Kauno apygardos teismo nuosprendis

2013-08-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-699-634-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-08-12
Bylos Nr.
1A-699-634-2013
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00147-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrius Endriukaitis (pirm.), Viktoras Preikšas, Algimantas Smolskas
Nuteistasis
A. A., T. P.
Nukentėjusysis
V. K.
Civilinis ieškovas
UAB „Palink“
Advokatai
Angelė Fominieneiir Raimundas
Kategorijos

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-699-634-2013

Teisėja Henryta Gerdvilė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00147-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Viktoro Preikšo ir Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Vitalijui Jaroščenkai, nuteistiesiems A. A. ir T. P., jų gynėjams advokatams Angelei Fominienei ir Raimundui Gargasui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. A. ir T. P. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo

A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimu, pagal 259 str. 1 d. 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

T. P. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš nuteistųjų A. A. ir T. P. solidariai nukentėjusiojo V. K. naudai 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo UAB „Palink“ civilinis ieškinys dėl 316,51 litų turtinės žalos priteisimo atmestas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinės medžiagos - metamfetamino, 2013 m. vasario 7 d., apie 18.00 val., viešoje vietoje – parduotuvės IKI CENTO patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su T. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir tuo sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, plūdo necenzūriniais žodžiais apsaugos darbuotoją V. K., kuriam stovint lauke ant laiptų aikštelės, rankomis sugriebė ir tempė už kojos čiurnos, taip parversdamas pastarąjį ant žemės, po ko laikė ir suko V. K. koją, kol T. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo bendrai kartu spyrė kojomis ne mažiau 10 smūgių apsaugos darbuotojui į įvairias kūno vietas, tuo padarydami V. K. nubrozdijimus kairio smilkinio ir kairio alkūnės sąnario srityse, poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje, nubrozdijimą kairės plaštakos III-čio delnakaulio – pirštakaulio sąnario užpakaliniame paviršiuje, šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą, visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d.

Be to, A. A. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013 m. vasario 6 d., apie 13.00 val., šalia „Šiaulių banko“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto „romų“ tautybės asmens įsigijo vieną maišelį su 0,327 g psichotropine medžiaga - metamfetaminu, kuriuos neturėdamas tikslo platinti, parsinešė į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur 0,283 g maišelyje buvusios psichotropinės medžiagos – metamfetamino, supakavo į jo paties vardu išduotą Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties dokumentą, ir ten neteisėtai juos laikė iki 2013-02-08, 10.00 val., kol šį paketą su psichotropine medžiaga rado ir paėmė policijos pareigūnai, likusią dalį maišelyje, tai yra, 0,044 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, įsidėjo į striukės „Nike“ kišenę, ir ten neteisėtai juos laikė iki 2013-02-07, 18.30 val., kol šis maišelis su psichotropine medžiaga iškrito iš striukės kišenės bei buvo paimtas policijos pareigūnų, t. y. nuteistas pagal BK 259 str. 1 d.

T. P. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. vasario 7 d., apie 18.00 val., viešoje vietoje – parduotuvės IKI CENTO patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir tuo sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, plūdo necenzūriniais žodžiais apsaugos darbuotoją V. K., lauke, ant laiptų aikštelės, A. A. rankomis sugriebus ir tempus už V. K. kojos čiurnos, taip parvertus pastarąjį ant žemės, po ko laikant ir sukant nukentėjusiojo koją, jis ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo bendrai kartu spyrė kojomis ne mažiau 10 smūgių apsaugos darbuotojui į įvairias kūno vietas, tuo padarydami V. K. nubrozdijimus kairio smilkinio ir kairio alkūnės sąnario srityse, poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje, nubrozdijimą kairės plaštakos IlI-čio delnakaulio - pirštakaulio sąnario užpakaliniame paviršiuje, šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą, visuomenės rimtį ir tvarką t. y. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. A. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos, nes teismas, skirdamas bausmes, rėmėsi vien tik ankstesniais jo teistumais ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis tik bandė išskirti T. P., kurį buvo užpuolęs ir mušė apsaugos darbuotojas. Šios aplinkybės matosi iš apelianto parodymų ir filmuotos medžiagos, taigi teismas nuosprendžio dalį dėl viešosios tvarkos sutrikdymo grįsdamas neleistinais argumentais pažeidė Konstitucijos 31 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtintą asmens teisę į nešališką teismą. Todėl šioje dalyje nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti sušvelninta, įvertinus jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su pagal BK 259 str. 1 d. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti, atsižvelgus į tai, kad pas nuteistąjį rastas nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos, kuri buvo skirta asmeniniam vartojimui, dėl šios nusikalstamos veikos jis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

