Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-225-478-2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-15
Bylos Nr.
1A-225-478-2013
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-00229-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
M. J.
Advokatai
Alvyda Medišauskienė
Kategorijos

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-225-478-2013

Teisėjas Giedrius Endriukaitis Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00229-2012-4

(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 259 str. 2 d. – 10 MGL, t. y. 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) litų dydžio bauda.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo kelnių kišenėje vieną permatomą maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga - kokainas, kurio bendroji masė yra 0,079 g iki 2012-03-03 apie 11.25 val., kol asmens kratos metu Kauno AVPK VTV Areštinėje policijos pareigūnai rado ir paėmė iš jo šią narkotinę medžiagą, šiais veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliacinius skundu nuteistasis M. J. prašo panaikinti 2012-11-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nesant baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Apeliantas teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė LR BPK 20 straipsnio reikalavimus, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 259 str. 2 d.), priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat teismas neatsižvelgė į BK 2 straipsnio 3, 4 dalių, 14 straipsnio, 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus dėl baudžiamosios atsakomybės kilimo tik esant kaltei. Nuteistasis nurodo, kad teismas nesilaikė BPK 301 straipsnio nuostatų ir nuosprendį grindė „ne tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje“, bet vadovavosi ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, visiškai neatsižvelgdamas į jo argumentus ir pateiktus konkrečius faktus, o išvados dėl jo kaltės pagrįstos prielaidomis bei spėjimais. Jo kaltė padarius baudžiamąjį nusižengimą pagrįsta tik suinteresuotų liudytojų - policijos pareigūnų parodymais.

Nuteistojo teigimu, nei vienas iš teisiamajame posėdyje apklaustų pareigūnų, t. y. nei S. A., nei I. M. bei M. S. maišelio su narkotine medžiaga radimo fakto tiesiogiai nematė, jų parodymai yra prieštaringi. Skundo autoriaus teigimu, nuosprendyje remiamasi R. D. tarnybiniu pranešimu (b. l. 10, 11) ir 2012-03-03 daiktų pateikimo protokolu, kuris esą patvirtino, kad Kauno apskrities VPK VTV Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės vyr. postinis R. D. pateikė permatomą maišelį, kuriame įpakuoti baltos spalvos miteliai (b. l. 15), nors šios aplinkybės negalėjo patvirtinti nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų, kadangi nė vienas tiesiogiai nematė paketėlio suradimo fakto, o pats R. D. negalėjo pateikti jokių paaiškinimų, nes yra miręs. Be to, kaltinamajame akte nebuvo pateikti R. D. paaiškinimai, nors jis būtent tariamai ir rado paketėlį su narkotinėmis medžiagomis.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad neįvertinta liko tai, kad patalpa, kurioje buvo atliekama jo krata, buvo filmuojama, tačiau policijos pareigūnai nepateikė jokios filmuotos medžiagos susijusios su 2012-03-03 atlikta krata, todėl nepateikus vaizdo įrašo, liko nepaneigta abejonė, jog kratos metu paketėlis su narkotine medžiaga buvo pakištas policijos pareigūnų ir tai, kad pasirašant kratos protokolą buvo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad byloje nebuvo atlikta daktiloskopinė ekspertizė, galėjusi atsakyti į pagrindinį klausimą - kas padėjo maišelį su narkotinėmis medžiagomis, ar įvykio metu rasto polietileninio maišelio su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje rasta narkotinė medžiaga - kokainas yra identifikavimui tinkamų pirštų anspaudų, ar šie pirštų anspaudai sutampa su jo pirštų anspaudais. Tokiu būdu, įrodymais liko nepaneigta išvada, kad minimas maišelis iki kratos darymo galimai jam nepriklausė.

