- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-14
- Bylos Nr.
- I2-866-789/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02909-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi priimtas pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikto teismui patikslinto skundo dalis, kurioje ji teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2019 m. liepos 19 d. sprendimą „Dėl Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos kreipimosi“ Nr. 2D-2366 (5.44E) (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovę priimti naują Viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir 2019 m. sausio 9 d. pasirašytos taikos sutarties nuostatas atitinkantį sprendimą (t. 1, b. l. 72–77).
Pareiškėja skunde nurodė, kad yra savanoriška, savarankiška ir savaveiksmė organizacija, atstovaujanti ir ginanti darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad Ministerija, Sprendimu informuodama pareiškėją, kad jos prašymas nebus tenkinamas, atsisakė vykdyti teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatas, nevykdo su pareiškėja informavimo ir konsultavimosi procedūrų. Teigia, kad Ministerija elgiasi nesąžiningai, eliminuodama darbuotojų išrinktiems atstovams užtikrinti teisę dalyvauti priimant sprendimus, tiesiogiai įtakojančius darbuotojų darbo ir ekonomines sąlygas. Pažymėjo, kad profesinė sąjunga, būdama darbuotojų atstove, privalo gauti informaciją apie darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualius sprendimus bei teikti savo pastabas dėl jų. Nurodė, kad pareiškėja išreiškė norą dalyvauti pirkimo komisijos sudėtyje, reaguodama į didelį darbuotojų susirūpinimą, matydama, kad patalpų nuomos procesas vyksta galimai neskaidriai.
Pareiškėja skunde teigia, kad tai, jog ji pirmą kartą atsisakė dalyvauti pirkimo komisijoje, nepaneigia jos teisės būti įtrauktai į visas darbo grupes, komisijas, komitetus ir kt. darinius, svarstant klausimus, susijusius su darbuotojų darbo ekonominiais ir socialiniais interesais. Nurodė, kad Sprendime nenurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, nenurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, taip pat nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija atsiliepime teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 87–98). Nurodė, kad Ministerija 2019 m. vasario 26 d. raštu Nr. 2D-650 (5.44E) „Dėl prašymo deleguoti atstovą į pirkimo komisiją“ kreipėsi į pareiškėją, kviesdama deleguoti valdymo organų atstovą į Ministerijos sudaromą pirkimo komisiją dėl administracinių patalpų nuomos Kaune įsigijimo, tačiau pareiškėja 2019 m. vasario 27 d. rašte Nr. PR1-6 nurodė, kad Ministerija ir pareiškėja privalo vykdyti informavimo ir konsultavimosi procedūras, o pareiškėjos dalyvavimas tokio pobūdžio komisijose neatitinka socialinės partnerystės turinio, be to, ūkinių klausimų sprendimas nėra susijęs su darbuotojų socialiniais ir ekonominiais interesais. Paaiškino, kad 2019 m. kovo 12 d. raštu Nr. 2D-808 (5.44E) „Dėl informavimo ir kvietimo dalyvauti pristatyme“ kreipėsi į pareiškėją, informuodama, kad pirkimo komisija yra parengusi techninės specifikacijos projektą ir pakvietė pareiškėjos valdymo organų atstovus dalyvauti jį pristatant. Nurodė, kad po techninės specifikacijos projekto pristatymo pareiškėja teikė pasiūlymus dėl techninės specifikacijos, į daugelį jų pirkimo komisija atsižvelgė ir vėliau projektą koregavo. Teigia, kad vykdė informavimo ir konsultavimosi su pareiškėja procedūras.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pati pareiškėja atsisakė deleguoti valdymo organų atstovą į Ministerijos sudaromą pirkimo komisiją. Pažymėjo, kad Ministerijos patalpų nuomos Kaune klausimas nėra susijęs su darbuotojų socialiniais ir ekonominiais interesais, o vėliau vėl kreipėsi į Ministeriją, prašydama ją vis dėlto įtraukti į komisijos sudėtį, nors jokių argumentų, paneigiančių jos anksčiau išsakytus argumentus, kad Ministerijos patalpų nuomos Kaune klausimas nėra susijęs su darbuotojų socialiniais ir ekonominiais interesais ir Pareiškėjos dalyvavimas pirkimo komisijoje nėra tikslingas, nepateikė.
