- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-14
- Bylos Nr.
- 1-28-350/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Kaltinamasis
- B. K., G. B.
- Advokatai
- Rasa Čibirienė
Procesinio dokumento kategorija 1.2.3.1; 1.1.8.1; 1.1.8.8; 1.1.8.13; 2.1.15.3.3; 2.1.15.7; 2.3.6.4.5; 1.1.7.2.7
2011 m. sausio 14 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Rokiškio raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) ., Juodupės sen., Rokiškio raj., vedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. padarymu,
G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Naujasodės km., Juodupės sen., Rokiškio raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) ., Juodupės sen., Rokiškio raj., išsituokęs, nedirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, teistas 1993-11-03 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 90 str. 3 d. laisvės atėmimu trejiems metams, pritaikius BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. padarymu,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
B. K. ir G. B. 2009 m. kovo 27 d., apie 20 val. (duomenys neskelbtini) , Juodupės sen., Rokiškio r., L. K. priklausančio namo virtuvėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, rankomis ir kojomis suduodami E. B. ne mažiau kaip tris smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydami poodines kraujosruvas veide, galvos plaukuotoje dalyje, kairėje kaktos pusėje, dešinėje alkūnėje, krūtinės ląstoje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, paviršutinius dešinės kaktos pusės, nosies šaknies, kairio smilkinio, pakaušio, dešinės alkūnės odos nubrozdinimus, dėl ko nuo galvos sužalojimų visumos išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu nukentėjusysis 2009 m. kovo 29 d. VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje mirė, tyčia nužudė E. B..
B. K. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Parodė, kad įvykio dieną, su žmona A. K. gėrė alkoholinius gėrimus pas G. ir G. B., vėliau visi atvažiavo pas juos į namus, pakeliui nusipirko degtinės. Vėliau B sūnaus prašymu važiavo į Onuškį, pakeliui kelyje paėmė E. B., važiavo į parduotuvę. Parduotuvėje E. B. pirko tris plastmasines talpas alaus, jis tris butelius degtinės. Važiavo atgal, pakeliui norėjo paleisti E. B. prie jo namų, bet jis nelipo, sakė važiuos kartu. Grįžo į namus penkiese, gėrė atsivežtus gėrimus, kalbėjosi. Apie 16 val., apsirengė darbiniais rūbais, su žmona išėjo šerti gyvulių. Žinojo kad reikės juos šerti, dėl to gėrė mažiau nei kiti. Tvarte su žmona buvo pusantros valandos. Matė, kad likę namuose – E. B. ir B kelis kartus buvo išėję į lauką. Kartą E. B. su G. B. lauke barėsi, tačiau į tai nekreipė dėmesio. Po ruošos grįžo namo. Įėjus matė, kad E. B. su G. B. susipykę, E. B. trenkė G. B. į kaktą. Matė, kad G. B. nori trenkti atgal, todėl pribėgęs neleido. Paėmęs E. B. už pažastų išvedė į prieangį, liepė eiti namo. E. B. girtas visada būna agresyvus. Po penkiolikos minučių E. B. vėl įėjo į virtuvę, ėmė bartis, atsisėdo prie stalo. Prie jo priėjo K, patraukusi du kartus už rankos liepė eiti namo. Tuomet E. B. pastūmė K prie durų staktos ir ėmė smaugti. Ji pliaukštelėjo jam per veidą, po ko E. B. ėmė mušti K kumščiais. Prišokęs jis traukė E. B. atgal, liepė baigti muštis, bet jis nereagavo, dėl to jam trinktelėjo per petį, pašaukė G. B., kad padėtų E. B. išmesti lauk. E. B. norėjo trenkti, nepataikęs šėrė G. B.. Tuo metu žmona išbėgo į kitą kambarį kviesti policijos, dėl to bėgo paskui, kad ji neskambintų ir nedarytų gėdos. Tuo metu išgirdo pumptelėjimą, įbėgę į virtuvę pamatė gulintį E. B., o G. B. dar du kartus įspyrė E. B.. G. B. atitraukė nuo E. B., pasodinęs ramino, sakė, kad nebereikia muštynių. E. B. iš nosies bėgo kraujas, apšluostė jį pašluoste. Šalia stovėję kibirai su vandeniu buvo nugriuvę. Paėmęs dubenį pripylė vandens, E. B. pasakė apsiprausti. Jis pylėsi ant savęs vandenį prausdamasis. E. B. buvo visas šlapias nuo išsipylusių iš kibirų vandens. Žmona tvarkė virtuvę, nuėmė nuo stalo degtinę ir valgį. Tuo metu į kiemą įvažiavo automobilis, kuriuo atvažiavo dukros, kartu buvo dukros sugyventinis A. G. su mama ir sese. Dukra I pradėjo bartis dėl gėrimo, kilo didelis triukšmas. Dukros ir A. G. parvežė E. B. namo, grįžę atgal išvažiavo namo. E. B. atvažiavęs buvo apsirengęs striukę ir batus, kur dingo striukė ir batai nežino. Tą dieną G. B. liko pas juos nakvoti, G. B. išėjo namo.
Teigia A. B. tik atitraukęs nuo žmonos ir kartą trinktelėjęs jam per petį, kad paleistų žmoną, daugiau smūgių nesudavė. Matė G. B. du kartus spiriantį E. B., kad jį muštų rankomis, nematė. E. B. griūdamas galėjo susižeisti į kibirą. Tą kibirą atidavė tyrėjui. Be to matė E. B. griuvinėjantį lauke. E. B. buvo girčiausiais iš visų trijų buvusių vyrų.
Pirmos apklausos metu nesakė sušėręs E. B., tik sakė stuktelėjęs jam į petį prie sprando, kad paleistų žmoną, bet ne į kaklą. Pirmos apklausos metu buvo apklausiamas be gynėjo, apklausos neskaitė, nes manė, kad bus iš karto paleidžiamas. Be smūgių kumščiu suduoti negalėtų dėl prieš dvidešimt metų patirtos dešinės rankos traumos, nutraukus sausgysles negali į kumštį sulenkti pirštų.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju B. K. parodė, kad įvykio dieną girtaujant jo namuose su B. ir E. B., jo žmona E. B. liepė eiti namo. Pastarasis ją puolė, sudavė kumščiais, dėl ko jis gindamas žmoną pribėgo prie E. B., kumščiu sudavė jam du kartus į sprandą. E. B. paleido žmoną ir puolė jį. Jis gynėsi, tačiau E. B. sudavė smūgį jam į galvą. Tuo metu G. B. puolė E. B. ir sudavė jam tris smūgius į veidą, nosį. Šis pargriuvo. E. B. gulėjo prie pečiaus, jo niekas daugiau nebemušė, kojomis nespardė. Po to atvažiavusios dukros parvežė E. B. į namus. Kas ir kaip išnešė E. B. jis neprisimena. (t.1 b.l. 165-167).
2009-03-30 teismo posėdžio dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo metu B. K. parodė, kad E. B. jis sudavė vieną smūgį į sprandą, G. B. - tris smūgius, E. B. nugriuvo prie pečiaus ir greičiausiai atsitrenkė galva į šalia buvusį kibirą. G. B. gulintį ant grindų E. B. spardė kojomis (t.1 b.l. 170-172).
Savo parodymus apklausiant jį įtariamuoju B. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2 b.l. 11-18).
2010-04-07 akistatos su G. B. metu B. K. parodė, kad jis E. B. sudavė tik vieną smūgį į sprandą, matė, kaip G. B. vieną kartą spyrė gulinčiam E. B. į šoną ir E. B. liko gulėti, atsikėlęs nebuvo (t. 2 b.l. 103-105).
2009-03-28 16.05 val. B. K. nustatytas 1.92 prom. girtumas (t. 1 b.l. 151).
Kaltinamasis G. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2009 metų kovo 27 dieną nuo ryto girtavo su K. jų, vėliau K. namuose. Girtaujant pas K, atėjo jo sūnus, prašė nuvežti į Onuškį, minėjo, kad pakeliui lauks E. B., kurį važiuojant reikės paimti. K. su jo sūnumi ir žmona išvažiavo, jis liko. Laukiant išvykusių užsimanė parūkyti, neradęs cigarečių išėjo namo, grįžęs pas K buvo ir E. B.. Grįžę K ir E. B. vėl parvežė alaus ir degtinės, alkoholį gėrė penkiese. A. K. liepė E. B. eiti namo, po ko E. B. čiupo A. K. už rankos ir ją pasuko. Tuomet B. K. jį išstūmė į koridorių, liepė eiti namo. Matė, kad E. B. koridoriuje buvo nugriuvęs ant šono, nes pats uždarė virtuvės duris į koridorių. E. B. grįžo į virtuvę po kelių minučių, prašė įpilti degtinės. Matė, kad jis tada buvo su batais ir striuke. Atėjusi A. K. K. liepė eiti į tvartą šerti gyvulių, E. B. liepė eiti namo, sakė gana jam svetimą degtinę gerti. Atsistojęs E. B. prispaudė A. K. prie sienos ir tada A. K. E. B. pliaukštelėjo į veidą. Jokių tarpusavio pykčių iki jos liepimo E. B. eiti namo nebuvo. B. K. pripuolė prie E. B. ginti žmonos ir sudavė jam, kur, nematė. Tada E. B. paleido A. K., ji nubėgo sakydama, kad skambins į policiją. B. K. sudavė E. B. į galvą, o jis paėmė E. B. už rankos, kad jis baigtų mojuotis, sakydamas, kad abu išvarys. E. B. nieko nesakęs atsisukęs šėrė jam į kaktą ir dar stumdėsi su B. K.. Bandė E. B. apglėbęs per liemenį pasodinti, bet jis griebė už megztinio, kita ranka bandė smogti, tačiau nepataikė. Sugriebęs E. B. ranka šėrė jam į veidą. Abu susikibo ir nugriuvo prie krosnies. Pirmas atsikėlė E. B., vėl su B. K. ėmė mojuoti rankomis, abu smūgiavo, ar kuris kuriam pataikė, nežino. Liepė baigti jiems muštis. E. B. eidamas užkliuvo už kilimo ir apvirto ant žemės. Kėlėsi, iš nosies jam bėgo kraujas. Jis perbraukė ranka per veidą, atsitūpė prie krosnies. Atėjusi iš kito kambario A. K. pasakė, kad atvažiuoja jos dukros, nuo stalo nuėmė likusią degtinę, šluostė E. B. nosį. Kad kas praustų E. B., nematė, ant grindų šlapia nebuvo. Tuo metu į namus įėjo I. K., liepė eiti namo. apsiavęs batus išėjo į lauką, kad žmona kieme, nematė, manė, kad ji parėjo namo, todėl ir pats išėjo.
Pats E. B. sudavė tik vieną smūgį ranka, pataikė į galvos sritį, kaktą ar priekinę galvos dalį. Daugiau jam smūgių nesudavė. Nuo šio smūgio E. B. negalėjo mirti. B. K. E. B. ranka sudavė smūgius į galvos sritį, kad paleistų A. K., kai ją jis buvo prirėmęs prie sienos. Nežino kas taip stipriai sumušė E. B., kad jis net mirė. Jam būnant pas K, E. B. buvo sąmoningas. Daugiau pas K jo niekas nemušė. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2009-03-29 G. B. parodė, kad girtaujant pas K E. B. buvo labai girtas, vaikščiojo po kambarius, griuvinėjo. Vienu metu priėjęs E. B. trenkė kumščiu į jam kaktą, dėl ko jis atsistojęs smogė atgal į veidą, o pargriovęs ant grindų sudavė dar du smūgius į veidą. E. B. iš nosies ėmė bėgti kraujas, kurį skuduru nuvalė A. K.. E. B. niekuo nesiskundė, pavaikščiojęs po kambarius atsisėdo miegamajame ant lovos, o jis pats išėjo namo. Nematė, kad E. B. muštų B. K. (t. 2 b.l. 50-52).
2010-04-07 akistatos su B. K. metu G. B. patvirtino matęs, kaip B. K. pirmas sudavė tris smūgius E. B. į galvos sritį. E. B. ant virtuvės grindų atsisėdo pats ir jo niekas nebemušė (t. 2 b.l. 103-105).
Savo parodymus įtariamojo apklausos metu G. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nurodė kaip E. B. sudavė vieną smūgį. (t.2 . b.l. 88-92).
2009-03-28 14.25 val. G. B. nustatytas 1.87 prom. girtumas (t. 2; b.l. 36).
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2009-04-07 specialisto išvados Nr. 98 TPK-16 matyti, kad tyrimo metu G. B. nustatytas psichikos sutrikimas priklausomybės sindromas alkoholiui (F10.2) (t.2 b.l. 130).
Liudytoja G E. B. parodė, kad iki įvykio gyveno su G. B., nors su juo yra išsituokusi. Įvykio dieną nuo ryto ji su buvusiu vyru ir K girtavo savo, vėliau K namuose. Gėrė degtinę ir alų. Važiuojant į parduotuvę pakeliui paėmė E. B.. Buvo matyti, kad jis jau išgėręs, sužalojimų jo veide nebuvo, apie jokius konfliktus jis nekalbėjo. Iš parduotuvės visi nuvyko pas K ir alkoholį gėrė penkiese – E. B., ji su buvusiu vyru ir K. Jokių barnių tarp jų nebuvo. Visi buvo labai girti, E. B. lauke net griuvinėjo. Lauke buvo šlapdriba, slidu, kiemas grįstas akmenimis. Vakare A. K. ėmė bartis ant vyro, kad neina pas gyvulius, į ką jai E. B. pasakė : „ką tu čia aiškini“ ir čiupęs A. K. už rankos pasakė „duok meilės“. Tuomet A. K. jam šėrė per veidą, E. B. šėrė jai atgal. Tuomet pakilo B. K. ir G. B.. Iš pradžių B. K. E. B. sušėrė lyg ir į nosį, nes iš nugaros gerai nesimatė. A. K. išsigandusi pradėjo bartis, šaukti, kad iškvies policiją, liepė nesimušti ir išbėjo į kitą kambarį. Likę trys vyrai mušėsi, smūgiavo vieni kitiems, buvo nukritę, vartėsi. B. K. buvo labai įpykęs, pasikėlė rankom E. B. ir šėrė jam rankomis per veidą. Visi kėlėsi ir vėl griuvo, mušėsi. G. B. vienu metu atsikėlęs ėmė sakyti B. K., kad nebemuštų E. B., pačiupęs tempė jį atgal. E. B. įsipynė kilime, griuvo aukštielninkas ant sustatytų kibirų ir nebesikėlė. Tuomet B. K. dar pribėgęs šėrė jam prie veido, manydamas, kad jis dar atsikels. G. B. gulinčiam E. B. nesudavė. Tuo metu įėjo B. K. dukros, ėmė bartis, kad vyksta muštynės, girtaujama ir triukšmaujama. Matėsi, kad gulinčiam aukštielninku E. B. iš nosies bėgo kraujas, kažkas sakė, kad reikia jį vežti namo, jį prausė, kad neiškruvintų mašinos, kažkas sakė, kad reikia kviesti greitąją. Ar jis buvo praradęs sąmonę, nežino, nes buvo labai išsigandusi. Po to E. B. išnešė ir išvežė namo. Ka ją prašė pasilikti nakvoti, bijojo, kad vyras jos nemuštų, nes jis girtas būna agresyvus, tą žino visi kaimynai. A. K. buvo ne kartą atbėgusi vyro sumušta, kruvina, visi žino, kad B. K. išgėręs agresyvus.