Nuteistasis T. P., nesutikdamas su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nuteistasis nurodo, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies - neneigia, kad vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau neigia lauke spardęs pargriuvusį V. K.. Apeliantas įsitikinęs, kad šį konfliktą išprovokavo pats parduotuvės apsaugos darbuotojas V. K., nuteistasis neatliko jokių veiksmų, kurie būtų iššaukę smurto prieš jį naudojimą, kas aiškiai matyti vaizdo įraše. Visiškai nelogiškas ir traktuotinas kaip bandymas pateisinti savo veiksmus nukentėjusiojo V. K. aiškinimas, kad T. P. ėjimą link jo jis suprato kaip užpuolimą. Pirmiausia, nuteistasis visiškai neturėjo ketinimų eiti link jo, nes tuo metu pro apsaugos darbuotoją jau išeidinėjo iš parduotuvės. Būtent pats apsaugos darbuotojas, suprasdamas, kad būdamas žymiai aukštesnis ir stambesnis už apeliantą, jis gali prieš jį pademonstruoti savo galią, sugriebęs apeliantą už peties, liepė jam ateiti prie jo. Antra, įvertinus apsaugos darbuotojo V. K. kūno struktūrą, svorį, jo pasirengimą su T. P. kūno struktūra bei svoriu, aiškiai galima teigti, kad suduoti apeliantui smūgį, trenkti jį į žaliuzes V. K. nebuvo jokio pagrindo. Įvertinęs padėtį, kad apsaugos darbuotojas gali sulaikyti teisės pažeidėją, V. K. galėjo užlaužti apeliantui ranką ar imtis kitų veiksmų, kurie atitiktų jo daromo pažeidimo pavojingumą. Šiuo atveju prieš nuteistąjį apsaugos darbuotojas panaudojo tokius veiksmus, kurie aiškiai viršijo jo daromo pažeidimo (kelių necenzūrinių žodžių pasakymą) pavojingumą, jam buvo suduotas smūgis į veidą, jis buvo trankomas į žaliuzes. Tokie neteisėti paties V. K. veiksmai sukėlė pažįstamo A. A. bandymą nutraukti apsaugos darbuotojo neteisėtus veiksmus, tačiau ir jis pats buvo sužalotas. Taip pat visiškai neatitinka bylos aplinkybėms nukentėjusiojo ir liudytojos G. M., V. K. sugyventinės, parodymai, kad T. P. su nepažįstamu asmeniu lauke spardė V. K.. Jų teigimu, konflikte dalyvavo keturi asmenys: V. K., T. P., A. A. ir nepažįstamas asmuo. Tačiau skunde kategoriškai teigiama, kad konflikte lauke su V. K. apeliantas nedalyvavo, išėjęs iš parduotuvės tuojau pat nuėjo, tik būdamas tam tikru atstumu nuo parduotuvės, matė atvykstančius apsaugos darbuotojus. Kas tuo metu vyko prie parduotuvės, nesidomėjo. Tai, kad prie parduotuvės tuojau po konflikto buvo du jaunuoliai patvirtina ir liudytojais apklausti D. Ž. ir T. D.. Todėl kyla logiškas klausimas, kur buvo trečiasis neatpažintas jaunuolis, kai atvyko apsaugos darbuotojai, kodėl jo jie nepamatė ir jo nesulaikė, jei jis, esą, kartu su apeliantu spardė V. K., kada šis jaunuolis, niekieno nepamatytas, pasišalino. Teismas visiškai nesiaiškino šių neatitikimų, nesirėmė objektyviu įrodymu - vaizdo įrašu, o pasirėmė tik nukentėjusiojo V. K. ir liudytojos G. M. parodymais, kuri yra suinteresuota šios bylos baigtimi kaip ir pats nukentėjusysis. Kitos liudytojos - parduotuvės pardavėjos, įvykio lauke nemačiusios, todėl negalėjo pateikti detalių parodymų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio pagal BK 284 str. 1 d.

