Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-07-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1779-1078/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-07-12
Bylos Nr.
1-1779-1078/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10051-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
Č. J.
Advokatai
Juozas Rėksnys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1779-1078/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10051-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Jurgitai Gailik,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,kaltinamajam Č. J., gynėjui advokatui Juozui Rėksniui,vertėjaujant Olgai Macijauskienei,

viešame teismo posėdyje (nuotoliniu būdu, naudojantis ZOOM platforma) sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje Č. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) k., Baltosios Vokės sen., Šalčininkų rajono sav., išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis 2022 m. kovo 24 d., apie 11.10 val., Laisvės pr., ties namu Nr. 79,Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio. Policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad Č. J. iškvėptame ore yra 2.24 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais Č. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Č. J. kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio išvakarėse susitiko su draugu ir vartojo alkoholį, įvykio dienos rytą dar išgėrė taurę vyno, suprato, kad jo organizme yra per daug alkoholio, jautėsi blogai ir nusprendė važiuoti į Vilniaus rajono centrinę polikliniką detoksikacijai. Automobilių stovėjimo aikštelėje, bandydamas priparkuoti automobilį, kliudė kitą transporto priemonę, į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tai buvo pirmas kartas, kai sėdo už vairo neblaivus. Šiuo metu yra užsikodavęs nuo alkoholio vartojimo, nemano, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau kadangi slaugo neįgalią mamą, kuriai reikia daug dėmesio ir rūpesčio, nebegali rizikuoti suklysti, todėl ir užsikodavo. Kaltinamasis prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoja paskirti kaimynę V. C. Su minėta kaimyne jie bendrauja labai daugi, yra artimi, kadangi ji padeda prižiūrėti jo (kaltinamojo) mamą, o jis padeda V. C. atlikti darbus buityje. Apie tai, kad vairavo neblaivus jis V. C. papasakojo, kai tik sugrįžo namo, ji jo elgesį vertino tik blogai ir smerkė jį. Kaltinamasis nurodė, kad jam yra reikalingas tiek automobilis, tiek ir teisė vairuoti tam, kad galėtų rūpintis mama, nuvežti pas gydytojus, nuvažiuoti į vaistinę.

