiaulių TI, nepaisant to, kad jis yra suimtasis, nes teismas, kurio žinioje jis yra, tam neprieštarauja (1 t., 126 b. l.). Į šį pareiškėjo prašymą Šiaulių TI direktorius atsakė, kad šiuo metu Šiaulių TI galimybės dirbti suimtiesiems nėra, nes nėra įsteigta darbo vietų (1 t., 127 b. l.). Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, M. A. atsakė, kad įstaigos administracija, atsakydama į jo prašymą, nurodė, jog šiuo metu suimtiesiems dirbti įstaigoje nėra galimybės, nes nėra įsteigta darbo vietų, įsteigus darbo vietas suimtiesiems informacija bus paskelbta informaciniame stende; tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus paliekami nuteistieji, tačiau pareiškėjas turi suimtojo statusą ir tokio darbo įstaigos administracija negali pasiūlyti (2 t., 93 b. l.). Taigi teisės aktai įsakmiai neįpareigoja tardymo izoliatorių administraciją įdarbinti norinčius dirbti suimtuosius, atsakovas pareiškėjo neįdarbino dėl tos priežasties, kad suimtiesiems tuo metu nebuvo įsteigta darbo vietų, o ūkio darbams gali būti įdarbinami tik nuteistieji, taigi atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti neturtinė žala.

Pareiškėjas nurodo, kad į Šiaulių TI organizuojamas pamokas būdavo nuvedamas pavėluotai arba iš viso nebuvo nuvedamas, mokymo klasės įrengtos ne pagal higienos normos reikalavimus. Suėmimo vykdymo įstatymo 41 straipsnis nustato, kad tardymo izoliatoriuose organizuojamas suimtųjų iki šešiolikos metų bendrasis ugdymas, vyresnių negu šešiolikos metų suimtųjų bendrasis ugdymas organizuojamas rašytiniu jų prašymu ir tardymo izoliatoriaus administracijos sutikimu, suimtųjų bendrojo ugdymo tardymo izoliatoriuose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, suimtųjų bendrąjį ugdymą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje yra tardymo izoliatorius. Atsakovas į bylą pateikė 2017-06-02 pažymą Nr. 61/04-1311 (1 t., 36 b. l.), kurioje nurodyta, kad 2016-09-01 M. A. pasirašė Priėmimo mokytis pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą sutartį su Šiaulių suaugusiųjų mokykla, kurioje pasirinko pavienio mokymosi formą. Į bylą pateikta ir nurodyta sutartis, pagal kurią Šiaulių suaugusiųjų mokykla įsipareigojo mokyti mokinį M. A. pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą, užtikrinti tinkamas mokymosi sąlygas, o mokinys įsipareigojo punktualiai ir reguliariai lankyti mokyklą; sutartis suderinta su Šiaulių TI direktoriumi (1 t., 42-43 b. l.). 2017 m. kovo 23 d. pareiškėjas Šiaulių TI direktoriui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad kovo 21 d. 13.30 val. jam turėjo būti chemijos, o po to informatikos pamoka, tačiau į pamoką jis buvo nuvestas tik po 14 val., nors mokytoja jo laukė, o kovo 22 d. į pamokas iš viso nebuvo nuvestas (1 t., 133-134 b. l.). Tardymo izoliatoriaus direktorius į šį pareiškėjo skundą atsakė, kad 2017-03-21 jis buvo nuvestas į visas tą dieną vykusias pamokas, o 2017-03-22 pamokos nebuvo vedamos, nes iš Šiaulių suaugusiųjų mokyklos neatvyko mokytojai (1 t., 135 b. l.). Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl jo nenuvedimo į pamokas 2017-03-21 ir 2017-03-22, pažeidimų nenustatė (1 t., 125 b. l.). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2017 m. gegužės 10 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad 2017-04-25 visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, siekiant įvertinti pareiškėjo skunde nurodytų faktinių aplinkybių atitiktį higienos normos HN 134:2015 reikalavimams, išmatuota dirbtinė apšvieta mokymo klasėje sudarė 656 lx ir atitiko higienos normos reikalavimus, taigi skunde minimi faktai dėl apšvietimo mokymo klasėse nepasitvirtino (2 t., 127-128 b. l.). Iš 2017 m. birželio 19 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento rašto matosi, kad 2017-04-25 patikrinimo metu buvo vertinamas ir natūralus mokymosi patalpų apšvietimas, kuris mokymo klasėje buvo nepakankamas dėl mažų langų angų, tačiau ŠTI pastatų kompleksas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl pastatų rekonstrukcija, kurios metu būtų galima padidinti natūralią apšvietą, padidinant langų angas, yra negalima (2 t., 130-132 b. l.). Į bylą pateiktas ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo aktas (1 t., 118-121 b. l.), kuriame užfiksuoti 2017-04-25 atlikto patikrinimo rezultatai, nurodyta, kad patikrinimo metu išmatuota dirbtinė apšvieta mokymo klasėje sudarė 656 (±105) lx, kompiuterių klasėje – 404 (±65) lx. Taigi byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad Šiaulių TI administracija atliko neteisėtus veiksmus ar pažeidė konkrečių teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje netenkintinas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.