- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-379-278/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03947-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- R. V., M. M.
- Atsakovas
- V. M., M. M., R. V.
- Trečiasis asmuo
- R. Č.
Pirmosios instancijos teisėja Civilinė byla Nr. 2A-379-278/2010
2010 m. spalio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. M. ir R. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-88-452/2010 pagal ieškovų M. M., R. V. ieškinį atsakovei V. M., tretiesiems asmenims R. Č., R. Č. dėl įsiskolinimo priteisimo ir V. M. priešieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo bei trečiųjų asmenų R. Č. ir R. Č. ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo atsakovams M. M., R. V., V. M..
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, ieškovės R. V., trečiųjų asmenų atstovės adv. I.Radinienės paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai M. M. ir R. V. nurodė, kad 2007-08-29 mirus jų tėvui ir atsakovės V. M. sutuoktiniui Vl. Marcinkevičiui, jie paveldėjo butą, (duomenys neskelbtini) bei butą, esantį (duomenys neskelbtini) . Nurodė, kad jiems lygiomis dalimis teko po ¾ dalis, o atsakovei - po 1/8 dalis abiejų butų. Ieškovai nurodė, kad 2008-07-28 su pirkėja M. P. sudarė buto (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį ir butą pardavė už 150 000 Lt. Nors 56 250 Lt šios sumos priklauso ieškovams, tačiau atsakovė jiems nesumokėjo. Parduoti butą (duomenys neskelbtini) ., atsakovė atsisakė, todėl naudotis jiems priklausančia turto dalimi negali. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas už 30 000 Lt paskolą, kuri tėvui mirus, nebuvo pilnai grąžinta, tačiau kokia dalis, ieškovams nežinoma. Prašė teismą priteisti iš atsakovės V. M. kiekvienam po 28 125 Lt įsiskolinimo už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini) ; po 1 167,38 Lt palūkanų, numatytų CK 6.240 str. 1 d. už be teisinio pagrindo įgytą turtą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei nustatyti buto (duomenys neskelbtini) , naudojimosi tvarką.
Priešieškiniu atsakovė V. M. prašė teismą priteisti iš ieškovų po 385 Lt mokesčių už buto (duomenys neskelbtini) , eksploatavimą, o tretieji asmenys R. Č. ir R. Č. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad piniginės lėšos, skirtos buto, esančio (duomenys neskelbtini) , įsigijimui bei ieškovų prašomos priteisti piniginės lėšos sumoje 56 250 Lt, gautos pardavus minėtą butą, yra R. Č. ir R. Č. asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad 2004 m. nutarė įsigyti butą, tačiau dėl nepakankamų šeimos pajamų bankai atsisakė išduoti paskolą, todėl susitarė su R. Č. motina V. M., kad ji paskolą paims savo vardu, o paskolą mokės R. Č. ir R. Č.. Atsakovei buto, esančio (duomenys neskelbtini) , pirkimui Kredito unija išdavė 30 000 Lt paskolą, todėl buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo įforminta V. M. vardu. Tretieji asmenys teigia, kad aplinkybę, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) , faktiškai buvo išmokėtas jų, patvirtina tai, jog 2007-08-29 mirus Vl. Marcinkevičiui ir jo turto dalį paveldėjus ieškovams, įmokas kreditui grąžinti toliau mokėjo R. Č. ir R. Č.. Paskutinę paskolos įmoką 11 060,01 Lt paskolos davėjui Kredito unijai iš savo sąskaitos pervedė R. Č.. Nurodė, kad ieškovai, kaip šio turto dalies paveldėtojai nuo 2007-08-29 iki 2008-05-27 neįmokėjo nei vienos kredito grąžinimo įmokos. Priimdami mirusiojo Vl. Marcinkevičiaus palikimą, ieškovai buvo surašę atsisakymą paveldėti šio buto dalį, nes žinojo, kad butas jiems nepriklauso. Kadangi palikimo dalimis priimti negalima, notarė šio atsisakymo netvirtino, o 2008-07-04 paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas ieškovams M. M., R. V. bei atsakovei V. M. ir į butą, esantį (duomenys neskelbtini) . Be to, teigia, kad prieš paveldėjimo liudijimo minėtam butui išdavimą, tretieji asmenys su ieškovais susitarė, kad šį butą parduos ir jie nereikš jokių turtinių pretenzijų. Nurodo, jog ieškovai žinojo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , buvo nupirktas R. Č. ir R. Č. lėšomis ir, kad mirus Vl. Marcinkevičiui, formaliai jie nors ir tapo įpėdiniais, tačiau faktiškai į butą nepretendavo. Teigia, jog ieškovai elgiasi nesąžiningai ir siekia praturtėti trečiųjų asmenų R. Č. ir R. Č. sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį dalyje dėl naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini) . bei dėl 770 Lt mokesčių priteisimo iš ieškovų už buto eksploataciją ir bylą šiose dalyse nutraukė. 2010 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovų M. M. ir R. V. ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės V. M. ieškovų naudai priteisė kiekvienam po 19 793,44 Lt įskolinimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2009-07-21 iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį bei trečiųjų asmenų R. Č. ir R. Č. ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad buto įsigijimui 2004-07-27 Kredito unijos „Ūkininkų viltis“ V. M. suteikė 30 000 Lt paskolą, kurios grąžinimui užtikrinti įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini) , o laidavimo sutartimi R. Č. užtikrino atsakovės paskolos grąžinimą. Nurodė, kad šalys neginčija fakto, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m. buvo įgytas V. M. ir Vl. Marcinkevičiaus santuokos metu ir buvo jų abiejų nuosavybė. Teismas nustatė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas bei 2008-07-28 buto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria butas parduotas M. P., teismine tvarka nėra nuginčyti ir konstatavo, jog nei atsakovė, nei tretieji asmenys neginčija ieškovų paveldėjimo teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) . Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pardavus paveldėtą turtą ieškovams ir atsakovei išlieka pareiga pasidalinti gautus pinigus proporcingai pagal kiekvienai šaliai priklausančią dalį. Nurodė, kad pagal 2008-07-28 buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punktą ieškovai sutiko, kad pinigai už buto pardavimą būtų įmokėti į atsakovės sąskaitą, tačiau nėra įrodymų, kad ieškovai būtų atsisakę savo paveldėtos dalies. Teismas konstatavo, jog tvarkant paveldėjimo dokumentus ieškovai nepareiškė atsisakymo nuo buto paveldėjimo. Nurodė, jog atsakovė neneigia fakto, kad buto pirkėja su ja pilnai atsiskaitė, todėl atsakovei V. M. išlieka prievolė sumokėti ieškovams lygiomis dalimis 56 250 Lt, kiekvienam po 28 125 Lt. Nurodė, kad ieškovai pripažino, jog po tėvo mirties, likusią negražintą paskolos dalį sumokėjo atsakovė ir sutiko šiai sumai mažinti savo reikalavimą ir nors vėliau ieškovai ir atsisakė nuo ieškinio mažinimo, teismas darė išvadą esant įrodytu, kad 16 663,13 Lt dalį paskolos sumokėjo atsakovė iš savo asmeninių lėšų ir šia suma ieškovų reikalavimą mažino. Aplinkybę, jog R. Č. pavedimu į V. M. sąskaitą įmokėjo 11 060,01 Lt kredito dengimui po Vl. Marcinkevičiaus mirties, teismas vertino kaip giminaičio materialinę paramą V. M. ar laiduotojo pareigą sumokėti paskolą, kai pats skolininkas to padaryti negali. Tai, kad paveldėjimo teisės liudijimai į abu butus paveldėtojams buvo išduoti ne vienu metu, teismas nelaikė įrodymu, jog ieškovai atsisakė šio buto paveldėjimo bei tuo pripažino jį R. Č. ir R. Č. nuosavybe.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai M. M. ir R. V. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-24 sprendimą dalyje kuria iš dalies patenkintas jų reikalavimas ir priteisti iš atsakovės jų naudai po 25 000,67 Lt kiekvienam bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas nepagrįstai sumažino jų reikalavimą 16 663,13 Lt suma. Įvertinus, jog tėvo mirties dieną buvo likę 16 663,13 Lt neišmokėto kredito minėto buto įsigijimui, tėvo dalis šioje prievolėje galėjo būti ne daugiau nei ½, tai yra 8 331,56 Lt. Dėl šios kredito dalies padengimo į ieškovus nei atsakovė V. M., nei kreditorius nesikreipė. Kadangi jie paveldėjo 3/4d. tėvo turto, tai kreditorius iš jų galėtų reikalauti 6 248,67 Lt. Atsakovė, padengusi visą įsiskolinimą, taip pat galėjo reikalauti ne didesnės nei nurodyta suma. Teigia, jog papildomai iš atsakovės turi būti priteista kiekvienam po 5 207,23 Lt. Nurodo, kad neteisingas teismo sprendimo motyvas, jog R. Č. ir R. Č., sudarę apsimestinį sandorį, neketino sukurti jokių teisinių pasekmių, nes šioje byloje nebuvo keliamas reikalavimas dėl apsimestinio sandorio. R. Č. ir R. Č. nesudarė apsimestinio sandorio, susijusio su buto, esančio (duomenys neskelbtini) . įsigijimu, nepirko šio buto kitų asmenų vardu. Nurodo, kad minėtas butas buvo įsigytas jų tėvo Vl. Marcinkevičiaus ir atsakovės V. M. lėšomis jų bendrai nuosavybei, todėl mano, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turi būti pašalintas motyvas, kuriuo konstatuota, kad „R. Č. ir R. Č., sudarę apsimestinį sandorį, neketino sukurti jokių teisinių pasekmių.“
Atsiliepimas
Atsakovė V. M. ir tretieji asmenys R. Č. ir R. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog ieškovų argumentai dėl jų atsakomybės už palikėjo skolas, apsiribojant paveldimo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) , dalimi yra nepagrįsti, nes pagal CK 5.52 straipsnio nuostatas įpėdinis, kuris priėmė palikimą, padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Palikėjo Vl. Marcinkevičiaus mirties momentu 2007-08-29, už butą, esantį (duomenys neskelbtini) nebuvo pilnai padengtas kreditas, todėl buto vertė buvo 16 663,13 Lt mažesnė nei to paties buto vertė jo pardavimo momentu 2008-07-28, nes tokią skolos dalį atsakovė V. M. sumokėjo kreditoriui. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovų reikalavimas mažintinas suma, kuria atsakovė V. M. padengė buto įsigijimo kreditą. Dėl nurodyto, ieškovų reikalavimas papildomai jiems priteisti 10 414,46 Lt yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Atsakovė ir tretieji asmenys nurodo, jog byloje teisingai nustatyta, kad faktiškai butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m. buvo perkamas R. Č. ir R. Č., tačiau buto pirkėja buvo nurodyta V. M., nes R. Č. ir R. Č. dėl gaunamų nepakankamų pajamų negalėjo gauti paskolos buto įsigijimui. Nurodo, jog tikrieji buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai yra R. Č. ir R. Č., tačiau butas pirktas per statytinį, todėl visos teisės pagal buto įsigijimo sandorį turėjo būti perkeltos R. Č. ir R. Č..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų ir nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų dėl neapskųstos sprendimo dalies nepasisako (CPK 320 str.).
Byloje nustatyta, kad 2007-08-29 mirus ieškovų tėvui Vl. Marcinkevičiui, ieškovai M. M., R. V. ir V. M., be kito turto, paveldėjo ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) . Pagal 2008-07-04 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą atsakovė V. M. paveldėjo ¼ d., o ieškovai ¾ d. šio buto, kuris šalių susitarimu 2008-07-28 buvo parduotas M. P. už 150 000 Lt (1 t., b.l. 7, 9-12). Byloje nustatyta, jog už butą gautos lėšos, šalių susitarimu buvo pervestos į atsakovės V. M. asmeninę sąskaitą ir šalys pripažįsta, kad gautos lėšos ieškovams nebuvo išmokėtos (sutarties 3.1 p., 1 t., b.l. 9-12). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pardavus paveldėtą turtą šalims išlieka pareiga pasidalinti gautas lėšas proporcingai, pagal kiekvienai šaliai priklausančią dalį, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovė V. M. ir tretieji asmenys R. Č. ir R. Č. būtų nuginčiję ieškovams išduoto paveldėjimo teisės liudijimą ar pateikę teismui įrodymus, kad ieškovai būtų atsisakę savo paveldėtos dalies. Ieškovai prašė teismą priteisti iš atsakovės kiekvienam po 28 125 Lt (150 000: 2?75 000 : 4 x 3? 28 125 Lt). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad po tėvo Vl. Marcinkevičiaus mirties atsakovė V. M. už įsigytą butą sumokėjo 16 663,13 Lt paskolos dalį ir šia suma mažino ieškovų reikalavimą. Iš bylos dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) įsigijimui 2004-07-27 Kredito unija „Ūkininkų viltis“ V. M. suteikė 30 000 Lt paskolą, kurios grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas perkamas butas. Be to, paskolos grąžinimo užtikrinimą laidavo tretysis asmuo R. Č. (1 t., b.l. 71). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad po vyro Vl. Marcinkevičiaus mirties atsakovė V. M. išmokėjo likusią 16 663,13 Lt paskolos dalį ir šio dydžio šalys neginčija.