Atsakovė atsiliepime taip pat pažymėjo, kad komisijos Žemės ūkio ministerijos ir viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros administracinių patalpų nuomos Kaune pirkimui organizuoti ir atlikti 2019 m. rugsėjo 5 d. posėdžio protokole Nr. 2VP-147 (21.3) nurodyta, kad nutarta pabaigti Žemės ūkio ministerijos ir viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros administracinių patalpų nuomos Kaune pirkimo procedūras. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nebeliko ginčo objekto, kadangi prikimo komisija veiklos nebevykdo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad prikimo komisija veiklos nebevykdo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad Ministerija 2019 m. raštu „Dėl prašymo deleguoti atstovą į pirkimo komisiją“ kreipėsi į pareiškėją, nurodydama, jog Ministerija yra įsipareigojusi įtraukti profesinės sąjungos valdymo organų atstovus į visas darbo grupes, komisijas, komitetus ir kt. darinius, svarstant klausimus, susijusius su darbuotojų darbo ekonominiais ir socialiniais interesais, ir kvietė pareiškėją deleguoti valdymo organų atstovą į Ministerijos sudaromą pirkimo komisiją dėl administracinių patalpų nuomos Kaune įsigijimo (t. 2, b. l. 199, byloje esančiame dokumente nenurodyta data ir numeris, atsiliepime nurodyta, kad tai 2019 m. vasario 26 d. raštas Nr. 2D-650 (5.44E)).
Pareiškėja 2019 m. vasario 27 d. rašte Nr. PR1-6 nurodė, kad Ministerija ir pareiškėja privalo vykdyti informavimo ir konsultavimosi procedūras, o dalyvavimas tokio pobūdžio komisijose neatitinka socialinės partnerystės turinio (t. 2, b. l. 197–198). Pareiškėja minėtame rašte taip pat nurodė, kad ūkinių klausimų sprendimas nėra susijęs su darbuotojų socialiniais ir ekonominiais interesais. Pareiškėja prašė sudaryti galimybes stebėti pirkimo procesą gaunant informaciją, susijusią su pirkimu, bei sudarant galimybę pareiškėjai pateikti savo pastebėjimus ir prašymus.
Ministerija, atsakydama į pareiškėjos 2019 m. vasario 27 d. raštą Nr. PR1-6, raštu „Dėl informavimo ir kvietimo dalyvauti pristatyme“ kreipėsi į pareiškėją bei nurodė, kad pirkimo komisija yra parengusi techninės specifikacijos projektą ir pakvietė pareiškėjos valdymo organų atstovus dalyvauti jį pristatant (t. 3, b. l. 14, byloje esančiame dokumente nenurodyta data ir numeris, atsiliepime nurodyta, kad tai 2019 m. kovo 12 d. raštas Nr. 2D-808 (5.44E)).
2019 m. kovo 14 d. vykusiame pareiškėjos ir pirkimo komisijos atstovų susitikime buvo pristatytas techninės specifikacijos projektas. Po pristatymo pareiškėja teikė pasiūlymus dėl techninės specifikacijos (t. 2, b. l. 23–28).
Pareiškėja 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. PR1-17 „Dėl prašymo įtraukti į pirkimo komisiją“ kreipėsi į ministerijos kanclerę, prašydama pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 3D-127 „Dėl Žemės ūkio ministerijos ir viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros administracinių patalpų nuomos Kaune pirkimo“ ir į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros administracinių patalpų nuomos Kaune pirkimo komisiją įtraukti pareiškėjos atstovą M. B. ir jį pavaduojantį Z. M., nerengti ir neorganizuoti pirkimo komisijos posėdžių nuo nurodyto laiško gavimo dienos iki tol, kol į pirkimo komisiją nebus įtraukti pareiškėjos atstovai (t. 1, b. l. 10).
Ministerija Sprendime nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos 2019 m. liepos 17 d. rašte Nr. PR1-17 suformuluotų prašymų (t. 1, b. l. 11–12).
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1698-535/2019 buvo patvirtinta tarp pareiškėjos ir Ministerijos 2019 m. sausio 9 d. sudaryta taikos sutartis (toliau – ir taikos sutartis) (t. 1, b. l. 25–28). Pagal taikos sutarties 4 punktą, atsakovė įsipareigojo įtraukti pareiškėjos atstovus į visas darbo grupes, komisijas, komitetus ir kitus darinius, svarstant klausimus, susijusius su darbuotojų darbo ekonominiais ir socialiniais interesais.
Profesinių sąjungų teisė reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus yra įtvirtinta Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises. Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais darbdavys privalo spręsti, suderinęs su profesinės sąjungos organais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnyje numatyta profesinių sąjungų teisė ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Taigi, Profesinių sąjungų įstatymo 13 ir 18 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas yra susijęs su konstitucinių teisių realizavimu, juo užtikrinamos konstitucinės vertybės, todėl jis turi būti aiškinamas ir taikomas tokiu būdu, kad juo suteikiamos teisės būtų efektyvios, prieinamos ir realios.
Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjos atstovą įtraukti į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros administracinių patalpų nuomos Kaune pirkimo komisiją. Šis atsisakymas grindžiamas iš esmės šiomis aplinkybėmis: pareiškėjos atstovai buvo kviesti deleguoti savo atstovą, tačiau tai padaryti jie atsisakė; pareiškėjos atstovai buvo įtraukti į informavimo ir konsultavimo procesą.