Nuteistųjų A. A. ir T. P. apeliaciniai skundai dėl apkaltinamojo nuosprendžio pagal BK 284 str. 1 d. tenkintini, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalis, kuria A. A. ir T. P. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. naikintina ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.).

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, nustatė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013m. gegužės 23 d. nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus A. A. ir T. P. kaltinančius ir teisinančius įrodymus, o apylinkės teismo padarytos išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį šioje byloje, neatliko tinkamos įrodymų analizės, netyrė prieštaravimų tarp įvykio vietoje buvusių ir tiesiogiai konfliktą mačiusių ir jame dalyvavusių nuteistųjų A. A. ir T. P., nukentėjusiojo V. K.. ir liudytojų G. M., N. G., R. M. parodymų, visiškai nepasisakė dėl vaizdo įrašo, kuriame buvo užfiksuotas konfliktas tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas besąlygiškai rėmėsi V. K. ir G. M. parodymais, kuriuos, pasak apylinkės teismo, patvirtina kiti bylos įrodymai, t. y. liudytojos N. G. parodymai, specialisto išvada Nr. G57/13(12).

A. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad parduotuvėje sutiko kažkokį nepažįstamą vaikiną ir su juo nuėjo į vidų. Bevaikštant po parduotuvę išgirdo triukšmą, ir pamatė, kaip apsauginis metą P. į žaliuzes. Buvo triukšmas, bandė juos išskirti ir gavo į lūpą. Paskui lauke apsauginis jam spyrė ir jis krisdamas susižalojo kojos kelią, o kai dar kartą spyrė, pagavo K. koją. Už kojos patraukė link savęs ir K. suklupo, tada jis pabėgo. Apsaugos darbuotojo niekas nespardė. Vartojo necenzūrinius žodžius. Pripažino savo kaltę dėl to, kad plūdo apsaugos darbuotoją necenzūriniais žodžiais, sugriebė už kojos ir ją laikė.

T. P. savo kaltę pripažino iš dalies - dėl necenzūrinių žodžių vartojimo, o kitų veiksmų nepripažįsta, nes lauke nebuvo, tik gynėsi. Pirmosios instancijos teisme parodė, kad parduotuvėje buvo daug žmonių, jis priėjo prie kasos kur buvo mažiau žmonių ir paprašė cigarečių, pardavėja pasakė, kad daug žmonių, liepė palaukti. Jis tada atsitraukė prie pertvaros, pamatė, kai atėjo apsauginis ir pardavėja pasilenkus parodė akimis, jis jos paklausė „kas yra“. Apsauginis išgirdęs klausimą paklausė jo „kas jam yra“, o jis jo paklausė „kas jam yra“. Apsauginis liepė eiti iš parduotuvės, jis tada susinervino ir jam pasakė necenzūrinius žodžius. Tad apsauginis trenkė jam į veidą, sužalojimo nebuvo ir užtraukė striukę ant galvos. Prie durų visi aiškinosi, vartojo necenzūrinius žodžius, apsaugos darbuotojas užtraukęs ant galvos striukę trenkė jį į žaliuzes. Paskui jis išėjo iš parduotuvės ir nuėjo, lauke jokių muštynių nebuvo. Apsaugos darbuotojas išėjęs į lauką nugriuvo, kas ten vyko jis nežiūrėjo, nes nuėjo. Muštynių nebuvo, jis jokių smūgių niekam nesudavė. Jeigu apsaugos darbuotojas nebūtų prisikabinęs, viskas būtų buvę gerai. Iš kur pas apsaugos darbuotoją atsirado sužalojimai paaiškinti negali.Kai jam buvo užtraukta striukė ant galvos, tai galėjo gindamasis suduoti.

Priešingai, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiojo V. K. ir G. M. parodymai nebuvo nuoseklūs, jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Žemesnės instancijos teismas

2013-02-07 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad nuteistieji parduotuvėje elgėsi agresyviai, jis liepęs jiems išeiti iš parduotuvės. Tada vaikinas su šortais (A. A.) puolė ant jo, pradėjo stumti, prie jo pribėgo dar vienas jaunuolis apsirengęs ruda striuke (T. P.) ir abu pradėjo plūst necenzūriniais žodžiais. Jaunuolis su šortais norėjo jam trenkti, jis pasitraukė ir jaunuolis trenkėsi į parduotuvės žaliuzes. Paskui pribėgo dar trečias vaikinas su juoda striuke, jaunuolis su šortais griebė jam už kojos, patempė ir jis nugriuvo, o jie visi trys spardė kojomis į įvairias kūno vietas, sudavė apie 10 smūgių. paskui buvo paspaustas pavojaus signalas, o vaikinai pabėgo (t. 1, b. l. 15).

2013-02-11 papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad T. P. savo elgesiu trukdė dirbti kasininkėms, savo elgesiu trikdė aplinkinius, todėl jis atsistojo prieš T. P., paskė, kad jis nueitų nuo praėjimo ir netrukdytų žmonėms bei lėtai nueidinėjo. T. P. į tai atsakė necenzūriniais žodžiais ir V. K. nuėjus į šalį 3-4 žingsnius, be jokios priežasties, suspaudęs rankų kumščius ir priekio pribėgo prie jo bei siekė sugriebti abiejomis rankomis už atlapų. Jis, siekdamas apsaugoti save nuo galimų smūgių, išstūmė T. P. iš prekybos salės į koridorių. Tuo metu atbėgo vaikinas su bridžais (A. A.). Vaikinui atbėgus prie jo, jis, dešine ranka laikydamas T. P., siekdamas apsaugoti save, kairės rankos kumštį ištiesė į priekį prieš atbėgantį jaunuolį, kuris atsitrenkė veidu ties burna. Dėl to jam ant kairės rankos krumplio yra nubrozdinimas. Pirmasis jaunuolis pradėjo muistytis, jį atstūmė link lauko durų, siekdamas išvaryti iš parduotuvės, o jaunuolis praradęs pusiausvyrą, atsitrenkė į žaliuzes. Šalia atsirado trečias vaikinas. Visi vaikinai stovėjo šalia jo, plūdosi necenzūriniais žodžiais, į prašymus išeiti iš parduotuvės nereagavo. Visus tris vaikinus išstūmė į lauką. Jam stovint ant laiptų aikštelės lauke, A. A., būdamas nulipęs nuo laiptų, laikė už jo kairės kojos čiurnos ir tempė, o kiti du vaikinai stovėdami iš abiejų šonų jį spardė kojomis. Sudavė ne mažiau 10 smūgių. Spardė į į galvą, kairę ranką, dešinę krūtinės pusę, dešinę koją. Jis gulėjo nugara ant žemės, dešine ranka dengėsi galvą ir bandė keltis. Gulėdamas ant žemės matė kaip iš parduotuvės išbėgo vyriškis ir šaukė „ką jūs darote“, po ko jaunuoliai pabėgo (t. 1, b. l. 16-17).

Nukentėjusysis V. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie 18 val. būnant prekybos salėje išgirdo ir pastebėjo garsiai šūkaujanti vaikiną T. P., kuris trukdė praeiti kitiems pirkėjams. Jis jam liepė nerėkauti, vaikinas jam atsakė necenzūriniu žodžiu. Jis paklausė ką šis jam pasakė, vaikinas atsakė „ką girdėjai“, tada jis išėjo pro įėjimą arčiau T. P.. T. P. ėjo link jo, jis suprato tai kaip užpuolimą ir jį suėmė už pečių, norėjo išstumti iš parduotuvės pro duris, tada iš prekybos salės atbėgo A. ir puolė ant jo. Jis ištiesė kairę ranką ir pastarasis atsitrenkė į kumštį. Vaikinai, kurių buvo trys, jam parduotuvėje smūgių nesudavė, tik lauke. Kai buvo susikibęs su P., tai nuo jo sukimo veiksmo P. atsitrenkė į žaliuzes. P. gražiuoju iš parduotuvės nėjo. Kai vaikinus išstūmė į lauką, jis stovėjo ant laiptų prie parduotuvės durų, A. pagriebė jam už kairės kojos ir pradėjo tempti. Buvo slidu, todėl jis pargriuvo. Nugriuvusį jį spardė P. ir nenustatytas vaikinas, o A. laikė ir suko koją. P. spardė iš dešinės pusės, nenustatytas asmuo buvo iš kairės pusės. Kiek kas įspyrė, negali pasakyti, nes buvo užsidengęs galvą. P. galėjo įspirti apie 4-5 kartus. Dešinėje pusėje buvo didelė mėlynė. Iš parduotuvės išbėgęs vyras nustūmė nenustatytą vaikiną, tada A. su P. paleido koją ir pradėjo bėgti ir rėkti, kad sudegins parduotuvę. Po įvykio jam buvo sužalota kairės pusės antakis, kakta, kairės rankos krumpliai, dešinė krūtinės pusė, kairė koja ir dešinės kojos kelias nubrozdintas. Skaudėjo dešinės kojos kelią, ir kairės kojos buvo patempta sausgyslė. Skaudėjo krūtinę nuo spyrio, buvo didžiulė mėlynė.

Liudytoja G. M., kuri yra nukentėjusiojo V. K. sugyventinė, pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie 18 val. būdama parduotuvės „IKI Cento“ darbuotojų kambaryje per apsaugos kameras matė, jog į parduotuvę atėjo trys vaikinai. Jie elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, šūkavo, vienas jų švilpdamas kvietė draugą. Vienas nuėjo apsipirkti, o du stovėjo prie kasų. K. norėjo juos išprašyti iš parduotuvės, nes jie prie įėjimo trukdė žmonėms praeiti. K. priėjęs liepė išeiti iš parduotuvės, tada jie susistumdė. Grumtynės vyko prie parduotuvės gėlių kiosko, prie išėjimo. Ji tada priėjusi prie V. K. ir paklausė kuriuo pulteliu iškviesti apsaugą. Lauke A. pagriebė K. už kojos ir jis parklupo. A. laikė K. už kojos, vienas vaikinas spyrė į smilkinį, o kitas į krūtinę. Nežino, kiek smūgių sudavė, gal tris ar keturis. Kai K. spardė, jis buvo suklupęs ant kelio, jis negulėjo. V. K. vadino necenzūriniais žodžiais. Po grumtynių ant K. matėsi galvoje nubrozdinimas, ant krūtinės didelė mėlynė, jam labai skaudėjo koją, šlubavo po kojos sukimo. Nedarbingumo jis neėmė. Gydėsi pats. Nemačiusi, ar K. sudavė smūgius tiems vaikinams. Į lauką ji išėjusi tada, kai iškvietė apsaugą, o A. laikė K. už kojos. Kas buvo prieš tai, nematė.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. M. parodė mačiusi kaip trys vaikinai stovėjo prieš V. K., mosavo rankomis, sakė necenzūrinius žodžius. Išstūmęs vaikinus į lauką, V. atsistojo laiptų aikštelėje.. Ji iš karto priėjo prie lauko durų, kuriose buvo stiklas. Per durų stiklą matė, jog vaikinas, vilkintis bridžais,, būdamas nulipęs nuo laiptų, sugriebė abiejomis rankomis V. už kažkurios kojos čiurnos, bei pakėlęs ją, patempė, dėl ko V. suklupo kita koja ir pargriuvo. Parvertęs vaikinas laikė V. koją, o kiti du vaikinai, stovėdami skirtingose pusėse, spardė V.. V. viena ranka dengėsi veidą, kita ranka bandė stotis. Buvo suduota ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Nemačiusi, kad kas iš žmonių būtų išėjęs į lauką (t. 1, b. l. 68-69).

Liudytojas D. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad sulaikant A. A., matė, kad jo veidas buvo kruvinas, buvo kruvinos tik lūpos, bet kraujas nebėgo.

Asmens apžiūros protokolas patvirtino, kad apžiūrint A. A., pastarojo dešinėje vidinėje lūpos pusėje rasta žaizdelė, išorinėje dešinėje smakro pusėje apčiuopiamas sukietėjimas, odoje matoma nežymi pigmentacija. Dešinėje kelio srityje matoma žaizda (t. 2, b. l. 85-87).

Peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr.1_12_R_130207175800 matyti, jog apsaugos darbuotojui V. K. atėjus prie kasos, T. P., jį pastebėjęs, nuleistomis rankomis eina link išėjimo, o V. K. stabdo jį, įremdamas dešinę ranką jam į krūtinę. T. P. bandant išeiti, V. K. sugriebia jį abiejomis rankomis, stumia link apsauginių žaliuzių, dešine ranka suduoda smūgį T. P. į galvą ir toliau laiko abiejomis rankomis T. P.. Pastarasis stengiasi ištrūkti. Iš prekybos salės prie šių asmenų, norėdamas išskirti, prieina A. A.. V. K., dešine laika laikydamas T. P., kaire ranka suduoda A. A. į veidą. Šalia stovėjęs pašalinis asmuo atitraukia A. A., o V. K., trenkia T. P. į apsaugines žaliuzes. Vėliau A. A. ir nenustatytas asmuo su ausine kepure atskiria T. P. ir V. K..

Peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr.6_12_R_130207180012 matyti, jog T. P. bando išeiti iš parduotuvės, bet V. K. jam neleidžia to padaryti, atstumia T. P. nuo durų. Matyti, kaip po to trečiasis nenustatytas asmuo, laikydamas rankoje butelį, stumteli į krūtinę V. K.. Šis smūgiuoja tam asmeniui, stovinčiam tarpduryje, A. A. bando sulaikyti V. K.. T. P. sprunka pro duris, o V. K. smūgiuoja jam ranka, po to, laikydamasis rankomis už durų stakto, spiria koja kažkam, stovinčiam lauke, ir išeina į lauką. Įkadin išeina vienas pirkėjas, netrukus dar du pirkėjai. Liudytoja G. M. prieina prie sugadintų žaliuzių, jas apžiūri, pataiso, pakelia ir pastato ant žemės nukritusį gėrimų butelį ir išeina į lauką. G. M. nestebi įvykių pro durų stiklą, į lauką išeina praėjus maždaug po 17 sekundžių po konflikto dalyvių išėjimo.

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusįjį V. K. yra matoma kraujosruva kairės pusės smilkinyje, kairės rankos aklkūnės nubrozdinimai ir kraujosruvos, dešinės kojos kelio patinimas ir kraujosruvos dešinio kelio pusėje (t. 1, b. l. 27-30).

Byloje esančioje 2013-02-08 specialisto išvadoje Nr. G57/13(12) nurodyta, kad V. K. nustatyti šie sužalojimai: nubrozdijimai kairio smilkinio ir kairio alkūnės sąnario srityse, poodinė kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, nubrozdijimas kairės plaštakos III-čio delnakaulio – pirštikaulio sąnario užpakaliniame paviršiuje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodyti laiku ir būdu. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galėjo gautis suduodant smūgius kumščiais, spardant ir pan. dėl patirtų sužalojimų V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo sukeltas fizinis skausmas. (I t. b.l. 24-25).