Civilinio kodekso (toliau CK) 5.52 str. nustato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Byloje nustatyta, kad palikimą šalys priėmė padavę pareiškimą notarui, todėl už palikėjo skolas M. M., R. V. ir V. M. atsako solidariai visu savo turtu. Kadangi 16 663,13 Lt paskolos dalį mirus Vl. Marcinkevičiui išmokėjo atsakovė V. M., todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai dalį šios paskolos turi grąžinti atsakovei (1 t., b.l. 77-78). Tačiau kolegija nesutinka su teismo išvada, kad visą sumokėtos paskolos dalį atsakovei turi grąžinti ieškovai, nes V. M., kaip sutuoktinei priklausė ½ d. buto, esančio (duomenys neskelbtini) . ir ši turto dalis, už kurią taip pat mokėta paskola, nėra paveldima. Įvertinus nurodytą aplinkybę darytina išvada, kad mirus sutuoktiniui, 8 331,56 Lt paskolos dalį atsakovė yra išmokėjusi už savo ½ turto dalį (16 663,13 : 2 ? 8 331,56 Lt), o 8 331,56 Lt šalys turi padengti proporcingai paveldėto turto dalimi, t.y. ¼ d. (2 082,89 Lt) atsakovė ir ¾ d. - (6 248,67 Lt) ieškovai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visa 16 663,13 Lt paskolos dalimi sumažino iš atsakovės priteistinos ieškovams paveldėto turto dalies sumą, todėl sprendimas keistinas ir iš atsakovės kiekvienam ieškovui priteistina suma didintina, priteisiant kiekvienam ieškovui po 25 000,67 Lt (56 250 - 6 248,67 : 2 ? 25 000,67 Lt).
Be to, pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje konstatavo, jog tretieji asmenys R. Č. ir R. Č. sudarė apsimestinį sandorį, neketino sukurti jokių teisinių pasekmių, iš sprendimo išjungtinas, nes teismas konstatavo, kad butą (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. įsigijo santuokoje Vl. Marcinkevičius ir V. M.. Reikalavimas nagrinėjamoje byloje dėl buto įsigijimo sandorio pripažinimo negaliojančiu nebuvo pareikštas, todėl konstatuoti sandorį apsimestiniu teismui nebuvo pagrindo.
Dėl paminėtų motyvų sprendimas dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo už paveldėtą turtą iš atsakovės V. M. bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, keistina, priteista kiekvienam ieškovui 19 793,44 Lt suma bei bylinėjimosi išlaidos didintini (1 t., b.l. 98, 2 t., b.l. 3).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš atsakovės V. M. (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str., 2 t., b.l. 54, 64).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas teisėjų kolegija
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimo dalį kuria iš dalies patenkintas ieškovų M. M. ir R. V. ieškinys dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės V. M. bei bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti sekančiai:
Ieškovų M. M. ir R. V. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. M. (a.k(duomenys neskelbtini) ieškovams M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 25 000,67 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius Lt 67 ct) įsiskolinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-07-21) iki visiško sprendimo įvykdymo, kiekvienam po 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt Lt) žyminio mokesčio ir 1 335 Lt atstovavimo išlaidų R. V. bei 445 Lt atstovavimo išlaidų M. M. naudai. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Išjungti iš sprendimo motyvuojamosios dalies teismo išvadą, kad R. Č. ir R. Č., sudarę apsimestinį sandorį, neketino sukurti jokių teisinių pasekmių.
Priteisti iš atsakovės V. M. 312 Lt (tris šimtus dvylika Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ieškovės R. V. naudai bei 9,65 Lt (devynis Lt šešiasdešimt penkis Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).