Byloje nustatyta, kad Žemės ūkio ministerijos 2019-07-15 pažymoje „Dėl projekto „Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną“ Nr. IZUM -336 (5.122 E) vienu iš patalpų nuomos finansavimo šaltiniu nurodytas darbo užmokesčio fondas (852 tūkst. EUR) ir socialinio draudimo įmokos (12,4 tūkst. Eur) (t. 3, b. l. 37–38, 50–51). Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas paaiškino, kad būtent minėtoje pažymoje nurodyta aplinkybė, kad patalpų nuomos finansavimui numatomos darbo užmokesčio fondo lėšos, lėmė pareiškėjos prašymą įtraukti jos atstovą į pirkimo komisiją.
Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatyta, kad naujų narių įtraukimas į pirkimo komisijas ar esamų narių pakeitimas kitais nariais būtų negalimas. Ankstesnis pareiškėjos atsisakymas deleguoti savo atstovą į pirkimo komisiją taip pat negali būti priežastis, pasikeitus aplinkybėms, atsisakyti įtraukti į pirkimo komisiją pareiškėjos atstovą. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs bylos šalių pasisakymus teismo posėdžio metu, nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamu atveju būtų negalimas pareiškėjos atstovo įtraukimas į pirkimo komisiją. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovės Sprendimas, kuriuo ji atsisakė įtraukti pareiškėjos atstovą į pirkimo komisiją, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirkimo komisija jau nebeveikia, kadangi patalpų nuomos procesas nebevyksta. Tačiau atsakovės atstovė negalėjo pateikti teismui tikslios informacijos ir įrodymų, ar yra priimtas administracinis aktas, kurio pagrindu būtų galima teigti, kad pirkimo komisija nebeveikia. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad jam nėra žinoma informacija, kad pirkimo komisija nebevykdo savo funkcijų ir kad ji jų nebegalės vykdyti ateityje.
Atsižvelgęs į tai, kad į bylą nėra pateikti duomenys, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad pirkimo komisija nebeveikia, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas grąžinti atsakovei nagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo.
Pareiškėja skunde prašo įpareigoti atsakovę priimti naują Viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir 2019 m. sausio 9 d. pasirašytos taikos sutarties nuostatas atitinkantį sprendimą. Teismo įpareigojimas atsakovei išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo reiškia, kad atsakovė privalo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu ir kitais tokio prašymo nagrinėjimui taikomais teisės aktais.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šiais atvejais vykdomieji dokumentai pareiškėjui išduodami teismo sprendimui įsiteisėjus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 584 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismo patvirtintos taikos sutartys yra vykdytinas dokumentas. CPK 646 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.
Teismas pažymi, kad dėl taikos sutarties vykdymo pareiškėja turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą administracinėje byloje Nr. eI-1698-535/2019, prašydama išduoti vykdomąjį dokumentą. Teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, neturi galimybės vertinti, ar taikos sutarties šalys (viena iš jų) vykdo sutarties nuostatas. Tam numatyta atskira procedūra, kuria taikos sutarties šalys turi teisę naudotis. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkina pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti atsakovę priimti 2019 m. sausio 9 d. pasirašytos taikos sutarties nuostatas atitinkantį sprendimą.
Pareiškėja teismo prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 43). Pareiškėja prašyme nurodė, kad patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad pareiškėjai buvo teikiamos šios teisinės paslaugos: susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacijos (2,5 val.) ir pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje (2,5 val.).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Teiktų teisinių paslaugų metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.
Pagal Rekomendacijų 8.19. punktą, už vieną atstovavimo valandą teisme taikomas 0,1 koeficientas. Pažymėtina, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma su minutėmis skaičiuojama ją apvalinant: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš bylos duomenų matyti, kad teismo posėdis nagrinėjamoje administracinėje byloje 2020 m. sausio 29 d. vyko 36 min. (t. 3, b. l. 178–188). Teismas, įvertinęs ginčo aplinkybes ir ginče kilusius teisinius santykius, vertina, kad pareiškėjos konsultavimas ir pasirengimas teismo posėdžiu galėjo trukti 4 valandas.
Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 317,6 Eur. Esant šioms aplinkybėms, maksimali pareiškėjos prašoma priteisti suma už teisines konsultacijas, pasirengimą atstovauti ir atstovavimą teismo posėdyje sudaro 658,80 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija maksimalios priteistinos sumos.
Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas buvo tenkinamas iš dalies. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (LVAT 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Atsižvelgus į tai, pareiškėjai gali būti priteisiama pusė, t. y. 329,40 Eur, pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 19 d. sprendimą „Dėl Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos kreipimosi“ Nr. 2D-2366 (5.44E).
Įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos 2019 m. liepos 17 d. prašymą „Dėl prašymo įtraukti į pirkimo komisiją“ Nr. PR1-17.
Kitą skundo dalį atmesti kaip neapgrįstą.
Pareiškėjos Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinei sąjungai iš atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 329,40 Eur (tris šimtus dvidešimt devynis eurus ir keturiasdešimt centų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.