Muštynės tarp vyrų vyko trumpai, apie 8 minutes. E. B. išgėręs būdavo agresyvus, jei ką, iš karto puola muštis, nors jei jo niekas neliesdavo, pirmas nesimušdavo. G. B. ir E. B. santykiai buvo geri, jie niekada anksčiau nėra konfliktavę. Šį kartą A. K. jam sušėrė delnu, todėl ir prasidėjo muštynės, o B. K. gynė žmoną. Kol girtavo, visi buvo nusimovę batus, E. B. taip pat. Jis visą laiką buvo apsirengęs striukę,
Liudytoja A. K. parodė, kad įvykio dieną su vyru girtavo pas Ba, vėliau pas juos namuose. Vėliau, važiuojant į Onuškį, pakeliui paėmė stovintį E. B., važiavo kartu į parduotuvę, pirko alkoholio, iš kur penkiese grįžo pas juos į namus ir gėrė atsivežtą alų bei degtinę. Jokių konfliktų nebuvo. Apie 16 valandą su vyru išėjo į tvartą ruoštis, E. B. ir B paliko namuose. Kol buvo tvarte, matė E. B. einantį į lauką atlikti gamtinių reikalų, jis eidamas nugriuvo, atsikėlęs vėl ėjo, po to nepataikęs galva atsitrenkė į durų staktą. Po ruošos, praėjus maždaug 1.5-2 val., grįžo į namus. Tuo metu G. B. su E. B. pykosi, E. B. trenkė G. B. į galvą. B. K. paėmė E. B. už rankos ir liepė eiti namo, nesimušti. Išvedęs jį į koridorių uždarė duris į vidų, tačiau E. B. namo nėjo, grįžo už 10 min. ir atsisėdo prie stalo. Tuomet ji skambino dukrai, kad atvažiuotų ir parvežtų E,B namo, nes jis buvo girtas, suprato, kad pats namo nepareis. E. B. sėdėjo prie stalo, gėrė kartu, jokio pykčio nebuvo. Ji patraukė E. B., liepė eiti namo, bet jis atsistojęs paėmė už rankų, atrėmė į sieną ir sakė, kad išprievartaus, ėmė smaugti. Tada šėrė jam delnu per veidą. Jis ėmė smaugti, daužyti kumščiais į galvą, pataikė du kartus. Pribėgęs vyras E. B. atitraukė, dėl ko pastarasis užsimojo B. K., G. B. pakilo nuo suolo. Ji išbėgo iš kambario, norėjo kviesti policiją, bet vyras liepė neskambinti, nes visus išveš, bus gėda. Tuomet išgirdo kažkokį bildesį. Įbėgusi į virtuvę pamatė ant žemės gulintį E. B., aplinkui išverstus kibirus, šlapias grindis. Tuo metu G. B. spyrė E. B. kažkur į viršutinę kūno dalį. Prašė jo nebesimušti, G. K. atitraukė G. B. nuo E. B.. B. K. E. B. nesudavė nei vieno smūgio. Matė, kad gulinčiam E. B. iš nosies nesmarkiai bėgo kraujas. B. K. pripylė dubenį vandens, pastatė prie E. B., liepė apsiprausti, apvalė E. B. kraują pašluoste. Prausiantis E. B. pylė ant savęs vandenį. Atvažiavus dukrai, prašė jos parvežti E. B. namo, nes jis nepaeina dėl girtumo. Tuo metu E. B. sėdėjo toje pat vietoje ir snūduriavo. Dukra su žentu parvežė E. B. namo, nusivedė jį iki automobilio. G. B. liko nakvoti pas juos, nes buvo girta. Vedant E. B. nevaldė kojų, jį nutempė į automobilį pro duris. Nepamena, ar jį vežant namo, jis buvo su striuke ir batais. Būnant namuose, visi buvo nusimovę batus.
E. B. visiems buvo geras žmogus, padėdavo, tik išgėręs būdavo piktas, priekabiaudavo prie moterų, už tai jo girto kaimynai neįsileisdavo.
Savo parodymus duotus ikiteisminiame tyrime, liudytoja patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 T. b.l. 67-73).
Liudytoja J. P. parodė esanti B. K. dukra. Įvykio dieną grįždama iš darbo pakeliui į namus, Juodupėje paėmė seserį I su draugu A. G.. Įlipusi į automobilį sesuo pasakė, kad reikia užsukti pas tėvus, dėl ko, nesakė, o jai tai keista nepasirodė, nes pas tėvus užsukdavo beveik kiekvieną vakarą, jų namai buvo pakeliui. Be jos su seserimi ir A. G., kartu važiavo A. G. sesuo ir motina. Privažiavus prie tėvų namų, visi nuėjo į kambarį, ji užtruko. Įėjusi pamatė, kad namuose girtauta, jautėsi ir kvapas. Mamos megztinis buvo suplėšytas, ant veido ir kaklo matėsi mėlynės. Kas ją sužalojo, neklausė. Ant žemės buvo pripilta vandens, išvartyti kibirai. Sesuo I varė į namus G. B., buvo ir G. B.. Tėvas kėlė nuo žemės E. B., kuris kažką sumurmuliavo, linktelėjo galva, atrodė tarsi miegotų. Ji pati su A. G. bandė kelti E. B., norėjo parvežti jį namo. Jie paėmėme E. B. už pažastų, sesuo už kojų, nunešė į tėvų automobilį ir parvežė namo. Jį nešė be striukės, nes skubėjo. Manė, kad E. B. išsiblaivęs pats ateis susirinkti drabužių. E. B. namų duris atidarė jo motina, kuri dar papriekaištavo, kad jį parvežė tokį girtą. Su sese ir A. G. paėmę E. B. už kojų ir pažastų, įnešė į namą, paguldė ant lovos. Matė, kad E. B. buvo šlapias, jo kaktoje buvo gumbas, kraujo ar sužalojimų pas jį nepastebėjo. Vežant E. B. namo, jis buvo sąmoningas, kriokė, sukiojo galvą. Manė, kad jo tokia būsena dėl girtumo. Palikę E. B., grįžo namo.
Liudytoja I. K. parodė esanti B. K. dukra. Įvykio dieną apie 18 val. į darbą paskambino mama, prašė užvažiuoti. Tą kart su ja negalėjo kalbėti. Vėliau perskambinusi po signalo išgirdo balsus „ A, E, baikit, ką darot“. Nuvykusi iki Juodupės sulaukė sesers. Jos automobiliu kartu su sugyventiniu A. G., jo sese ir mama važiavo namo, pakeliui užsuko pas tėvus. Įėjusi pamatė E. B. sėdintį ant žemės ir atsirėmusį į krosnį. Jis buvo girtas ir miegojo, kilimas po juo buvo subruktas. Jį bandė kelti B. K., sakydamas, kad atvažiavo vaikai, parveš namo. Kambaryje buvo B, liepė jiems greitai eiti namo. G. B. išėjo pirmas, paskui jį žmona, tačiau ji atsisėdo prie šulinio ir sakė niekur neisianti. E. B. nesikėlė, todėl paėmė jį su sese ir A. G. už pažastų ir kojų, nunešė į automobilį, visi trys parvežė namo. Namo duris atidarė jo motina, ji priekaištavo dėl E. B. girtumo. Vėl su sese ir A. G. paėmė E. B. už kojų ir pažastų ir nunešę į namus, paguldė į lovą ir grįžo namo.
Atvykus pas tėvus jokių sužalotų asmenų ar girtavimo požymių nepastebėjo. E. B. nešė už kojų, ar jis buvo sužalotas, nematė. Kuo jis buvo apsirengęs, nepamena, nešant jis buvo su batais, kelnės šlapios, nuo rūbų vanduo netekėjo. Girdėjo E. B. murmantį, po to jis ėmė knarkti, todėl suprato, kad jis miega.
Liudytojas A. G. parodė, kad įvykio dieną su sugyventine I. K., mama, sese ir I. K. sese J. P. važiavo iš darbo namo. I. K. pasakė, kad pakeliui reikia užsukti pas tėvus. Įėjus į tėvų namą, virtuvėje ant žemės atsirėmusį į krosnį pamatė sėdintį E. B., kambaryje ant lovos sėdėjo B. I ir jo mama varė juos namo. B išėjo. Tuomet su J. P. bandė pakelti E. B.. Kažkas pasakė, kad reikia jį parvežti namo. E. B. kažką murmėjo. Bandė jį pastatyti ant kojų, tačiau jis nesistojo. T. I. jį paėmė už kojų, trise nunešė į automobilį, parvežė į namus. Manė, kad E. B. negali atsistoti dėl girtumo. Apie buvusį jų konfliktą, jokios kalbos nebuvo. Matė, ant E. B. kaktos gumbą, kiti pas K buvę asmenys nebuvo sužaloti.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2009-03-28 apžiūrėta įvykio vieta - gyvenamasis namas, esantis Rokiškio rajone, Juodupės sen., (duomenys neskelbtini) km. Apžiūros metu virtuvėje ant šaldytuvo rastos dėmės, panašios į kraują. Namo kieme rasta baltos spalvos atraiža su kraujo dėmėmis. (t. 1, b. 21-28)
2009-04-07 apžiūrėtas kibiras, paimtas B. K. parodymų patikrinimo vietoje metu. (t. 2, b. l. 19-22).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. B. mirties priežastis – gyvybinės galvos smegenų veiklos sutrikimas, sumušus ir suspaudus galvos smegenis, išsiliejusiam kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, po galvos traumos. Mirtis įvyko 2009-03-29 8.30 val. Panevėžio ligoninės intensyvaus gydymo skyriuje. E. B. lavone nustatytos: poodinės kraujosruvos veide, galvos plaukuotoje dalyje, kairėje kaktos pusėje dešinėje alkūnėje, krūtinės ląstoje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, paviršutiniai dešinės kaktos pusės, nosies šaknies, kairio smilkinio, pakaušio, dešinės alkūnės odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti sumušant išvardintas sritis kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais ar susimušant jas į panašius daiktus, keletą parų prieš patenkant į Panevėžio ligoninę. Lavono kraujuje rasta 0,17 promilių etilo alkoholio. (t.1 b.l. 32-34).
Iš teismo medicinos specialisto išvadų Nr. M150a/09 (05) ir Nr. M150b/09 (05) matyti, kad E. B. nustatyti paviršutiniai dešinės kaktos pusės, nosies šaknies, kairio smilkinio, pakaušio centrinės dalies, dešinės alkūnės odos nubrozdinimai (iš viso penki), poodinės kraujosruvos skruostuose, kairiam voke - nosies šaknyje, kairėje kaklo pusėje, kairiam smilkinyje, kairėje pakaušio pusėje, kairėje krūtinės ląstos pusėje, dešinėje alkūnėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje (iš viso 18). Vertinant sužalojimų pobūdį ir vietą (odos nubrozdinimas ir kraujosruva pakaušio srityje kairėje, kraujo išsiliejimai po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ryškesni dešiniame pusrutulyje), labiausiai tikėtina, kad po smūgių į veidą kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, E. B. griuvo ir pakaušiu atsitrenkė į platų plokščią paviršių turinčius daiktus. Mirtį lėmė penki trauminiai poveikiai į galvą (trys nubrozdinimai veide, vienas galvos plaukuotoje dalyje - pakaušio centre, poodinė kraujosruva kairėje pakaušio pusėje). Dalį sužalojimų - kraujosruvas krūtinės ląstoje, dešinėje šlaunyje, E. B. galėjo pasidaryti griūdamas ant kibiro šono. Sužalojimų dažniausiai padaromų grumtynių ar savigynos metu, tiriant lavoną nenustatyta. Ypatingos jėgos tokiems sužalojimams padaryti nereikia, nes veiklą, lemia ne smūgio jėga, o galvos smegenų poslinkis kaukolėje (t. 1 b.l. 38). E. B. mirtis įvykio nuo sužalojimų į galvą visumos, nesant galimybės išskirti kurio nors konkretaus trauminio poveikio (t.1 b.l. 41).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 379/09(05) matyti, kad A. K. nustatytos poodines kraujosruvos kaktoje, žastuose, kairiame smilkinyje, nubrozdinta kaktos, dešinės alkūnės oda. Sužalojimai padaryti sumušant šias sritis kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais ar susimušant jas į panašius daiktus. Dėl sužalojimų jos sveikata sutrikdyta nežymiai. (t.1 b.l. 63).
L. V. G. parodė esanti E. B. sesuo. Apie įvykio aplinkybes žino tik iš motinos. Žino, kad 2009 m. kovo 27 diena, apie 20 val. 30 minučių E. B. K dukros parvežė į namus automobiliu, klausė kur padėti. Mama liepė nešti į kambarį. Jie įnešė E į kambarį, paguldė ant lovos. Mama klausė, ar jis negyvas, į ką jai atsakė, kad „ne visai, dar biski dūsuoja“. Taip pasakė A. G., ar I. E. B. parvežė su baltiniais ir kelnėmis, be striukės, batų, megztinio, šlapią. Mama nesakė, kad jį parvežė girtą. Kad broliui blogai, jai įtarimas iš karto nekilo. Ryte mama skambino į darbą, sakė, kad E kažkas blogai, jis nejuda, gali būti sumuštas. Liepė motinai kviesti greitąja pagalbą. Tuo metu pakeliui į kaimą važiavo jos vyras V. G., kuris užsukęs pas motiną pamatė, kad E. B. sumuštas ir iškvietė greitąją.
Po brolio mirties dėl pergyvenimo motiną ištiko insultas, ji nebegali būti viena, todėl ją prižiūri. Prieš septynerius metus brolis išsituokė, nuo to laiko iki mirties gyveno su motina, padėdavo motinai ūkyje ir finansiškai. Po brolio mirties, motinai 2010 metų sausio mėnesį išduotas neįgalumo pažymėjimas. Po insulto ji negali savęs prižiūrėti, net vandens neatsineša, per kambarį paeina tik su lazdele, vis sapnuoja brolį. Iki brolio mirties mama su broliu laikė gyvulius, turėjo daržus, žemės ūkio technikos, brolis su ja dirbo pas kaimynus.
Liudytojas V. G. parodė, kad įvykio dieną jam paskambinusi žmona V. G. prašė užsukti pas jos motiną, sakė, kad ten kažkas negerai su jos broliu. Užvažiavęs pamatė E. B. gulintį ant sofos veidu į atlošą. Judinant jis nesureagavo. Jo motina sakė, kad jis nesikelia. Atvertus jį veidu aukštyn matėsi, kad jo nosis patinusi, sumušta, buvo matyti bėgęs kraujas. Iškvietė greitąją. E. B. tuo metu buvo dar gyvas, kriokė. Jo rūbai buvo šlapi. E. B. motina pasakojo, kad jį iš vakaro parvežė K dukros ir A. G. ir paguldė ant sofos. Sakė, kad jį parvežė be batų, striukės.
E. B. buvo išsituokęs, nes kaip dauguma kaimo bedarbių mėgo išgerti. Nuo tada jis gyveno su mama, padėdavo jai ūkyje. Yra tekę matyti pas juos per šventes E. B. dvi dukras. Jos ir šiaip atvažiuodavo. Buvusi E. B. žmona bendraudavo su E. B. motina. Po E. B. mirties motiną ištiko insultas, ji viena gyventi nebegali, gyvena kartu.
B. K. gali apibūdinti kaip mėgstantį išgerti. Jis turėjo pravardę „muštokas“, tikriausia dėl jo būdo bruožų. Yra matęs A. K. vaikštant su mėlynėmis paakiuose.
Nepilnamečių nukentėjusių įstatyminė atstovė A. B. parodė su E. B. išsituokusi 2000 metais. Įvykio aplinkybių nežino. Iki mirties E. B. bendravo su dukromis, domėjosi jų mokslu, sveikata, pirkdavo dovanas, materialiai padėjo kiek galėjo, mokėjo alimentus, nors būdavo ir įsiskolinimų kai nedirbdavo. Palaikė su juo ryšius dėl dukrų, bendravo ir su jo motina. Nuvykdavo pas ją kai galėdavo. Dukrų problemas sprendė bendrai. Į tėvo mirtį dukros reagavo skaudžiai. Vyresnioji pergyvena labiau, ją kankina nemiga. Jos lanko tėvo kapą, jaučia jo netektį, tėvo trūkumą. Palaiko jų pareikštus civilinius ieškinius.
Nukentėjusi D. K. parodė, kad gyvena su mama. Su tėčiu ji ir sesuo K sutarė labai gerai. Jis rūpinosi jomis, skambindavo telefonu, klausdavo kaip sekasi mokslai, nepamiršdavo švenčių, dovanodavo dovanas, palaikydavo morališkai. Jis duodavo pinigų teik kiek galėdavo, nors ir neturėdavo darbo. Kalbėdavosi su juo, jis guodėsi, kad neranda darbo. Apie tėčio mirtį sužinojo iš mamos. Buvo laidotuvėse, lanko jo kapą. Po jo mirties ilgai negalėjo atsigauti. Pasigenda jo, trūks jo ir užaugus. Palaiko ryšius su močiute iš tėvo pusės, nuvažiuoja kai gali. Ieškinį palaiko.
Kaltinamieji savo parodymus viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu keitė, o įvykio metu įvykio vietoje buvusios liudytojos A. K. bei G.E. B. davė skirtingus parodymus apie kaltinamųjų atliktus veiksmus E. B. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio dieną jie visi nuo pat ryto jie girtavo ir išgėrė itin didelį alkoholio kiekį akivaizdu, jog jie negali tiksliai nurodyti visų įvykio detalių, be to, liudytojos yra kaltinamųjų sutuoktinės (nors B yra oficialiai išsituokę, tačiau jie ir toliau gyvena kartu, veda bendrą ūkį), todėl tiek jos, tiek kiekvienas iš kaltinamųjų yra suinteresuoti duoti sau kuo palankesnius parodymus, tuo pačiu kaltę perkeliant kitam. Todėl betarpiškai įvykyje dalyvavusių bei jį stebėjusių asmenų parodymai vertinami atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.
Nors kaltinamieji neigia, kad E. B. mirė dėl nuo jų pavartoto smurto, teisiamojo posėdžio metu abu nurodo E. B. sudavę tik po vieną smūgį, nuo kurių E. B. negalėjo mirti, teigia, kad jis girtas griuvinėjo, be to, galėjo susižaloti krisdamas ant virtuvėje stovėjusio kibiro, t.y. neigia, kad pasekmės atsirado dėl jų veiksmų, tačiau jų kaltė įrodyta byloje nustatytų ir ištirtų įrodymų visetu.
Abiejų kaltinamųjų parodymai dėl smūgių sudavimo viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, kiekvienos apklausos metu jie vis skirtingai nurodydavę tiek savo, tiek bendrininko suduotų smūgių kiekį, todėl jų parodymais remiamasi tiek, kiek jie atitinka kitus byloje ištirtus duomenis.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo prasidėjo po to, kai A. K. liepus E. B. eiti namo, pastarasis ją puolė mušti, o B. K. gindamas žmoną sudavė smūgį E. B., po kurio tarp kaltinamųjų ir E. B. kilo muštynės.
Iš liudytojos I. K. parodymų matyti, kad prieš atvykstant pas tėvus ji skambino motinai, girdėjo triukšmą, žodžius „A, E, baikit, ką darot“. Iš to seka, kad ji girdėjo būtent triukšmą, konflikto su E. B. metu.
Liudytoja G. B., kuri visą laiką buvo įvykio vietoje nuosekliai tvirtino, kad pirmą smūgį E. B. (lyg ir į nosį) sudavė B. K.. Po to visi trys vyrai susikibo, mušėsi, smūgiavo vieni kitiems, susikibę nukrito ir vartėsi ant žemės, visi kėlėsi ir vėl griuvo, mušėsi. G. B. atsikėlęs pačiupo E. B. ir tempė atgal, po ko E. B. įsipynė kilime, griuvo aukštielninkas ant sustatytų kibirų ir nebesikėlė.
Visi byloje apklausti asmenys nurodė, kad į K namus E. B. atvyko nesužalotas, o ten E. B. mušė tik abu kaltinamieji, iš K namų jis buvo išneštas jau nesąmoningas ir parvežtas į namus, duomenų, kad jis būtų sužalotas nešant į automobilį ar iš jo, ar kelionės į namus metu nėra. Sekantį rytą greitosios pagalbos automobiliu E. B. išvežtas į ligoninę, kur kitą dieną mirė.
Iš specialisto išvados matyti, kad E. B. nustatyti sužalojimai galvoje, krūtinėje, kojose. Vertinant sužalojimų pobūdį, specialistų išvadose daroma išvada, kad labiausiai tikėtina, jog po smūgių sudavimo E. B. į veidą, jis griuvo ir pakaušiu atsitrenkė į platų plokščią paviršių turinčius daiktus. Mirties priežastis buvo visuma smūgių, suduotų į galvos sritį. Netikėti šia išvada nėra jokio pagrindo. Tokiu būdu, sugretinus aukščiau išdėstytus įrodymus darytina išvada, kad E. B. nustatyti sužalojimai galvoje ir lėmę jo mirtį, buvo padaryti būtent tarpusavio konflikto tarp E. B. ir B. K. bei G. B. metu, kuomet kaltinamieji susikibę su E. B. jam sudavė smūgius į veidą, o pastarasis griūdamas pakaušiu atsitrenkė į kietą paviršių, todėl tarp abiejų kaltinamųjų veiksmų ir E. B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kadangi iš specialisto išvados matyti, kad E. B. mirtis įvykio dėl sužalojimų į galvą visumos, nesant galimybės išskirti kurio nors konkretaus trauminio poveikio, o smurtą E. B. atžvilgiu suduodami jam smūgius į įvairias kūno vietas vartojo abu kaltinamieji, visuma aptartų įrodymų leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad sužalojimus E. B., sukėlusius jo mirtį, padarė abu kaltinamieji bendrais kaltais veiksmais.
Kaltinamasis B. K. teigia, kad jis suduoti smūgių kumščiu negalėjo dėl anksčiau patirtos rankos traumos, po kurios nesulenkia dviejų pirštų, tačiau iš specialisto išvados matyti, kad ypatingos jėgos E. B. nustatytiems sužalojimams padaryti nereikia, nes veiklą, lemia ne smūgio jėga, o galvos smegenų poslinkis kaukolėje.
Tiek kaltinamieji, tiek įvykio liudytojos vienodai parodė, kad nesutarimai su E. B. prasidėjo po jo konflikto su K, po ko B. K. ir G. B. puolė mušti E. B.. Tuo neginčijamai įrodyta, kad E. B. buvo sumuštas dėl jo kilusio konflikto su K, t.y. B. K. ir G. B. kaltė tyčia dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio nužudžius E. B. visiškai įrodyta ir ši jų veika pagal BK 129 str. 1 d. ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.
Nėra pagrindo išvadai, kad B. K. ir G. B. siekė E. B. mirties, t.y. kad jie turėjo tiesioginę tyčią E. B. nužudyti, tačiau įvykio metu panaudoto smurto pobūdis - tai, kad buvo suduoti smūgiai į gyvybiškai pavojingą kūno vietą- galvos sritį t.y. žmogui gyvybiškai svarbų centrą, rodo, kad B. K. ir G. B. neabejotinai galėjo ir privalėjo suvokti, jog savo veiksmais kelia pavojų žmogaus gyvybei, ir nors gyvybės atimti nenorėjo, tačiau galimam žmogaus gyvybės atėmimui buvo abejingi bei sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tai reiškia, kad jie nužudė nukentėjusįjį veikdami netiesiogine tyčia.
Kaip minėta, kaltinamieji bei įvykio liudytojos nurodė, kad konfliktas tarp E. B. ir kaltinamųjų kilo po to, kai E. B. pradėjo priekabiauti prie A. K., t.y. dėl aiškiai neteisėto ir nemoralaus elgesio. Ši aplinkybė jokiais kitais byloje surinktais įrodymais nepaneigta. Todėl abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.
Motyvuojamoji dalis
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikaltimą B. K. ir G. B. padarė bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo esminės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p. 9 p.).
Skirdamas bausmes B. K. ir G. B. už padarytą nusikaltimą, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, 61 str. nuostatas, bausmės paskirtį, jų padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus, jų asmenybes, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą.
B. K. ir G. B. padarė baigtą labai sunkų tyčinį nusikaltimą, sukėlusį neatitaisomas pasekmes, nusikaltimo padarymo metu abu niekur nedirbo, neteisti (G. B. teistumas išnykęs), B. K. nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą ( 2 T. b.l. 111). Juodupės seniūnija dėl kaltinamųjų elgesio nusiskundimų nėra gavusi, tačiau abu žinomi kaip mėgėjai išgerti ( 2 T. b.l. 113, 126). Atsižvelgiant aukščiau nurodytų, taip pat kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visetą ir tarpusavio santykį, B. K. ir G. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė artima įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) ieškinys 3736,90 Lt sumai dėl žalos, atsiradusios dėl E. B. gydymo ligoninėje, atlyginimo yra visiškai pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas. Ieškinio dydis patvirtintas ir pagrįstas medicininiais dokumentais apie E. B. gydymo išlaidas (T.2, b.l. 151-157). Sužalojimus, dėl kurių E. B. buvo gydomas ligoninėje ir dėl ko žalą patyrė VLK, kaltais veiksmais padarė B. K. ir G. B., todėl jie padarytą žalą privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai (CK 6.263 str.).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O A. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį 10 6493 Lt sumai. Prašoma priteisti 6493 Lt turtinės žalos, kurią sudaro laidojimo išlaidos ir kapavietės sutvarkymas, bei 100 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl sūnaus E. B. mirties, atlyginimą.
Taip pat civilinį ieškinį po 75 000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl tėvo E. B. nužudymo pareiškė ir nepilnametės nuketėjusios D. B. ir K. B.. (T.1, b.l. 114-115).
Nukentėjusiosios O.A. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai. Ieškininiame pareiškime nurodytos betarpiškai su E. B. laidojimu susijusios išlaidos - 4793 Lt, bei 1700 lt kapavietės sutvarkymui yra patvirtintos rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. A. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš bylos duomenų matyti, kad O. A. B. gyveno kartu su sūnumi E. B. ir bendrai prižiūrėjo ūkį. Jų tarpusavio santykiai nebuvo itin geri. Tačiau E. B. buvo ieškovės sūnus, todėl jam mirus, ji neabejotinai patyrė stresą, emocinį sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą. Tai patvirtina ir byloje esanti GMP pažyma, iš kurios matyti, kad betarpiškai po E. B. mirties ieškovei buvo paūmėjusi išeminė galvos smegenų liga. Taigi, teismas konstatuoja, kad O. A. B. dėl nusikaltimo patyrė neturtinę žalą. Nors byloje yra duomenys apie tai, kad 2009-12-10 O.A. B. patyrė ūmų infarktą, tačiau, atsižvelgiant ir į ieškovės amžių ir laiką praėjusį nuo E. B. mirties, nėra jokio pagrindo išvadai, kad ši O.A. B. liga yra E. B. smurtinės mirties pasekmė. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad E. B. iš dalies pats pradėjo konfliktą, į kaltinamųjų kaltės formą (netiesioginė tyčia), jų turtinę padėtį, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios O.A. B. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nurodyta apimtimi (100 000 Lt) tenkintinas iš dalies, prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina, iš kaltinamųjų B. K. ir G. B. solidariai priteisiant 40000 Lt.
Nustatant nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį K ir D. B., teismas atsižvelgia į tai, kad buvo nužudytas jų tėvas. Kaip parodė jų įstatyminė atstovė ir šie parodymai nėra kaip nors paneigti, dukros į tėvo mirtį reagavo skaudžiai, D iki šiol kankina nemiga. Nors gyveno atskirai nuo tėvo, su juo santykiai, ypač D, buvo artimi, skambindavosi telefonu, susitikdavo per šventes, E. B. domėjosi dukrų gyvenimu, jų sveikata. Savaime suprantama, kad būdamos dar nepilnametėmis, kurių asmenybės dar nėra pilnai susiformavę ir lengvai pažeidžiamos negatyviais veiksmais, dėl tėvo nužudymo jos patyrė itin neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad jos neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes – kad dėl jų nusikalstamų veiksmų nepilnametės neteko tėvo. Taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, amžių, darbingumą ir galimybę žalą atlyginti ateityje. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamųjų B. K. ir G. B. solidariai priteisiant 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai K. B. ir 30000 Lt D. B..
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusioms O.A. B., K. B. ir D. B. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir už šios pagalbos suteikimą antrinės teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje sudarė 1800 Lt. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir jos lygiomis dalimis išieškotinos iš kaltinamųjų B. K. ir G. B. (BPK 106 str. 2 d.).
Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti teisme – B. K. megztinis ir kelnės jo prašymu grąžintini B. K., kibiras, medžiagos atraiža bei lyginamieji pavyzdžiai sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
B. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų.
Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime- laikotarpį nuo 2009-03-28 iki 2009-06-19.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą, B. K. suimant teismo salėje.
G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d. ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų.
Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime- laikotarpį nuo 2009-03-28 iki 2009-06-19.
Kardomąsias priemones – rašytinį įsipareigojimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą, G. B. suimant teismo salėje.
Priteisti iš B. K. ir G. B. solidariai 3736,90 Lt žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai.
Priteisti iš B. K. ir G. B. solidariai Onai A. B. 6493 Lt turtinės ir 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš B. K. ir G. B. solidariai K. B. 25000 Lt, o D. B. 300000 LT neturtinės žalos atlyginimo.
Išieškoti iš B. K. ir G. B. po 900 Lt proceso išlaidų valstybės naudai už nukentėjusiesiems suteiktą teisinę pagalbą.
Daiktinius įrodymus – B. K. megztinį ir kelnes grąžinti B. K., kibirą, medžiagos atraižą bei lyginamuosius pavyzdžius sunaikintini.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistųjų- nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.