Specialistas V. B. parodė, kad prie specialisto išvados Nr. G57/13(12) patikslina, jog V. K. kūne objektyviai yra užsifiksavę keturių smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. (I t. b.l. 26).

Kolegija, įvertinusi surinktus byloje įrodymus, konstatuoja, kad objektyvi įvykių eiga yra užfiksuota vaizdo įrašuose. Iš jų galima daryti išvadą, kad parduotuvės patalpose nuteistasis T. P. nesmurtavo ir neketino smurtauti prieš V. K.. Priešingai, V. K., nesant jokio būtinumo, sudavė smūgius T. P. ir A. A..

Kolegija kritiškai vertina nukentėjusiojo V. K. parodymus apie konfliktą, kadangi jie prieštarauja vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybėms. Priešingai, nei nurodo V. K., vaizdo įraše matyti, jog T. P. nevartojo ir nesiruošė vartoti smurtą prieš nukentėjusįjį. Nukentėjusysis nurodė, kad T. P. nepakluso jo reikalavimui išeiti iš parduotuvės, tačiau vaizdo įrašas patvirtina, jog būtent V. K. neleido išeiti iš parduotuvės T. P.. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad V. K. sudavė smūgį į veidą A. A.. Nukentėjusiojo paaiškinimas, kad A. A. pats atsitrenkė į jo ištiestą ranką, visiškai nelogiškas. Liudytojo D. Ž. parodymai, A. A. apžiūros protokolas patvirtina, kad konflikto metu A. A. buvo prakirsta lūpa, nustatyta žaizda kelyje.

Kolegija kritiškai vertina ir liudytojos G. M. parodymus. Ji yra nukentėjusiojo V. K. sugyventinė, todėl yra suinteresuota duoti jam palankius parodymus. Jos parodymai nebuvo nuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu ji tvirtino, kad lauke V. K. buvo pargriuvęs ant žemės, teisme nurodė, kad jis nugriuvęs nebuvo, o tik suklupęs. Vaizdo įraše užfiksuota, kad ji išėjusių į lauką asmenų nestebėjo, į laiptų aikštelę išėjo tik praėjus maždaug 17 sekundžių po konflikto dalyvių išėjimo ir tai visiškai paneigia jos duotus parodymus apie tai, kad ji visą įvykių eigą stebėjo pro durų stiklą.

Vaizdo įrašas patvirtina, kad konflikto metu V. K. atliko smūgius kojomis. Tokiu būdu lieka nepaneigtas nuteistojo A. A. paaiškinimas, kad „lauke apsauginis jam spyrė ir jis krisdamas susižalojo kojos kelią, o kai dar kartą spyrė, pagavo K. koją“, t. y., kad V. K. jis sugriebė už kojos tik siekdamas išvengti pastarojo spyrių. Šiuos A. A. parodymus patvirtina ir asmens apžiūros protokolas, kur užfiksuota žaizda A. A. dešiniojo kelio srityje. Taigi nenustatyta, kad būtent A. A. puolė V. K. ir siekė jį pargriauti. Nustatyta, kad sugriebus už kojos, V. K. pargriuvo, taigi nubrozdinimai kairės alkūnės srityje galėjo atsirasti jam pargriūnant. Be to, vaizdo įrašas patvirtina, kad vyko intensyvus susistumdymas tarp V. K. ir T. P., kurio metu galėjo atsirasti ir kiti du sužalojimai, nustatyti V. K. (nubrozdinimas kairio smilkinio srityje, poodinė kraujosruva krūtinės kairėje pusėje).