Nuteistasis teigia, kad teismas padarė prieštaringą išvadą, konstatuodamas, jog padaryta veika pagrįstai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas LR BK 259 str. 2 d., kadangi jis laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. 0,079 g kokaino. Teismas sau prieštaraudamas nurodo bendrą miltelių masę, kuri buvo - 0,204 g (b. l. 19), nors kaip ir nurodyta grynoji kokaino masė rasta milteliuose buvo 0,079 g, t. y. net nenustatyta minimali reikalaujama nedidelio kiekio masė, kuri užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę. Tuo pačiu padaryta nepagrįsta išvada, kad nurodyto kiekio negalima laikyti itin nedideliu kiekiu, todėl esą turi būti taikoma ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Apeliantas nurodo, kad net ir nustačius jo kaltę dėl inkriminuojamos veikos, jo atžvilgiu neturėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes rastas narkotinių medžiagų kiekis atitiktų administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 str. l d., sudėtį. Taip pat nurodoma, kad, reikia įvertinti šioje konkrečioje situacijoje nustatytus nuteistojo veikos pavojingumą apibūdinančius subjektyvius ir objektyvius požymius (psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį, kilusius padarinius, nuteistojo veiksmų intensyvumą, trukmę, tikslus, motyvus).

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, gynėją, prašiusią skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė LR BPK 20 straipsnio reikalavimus. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog teismo išvados dėl M. J. nuteisimo motyvuotos, pagrįstos išsamia, visapusiška bei nešališka byloje surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos LR BPK 20 str. 5 d., nepažeistos.

Nuteistasis teigia, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 259 str. 2d. ir nepripažįsta kaltės, t. y. nesutinka su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad jis padarė šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 str. 4 d.). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. BPK 20 str. 4 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos pareigūnai, būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme numatytu būdu ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Duomenys, kuriuos valstybės institucijos ar pareigūnai gavo įstatyme nenumatytu būdu, įrodymais nepripažįstami, todėl ir apkaltinamasis nuosprendis jais negali būti grindžiamas. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančius ir papildančius įrodymus, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už kaltai padarytą veiką nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija (BPK 6 str.). Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose.

LR BK 259 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir skundžiamu teismo nuosprendžiu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. J. pripažino kaltu ir nuteisė už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 259 str. 2 d. Nuteistojo kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką įrodyta liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Liudytojas S. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dalyvavo M. J. asmens kratoje areštinėje. Asmens kratos metu areštinės darbuotojas M. J. kišenėje surado kažkokį narkotiką. Maišelis buvo nedidelėje džinsų kišenėje. M. J. buvo pasakyti tokie žodžiai „dabar tai įkliuvau“. Prieš M. J. smurtas nebuvo naudojamas. Pats atlikdamas išorinę apžiūrą klube paketėlio nematė, jo neužčiuopė (b. l. 120-121, 28-29). Liudytojas I. M. teisme parodė, kad jis dalyvavo M. J. asmens kratoje areštinėje. R. D. atliko kratą ir surado paketėlį kelnių kišenėje. Jis stebėjo ir pildė kratos protokolą. Buvo informuotas budėtojas. Paketas buvo nedidelis, celofaniniame maišelyje. Paketo viduje buvo baltos spalvos milteliai. Asmuo po to sakė: „va, dabar tai papuoliau“. Nuteistasis protokolą pasirašė savanoriškai. Smurtas nebuvo naudojamas (b. l. 121-22, t. 1). Liudytojas M. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad asmens kratos kambaryje buvo atlikta M. J. asmens krata. Pareigūnas, daręs asmens kratą, rado paketėlį su neaiškia medžiaga. Buvo įtarimas, kad tai narkotinė medžiaga. Jis buvo apie tai informuotas. Po to jis informavo Centro komisariato budėtoją. Pats kratoje nedalyvavo. Apie paketėlį jį telefonu informavo I. M.. Darant asmens kratą dalyvavo ir S. A. (b. l. 122, t.). Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, taip pat neprieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams: asmens kratos protokolui (b. l. 12), tarnybiniam pranešimui (b. l. 11), daiktų, dokumentų pateikimo protokolui (b. l. 15), specialisto išvadai (b. l. 19-20). Netikėti teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie vykdė savo tarnybines pareigas, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad liudytojai būtų kokiuose nors asmeniniuose ar priešiškuose santykiuose su nuteistuoju, tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teisiamajame posėdyje apklausti policijos pareigūnai maišelio su narkotine medžiaga radimo fakto tiesiogiai nematė. Liudytojai S. A. ir I. M., buvę areštinės patalpoje M. J. asmens kratos metu, tiesiogiai matė, kaip R. D. M. J. džinsų mažoje kišenėlėje rado maišelį su galimai narkotine medžiaga, šiuos liudytojų parodymus ir narkotikų radimo faktą patvirtina rašytinė bylos medžiaga. Asmens kratos protokolu nustatyta, kad pareigūnai R. D. ir S. A. Kauno apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojavimo skyriaus areštinėje 2012-03-03 apie 12.30 val. atliko M. J. asmens kratą, kurios metu rasta ir paimta baltos spalvos milteliai, suvynioti permatomoje plėvelėje (b. l. 12). Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad pareigūnas R. D. ikiteisminį tyrimą atliekančiam tyrėjui pateikė baltos spalvos miltelius, įpakuotus į permatomą maišelį (b. l. 15). Policijos pareigūnų M. S. ir R. D. tarnybiniais pranešimais nustatyta, kad M. J. buvo atlikta asmens krata, siekiant surasti draudžiamus asmenims turėti daiktus. Asmens kratos metu rastas ir paimtas maišelis su baltos spalvos milteliais (b. l. 10, 11). Pareigūnas D. D., asmens kratos metu nuteistojo rūbuose radęs narkotinę medžiagą, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklaustas dėl objektyvių priežasčių, nes yra miręs (b. l. 27). R. D. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, asmens kratos protokole ir daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotos ir pareigūno R. D. parašu patvirtintos aplinkybės atitinka teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymams ir kitai rašytinei bylos medžiagai, todėl abejoti minėtų rašytinių įrodymų patikimumu nėra pagrindo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, aptartą rašytinę bylos medžiagą ir nuteistojo kaltę padarius baudžiamąjį nusižengimą taip pat patvirtina ir specialisto išvada (b. l. 19-20), kuria nustatyta, kad baltos spalvos miltelių, kurių masė 0,204 g, iš bespalvio plastikinio maišelio, rasto 2012-03-03 pas M. J. asmens kratos metu, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė milteliuose yra 0,079 g.

Šalies argumentai

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, neatsižvelgdamas į jo argumentus ir pateiktus konkrečius faktus, o išvados dėl jo kaltės pagrįstos prielaidomis bei spėjimais, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė LR BPK 301 straipsnio reikalavimus. Liudytojai – policijos pareigūnai buvo apklausti teisiamajame posėdyje, rašytiniai įrodymai, kuriuose pareigūnai nurodė įvykio aplinkybes, taip pat buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje motyvavo, kodėl nesivadovauja nuteistojo argumentais, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė LR BPK 301 straipsnio nuostatas.

Apeliantas teigia, kad kratos metu paketėlis su narkotine medžiaga buvo pakištas policijos pareigūnų, pasirašant kratos protokolą buvo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas, neįvertinta liko tai, kad patalpa, kurioje buvo atliekama jo krata, buvo filmuojama, tačiau policijos pareigūnai nepateikė jokios filmuotos medžiagos susijusios su 2012-03-03 atlikta krata, todėl liko nepaneigta abejonė, jog kratos metu paketėlis su narkotine medžiaga buvo pakištas policijos pareigūnų. Šie nuteistojo teiginiai vertinami kaip gynybinė versija siekiant išvengti atsakomybės, nes jų nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Narkotinės medžiagos suradimo faktą nuteistojo rūbuose asmens kratos metu patvirtina aukščiau aptarti liudytojų parodymai ir rašytinė bylos medžiaga. Kauno apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojaus skyriaus viršininko rašte nurodyta, kad M. J., būdamas areštinėje, 2012-03-03 nepateikė jokių skundų, kad asmens kratos metu prieš jį policijos pareigūnai panaudojo smurtą. Tokių skundų M. J. nepateikė nei ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui, nei prokurorui ir vėliau, jau būdamas paleistas iš areštinės. Šią versiją jis iškėlė praėjus dviems mėnesiams po narkotinių medžiagų suradimo fakto, kai filmuota medžiaga jau buvo sunaikinta ir jos pateikti nebuvo galimybės (b. l. 13, 40). Pareigūnai S. A., I. M. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad nuteistojo M. J. atžvilgiu joks smurtas nebuvo naudojamas, o byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti neteisėtai ir be pagrindo apkaltinti M. J. nebūtos nusikalstamos veikos padarymu. Tokių duomenų, pagrindžiančių savo mestus kaltinimus policijos pareigūnams, nepateikė ir pats nuteistasis M. J..

Nuteistasis taip pat nurodo, kad byloje nebuvo atlikta daktiloskopinė ekspertizė, galėjusi atsakyti ar įvykio metu rasto polietileninio maišelio su baltos spalvos milteliais, yra identifikavimui tinkamų pirštų anspaudų, ar šie pirštų anspaudai sutampa su jo pirštų anspaudais. Viena iš įtariamojo ir kaltinamojo teisių yra teisė pareikšti prašymus (LR BPK 21 str. 4 d., 22 str. 3 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo gynėjas pateikė prašymą atlikti daktiloskopinę ekspertizę (b. l. 81, t. 1). Šis prašymas prokurorės nutarimu buvo atmestas (b. l. 82, t. 1). Kolegija pažymi, kad klausimą, ar atlikti konkrečius tyrimo veiksmus sprendžia ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras ar jį atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo M. J. kaltę padarius LR BK 259 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, atlikti daktiloskopinės ekspertizės nebuvo būtina.

Apeliantas nurodo, kad net ir nustačius jo kaltę dėl inkriminuojamos veikos, jo atžvilgiu neturėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes rastas narkotinių medžiagų kiekis atitiktų administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 str. l d., sudėtį. Pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. LR ATPK 44 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyta administracinė atsakomybė. Atsakomybė pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį ir LR ATPK 44 straipsnį atribojama atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą - narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos žalingą poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytos tik viršutinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio ribos, žemutinė konkrečių medžiagų nedidelio kiekio riba neapibrėžta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306/2012). Tai paneigia apelianto teiginį, kad turi būti nustatyta minimali narkotinės medžiagos nedidelio kiekio masė, kuri užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pagal Rekomendacijas kokaino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g grynosios medžiagos. Iš specialisto išvados matyti, kad 0,204 g baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio maišelio, rasto 2012-03-03 pas M. J. asmens kratos metu, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio grynoji masė milteliuose yra 0,079 g. Nuteistojo M. J. veika pagrįstai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal LR BK 259 str. 2 d., nes jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos kokaino. Nuteistojo laikyta narkotinė medžiaga yra labai pavojinga žmogaus organizmui, M. J. tyčia buvo nukreipta laikyti ne 0,079 g narkotinės medžiagos, o 0,204 g, nes toks kiekis miltelių, turinčių savo sudėtyje narkotinės medžiagos – kokaino, buvo rastas pas M. J., grynasis narkotinės medžiagos kiekis – 0,079 g yra mažesnis už Rekomendacijose nurodytą nedidelį kiekį, tačiau toks kiekis negali būti laikomas itin nedideliu, kuris užtraktų administracinę atsakomybę.

Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Jūratė JakubonienėTeisėjai: Algirdas JaliniauskasGytis Večerskas