Kadangi kaltinamasis Č. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju Č. J. nurodė, kad kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta visiškai ir paaiškino, kad jis, 2022 m. kovo 24 d., apie 11.00 val. atvažiavo su savo automobiliu „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), prie Vilniaus rajono poliklinikos. Norėjo aikštelėje pastatyti automobilį, bet iš pradžių nepavyko, nes aikštelėje buvo per mažai vietos ir, statydamas automobilį atbulomis, su kabliu trenkėsi į kito automobilio kablį. Jo vertinimu, automobiliams nieko nenutiko, po to jis pastatė savo automobilį į kitą vietą. Prieš tai jis dvi dienas vartojo alkoholį ir minimą dieną atvažiavo į polikliniką detoksikacijai, ryte dar pavartojęs alkoholio „pataisyti sveikatą“. Kuomet išlipo iš savo automobilio, įvyko žodinis konfliktas su moteriške, kuri sėdėjo automobilyje šalia jo automobilio. Kuomet jie konfliktavo, atvažiavo policijos pareigūnai ir moteris jiems viską pradėjo aiškinti, o po to pareigūnas paprašė jo pasitikrinti blaivumą. Jis neprieštaravo ir pirmą kartą įpūtė 2.24 promiles, o antrą kartą 2.43 promiles. Pareigūnai jam išrašė šaukimą kitą dieną atvykti į policijos komisariatą, bet jis neatvyko, nes jam pakilo temperatūra. Jo šeimos gydytoja nedarbingumo išrašyti negalėjo, nes jis nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, nors ir turi neįgalumą ((duomenys neskelbtini) procentai). Dėl savo poelgio gailisi (t. 1, b. l. 50).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. J. nurodė, kad ji 2022 m. kovo 24 d., apie 11 val. atvažiavo su dukra į Vilniaus r. polikliniką. Dukra nuėjo į polikliniką, o ji liko sėdėti automobilyje. Sėdėdama pamatė, kaip tik iš jos pusės, ant salelės stovėjo automobilis „VW Passat“ (stovėjo priekiu). Tuomet atėjo vyriškis, įsėdo į savo automobilį ir atbulas bandė išvažiuoti, bet jam iš galo trukdė automobiliai, nes buvo dar išilgai sustatyti iš galo. Vyriškis vieną kartą bandė išvažiuoti, bet jam niekaip nesigavo ir jis kokius du ar tris kartus didesniu greičiu užvažiavo ant priekyje esančio bordiūro. Ji išsitraukė telefoną, nes suprato, kad čia gali kažkas būti ir reikės užfiksuoti. Kuomet vyriškis vėl atbulas išvažinėjo, o po to pavažiavo į priekį ir trenkėsi į jos automobilio dešinės pusės galinį bamperį ir iš karto pavažiavo atgal ir bandė išvažiuoti, ji išlipo iš savo automobilio ir paklausė vyriškio, ką jis daro. Norėjo iš priekio nufotografuoti jo automobilį, kad matytųsi valstybiniai numeriai, jei jis pabėgtų, tačiau tuo metu jis vos jai per kojas nepravažiavo, bet ji spėjo pasitraukti į šoną. Tada jis sustojo ir išlipo iš automobilio ir jie pradėjo ginčytis. Vairuotojas pradėjo sakyti, kad čia nieko nėra, nes tuo metu jos automobilis buvo purvinas ir nieko nesimatė. Pro šalį ėjęs ir viską matęs vyras pasakė, kad nuplovus automobilį visi defektai pasimatys, nes smūgis buvo stiprus, t. y. kai vairuotojas trenkėsi į jos automobilio galinį bamperį, automobilis net pašoko iš vietos. Įtariamasis savo automobilį vėl pastatė į tą pačią vietą, o ji (I. J.) atsisėdo į savo automobilį ir tuomet įtariamasis bandė atidaryti jos automobilio duris. Gal po 5 minučių ji pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnai, bet ji jų nekvietė, o iškvietė turbūt vyras, kuris ėjo pro šalį ir viską matė. Policijos pareigūnui viską paaiškino, o vyriškis šaukė, kad viskas išgalvota. Pareigūnas nuėjo patikrinti vyriškio girtumą ir informavo, kad jis yra girtas (t. 1, b. l. 10-11)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. L. 2022 m. kovo 23 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. kovo 24 d. apie 11.10 val. dirbant su vyr. patruliu N. P. ji gavo pranešimą, kad vairuotojas elgiasi neadekvačiai, kliudė kitą automobilį. Nuvykus į įvykio vietą Laisvės pr. 79, Vilnius, juos pasitiko I. J., kuri paaiškino, kad pastebėjo keistai manevruojantį automobilį, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo Č. J., kuris paaiškino, kad atvyko pas gydytoją ir norėjo pastatyti automobilį į laisvą vietą. Vairuotojas buvo neblaivus, pirmu pūtimu į alkoholio matuoklį 11.22 val., nustatytas 2,24 promilės girtumas, antruoju 11.48 val., nustatytas 2,43 promilės girtumas (t. 1, b. l. 1)

Iš 2022 m. kovo 24 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2022 m. kovo 24 d., 11.25 val. Č. J. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholiko kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 15 valandų. Patikrinus asmens neblaivumą alkotesteriu, pirmojo tikrinimo metu 11.22 val. jam buvo nustatytas 2,24 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 11.48 val. jam buvo nustatytas 2,43 promilių girtumas (t. 1, b. l. 18).