Ikiteisminio tyrimo metu pats V. K. pripažino, kad kairę plaštaką susižalojo po to, kai į ją „atsitrenkė A. A.“. Nors V. K. nurodo, kad jam buvo sužalotos kojos, kas nurodyta ir V. K. apžiūros protokole, tai objektyviai paneigia specialisto išvada, kur tokių sužalojimų nenustatyta. Niekuo nepagrįstas ir nemotyvuotas specialisto paaiškinimas, kad objektyviai buvo užfiksuota keturių smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau.

Pažymėtina, kad vaizdo įrašuose užfiksuota įvykių eiga visiškai atitinka nuteistųjų A. A. ir T. P. parodymus.

Tokiu būdu nustatytų sužalojimų skaičius ir jų pobūdis (nubrozdinimai smilkinyje ir alkūnėje, kraujosruva dešinėje krūtinės pusėje) paneigia nukentėjusiojo V. K. ir G. M. parodymus apie tai, kad laiptų aikštelėje gulinčiam V. K. buvo suduota ne mažiau kaip dešimt smūgių kojomis (teismo posėdžio metu šie asmenys nurodė tik apie 4-5 smūgių sudavimą) ir tokiu būdu tyčiniais, kryptingais nuteistųjų veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Taigi pirmosios instancijos teismas nevertino prieštaravimų tarp surinktų įrodymų, o nuteistųjų parodymus nemotyvuotai įvertino kritiškai, kaip siekimą švelninti savo padėtį ir atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, ir neargumentuotai atmetė kaip aiškiai neatitinkančius tikrųjų bylos aplinkybių.

Pagal BK 284straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuoja). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartysNr. 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-241/2009 ir kt.). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Nepaisant to, kad veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284straipsnio 1 dalį neturi, nes jie nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, kad tie įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra nepakankami priimti apkaltinamąjį nuosprendį A. A. ir T. P. atžvilgiu, o nukentėjusiojo V. K. parodymai dėl konflikto priežasčių ir padarytų sužalojimų mechanizmo nurodytomis aplinkybėmis negali būti vertinami kaip nuoseklūs ir neprieštaringi. Iš išdėstytų įrodymų analizės seka, jog paties nukentėjusiojo elgesys buvo netinkamas – jis be jokio svaraus pagrindo panaudojo T. P. ir A. A. atžvilgiu smurtą, vėliau neleido T. P. išeiti iš parduotuvės, tuo iššaukdamas atitinkamus nuteistųjų veiksmus. Nuteistųjų veiksmai prieš nukentėjusįjį (priešinimasis ir necenzūrinių žodžių vartojimas, ko neneigia ir nuteistieji) buvo nukreipti ne tikslu pažeisti viešąją tvarką, o nutraukti ir išvengti netinkamų nukentėjusiojo veiksmų. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas buvo ne pagrindinis, o tik šalutinis nuteistųjų veikos aspektas.

Dėl paminėto, teisėjų kolegija sprendžia, jog A. A. ir T. P. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., požymių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis. Priėmus sprendimą dėl T. P. ir A. A. išteisinimo nesant veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosiojo pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Dėl bausmės pagal BK 259 str. 1 d.

A. A. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 259 str. 1 d., skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. A. bausmę už BK 259 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir tinkamai parinko bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. A. pagal BK 259 str. 1 d., pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir tai, kad A. A. praeityje teistas 7 kartus, daugelis teistumų už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas (nusikaltimai nuosavybei), turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nusikalto esant neišnykusiam teistumui ir praėjus vos pusei metų po paleidimo iš pataisos įstaigos.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už BK 259 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima sankcijos minimumui, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga. Apeliantas skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuteistojo apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Nuteistojo A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nuteistojo T. P. apeliacinį skundą tenkinti visiškai.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį, kuria A. A. ir T. P. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bausmė, paskirta nuteistajam A. A. pagal BK 259 str. 1 d., subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 284 str. 1 d.

Kardomąją priemonę suėmimą A. A. panaikinti ir paleisti iš suėmimo kaip atlikusį Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d. paskirtą bausmę.

T. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Giedrius EndriukaitisTeisėjai Viktoras PreikšasAlgimantas Smolskas