Iš 2022 m. balandžio 4 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Body kamerų vaizdo įrašas „2022_0324_111948_003“ (vaizdo įrašo kairėje apačioje parašyta VLN_KPV_619596, žemiau parašyta 2022/03/24 11:19:48). Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 14-16).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra Č. J. (t. 1, b. l. 19).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „VW Passat“, 1996 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. kovo mėnesį buvo 1060 Eur su PVM (t. 1, b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, kad Č. J. vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Tokiu savo elgesiu Č. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir atliko neteisėtus, BK numatytus draudžiamus veiksmus.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad vairavo automobilį po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. alkoholį vartojo tiek iš vakaro, tiek ir vairavimo dienos rytą (automobilį vairavo apie 11 val.). Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, bet ir juos atitinkantys tiesiogiai vairavimo faktą mačiusios liudytojos I. J. parodymai, policijos pareigūnės A. L. 2022 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas, kita bylos rašytinė medžiaga. Minėti duomenys sutampa tarpusavyje ir yra pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, Č. J. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad Č. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Teismo posėdžio metu kaltinamojo kaimynė ir šeimos draugė V. C. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. C. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji apie įvykį sužinojo iš paties kaltinamojo Č. J., kuris grįžęs iš policijos jai viską papasakojo. Tai, kas įvyko, ją labai nustebino, kadangi su Č. J. pažįstami yra nuo 2018 m., dažnai bendrauja, iki tol jai neteko matyti, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu. Ji kritiškai vertina kaltinamojo elgesį, o jis ir pats labai pergyvena dėl to, kas nutiko, jis supranta, kokias pasekmes toks jo elgesys sukels ne tik jam pačiam, bet ir jo sergančiai motinai. Nurodė, kad su Č. J. palaiko draugiškus, artimus santykius, kadangi padeda jam buityje bei rūpinantis sergančia motina. Jie bendrauja itin dažnai, nes yra kaimynai, matosi kasdien. Mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, gali jį kontroliuoti ir yra tam pasiryžusi, kad priešingas teisei elgesys nepasikartotų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl Č. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Č. J. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, tačiau administracinis nusižengimas nebuvo grubus, nebuvo susijęs su alkoholio vartojimu, paskirta administracinė nuobauda sumokėta laiku, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis Č. J. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, anksčiau neteistas, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau jo padarytas nusižengimas nebuvo susijęs su alkoholio vartojimu, nebuvo itin grubus, paskirtą baudą sumokėjo laiku, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus, kaltinamasis yra brandaus amžiaus, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, yra nedirbantis, tačiau nedirba dėl objektyvių priežasčių – slaugo motiną, be to pats yra neįgalus, paskutinio darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Pažymėtina, kad teismo posėdyje Č. J. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, nurodė, kad siekdamas, jog toks elgesys nepasikartotų ateityje, yra užsikodavęs nuo alkoholio vartojimo, kas teismui leidžia spręsti, kad asmuo yra kritiškas savo elgesiui ir deda realias pastangas, kad jis nepasikartotų. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo Č. J. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad Č. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Nagrinėjamu atveju Č. J. laiduotoja prašo būti paskirta kaltinamojo kaimynė ir artima šeimos draugė V. C. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad būtent ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, jų santykiai yra labai artimi, nuolat palaiko ryšį, bendrauja, matosi, kadangi ji padeda kaltinamajam slaugyti motiną. Teismo posėdžio metu V. C. išreiškė kritišką požiūrį į kaltinamojo padarytą veiką, jo elgesį, nurodė, kad toks elgesys netoleruotinas. V. C. nurodė, jog stengsis ateityje tiek per bendravimą, tiek per kaltinamojo kontrolę užtikrinti, kad toks Č. J. elgesys niekada nepasikartotų.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja V. C. yra verta teismo pasitikėjimo: nors šiuo metu yra pensininkė, tačiau aktyviai dalyvauja Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Baltosios Vokės seniūnijos veikloje, padeda ir rūpinasi kitais seniūnijos gyventojais, yra neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai. Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinanti Č. J. elgesį, negalinti jo pateisinti, išreiškė nuoširdų rūpinimąsi kaltinamuoju bei tvirtą pasiryžimą padėti kaltinamajam keisti elgesį ir užtikrinti, jog kaltinamojo teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys nepasikartotų ateityje. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad V. C. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant V. C. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį Č. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį V. C. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų keturių mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką Č. J. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad praeityje Č. J. buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, tačiau pažeidimas nebuvo itin šiurkštus, nesusijęs su alkoholio vartojimu, taip pat į tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jis šiuo metu slaugo neįgalią mamą, kurios slauga ir medicininės priežiūros užtikrinimas itin pasunkėja kaltinamajam netekus teisės vairuoti, taip pat į tai, kad pats kaltinamasis yra tik iš dalies darbingas, taip pat įvertinus ir tai, jog įvykio metu jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2.24 prom.), ženkliai viršijantis ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1.51 prom.), kaltinamajam nustatytinas trumpesnis nei minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis terminas, t. y. 1 metai 8 mėnesiai. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2022 m. balandžio 14 d. nutarimo, kuriuo Č. J. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas bei specialios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 14 d. (t. 1, b. l. 54).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis Č. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Remiantis bylos duomenimis, minėtas automobilis priklauso Č. J. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo Č. J. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Prokuroras 2022 m. balandžio 14 d. nutarimu paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą Č. J. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. balandžio 14 d. iki 2022 m. spalio 14 d. Prokuroro paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam Č. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – Č. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

Č. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos V. C. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti Č. J. baudžiamojo poveikio priemones:

· draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 14 d.;

· turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Ikiteisminio tyrimo metu Č. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą (paimtas vairuotojo pažymėjimas) palikti nepakeistas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – Č. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (esantį voke, prisegtame prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio)– perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Prokuroro 2022 m. balandžio 14 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą Č. J. priklausančiam automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

Išaiškinti Č. J., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. C., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė