Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-03-05 · Administracinė byla Nr. eI2-3102-331/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-05
Bylos Nr.
eI2-3102-331/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08929-2023-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-3102-331/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08929-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 5 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 23S174397 (toliau – ir Sprendimas) panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojantį iki 2025 m. gegužės 12 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kurį patikslino, ir prašo panaikinti Departamento 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 23S174397.

2.1. Paaiškino, kad nesutinka su ginčijamo Sprendimo nustatytomis aplinkybėmis, jog jam nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 920 Eur, o buvo mokamas darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis nei MMA, todėl pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, įsipareigojo per 1 mėnesį nuo išrašyto leidimo laikinai gyventi atsiėmimo dienos deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tačiau įsipareigojimo neįvykdė ir gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravęs iki šiol.

2.2. Teigia, kad Departamentas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs ir negali suprasti kokiu pagrindu jam yra panaikintas leidimas gyventi. Pareiškėjas sutarė dėl darbo su konkrečiu darbdaviu ir Lietuvos Respublikoje dirbo būtent pas tą darbdavį. Tariantis dėl darbo buvo aptartas ir atlyginimas, susitarimo pagrindu buvo pateiktas prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo raštas, kuriuose nurodytas sutartas atlyginimas. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą, veikė sąžiningai. Sutartas atlyginimas pareiškėjui nebuvo išmokamas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, todėl pareiškėjo nuomone, neteisinga jį kaltinti pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjas pasitiki darbdaviu ir mano, kad toliau darbdavys galės jam mokėti sutartą atlyginimą.

2.3. Dėl gegužės mėnesį nemokėto darbo užmokesčio pareiškėjas pažymėjo, kad kiekvienas asmuo turi teisę į neapmokamas atostogas, o teisės aktuose nėra reikalavimo, kad užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnio pagrindu Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai privalo nepertraukiamai dirbti ar kad jiems draudžiama naudotis teise į neapmokamas atostogas. Pareiškėjas tenkindamas savo ir artimųjų poreikius, naudojosi įstatymo suteikta galimybe pasinaudoti tikslinėmis (nemokamomis) atostogomis. Bendrovės vadovas neprieštaravo, kad jis, tvarkydamas savo asmeninius reikalus, pasinaudotų nemokamomis atostogomis. Pareiškėjo tvirtinimu, Migracijos departamentas nepagrįstai nemokamų atostogų laikotarpį laikė neatitinkančiu sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti, todėl mano, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neįsigilino į visas aplinkybes. Pareiškėjas nurodo gaunantis užtektinai pajamų, leidžiančių pragyventi Lietuvoje, tai patvirtina, tas faktas, kad pareiškėjas pakankamai ilgai dirbo ir gyveno Lietuvos Respublikoje, t. y. turėjo pakankamas pajamas pragyvenimui.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad 2023 m. balandžio 12 d. asmuo, ketindamas dirbti Bendrovėje plytų mūrininku (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Departamentas 2023 m. gegužės 8 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą Nr. 23S62268 išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2023 m. gegužės 12 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. gegužės 12 d., asmeniui įteiktas 2023 m. gegužės 23 d.

3.1. Teigia, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. balandžio 26 d. ir nei vieną mėnesį užsieniečiui nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 920 Eur. Taip pat nustatyta, kad užsieniečiui visą darbo Bendrovėje laikotarpį buvo mokamas darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (145,26 – 627,27 Eur), o 2023 m. gegužės mėn. darbo užmokestis užsieniečiui iš viso nebuvo išmokėtas, kas reiškia, kad užsienietis šį mėnesį Bendrovėje nedirbo. Pareiškėjui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte. Teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, užsienietis įsipareigojo per 1 mėnesį nuo išrašyto leidimo laikinai gyventi atsiėmimo dienos deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui įteiktas 2023 m. gegužės 23 d., tačiau užsienietis įsipareigojimo neįvykdė ir gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravęs iki šiol.

3.2. Akcentuoja, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Taigi, Departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas savo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis darbo užmokestis. Jokių kitų pajamų, reikalingų pragyvenimui Lietuvoje pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjas net ir teismui pateikė tik raštišką paaiškinimą, kad jam užtenka pinigų pragyvenimui, kuriuos jis turi sukaupęs dirbdamas Lietuvoje ilgą laiką, tačiau jokio kito dokumento, kuris patvirtintų, jog pareiškėjas turi pakankamai lėšų, nėra pateikęs. Pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA, tad vien tik asmens teiginiai, kad jam užtenka lėšų nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog tokios lėšos yra pakankamos. Be to, iš VSAT duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2023 m. vasario 16 d. nebuvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos.

3.3. Migracijos departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame sprendime nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenumato ir Įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme tokia taisyklė nėra numatyta (dėl užsieniečių paaiškinimų gavimo), galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas tokių ketinimų neturėjo. Taigi, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus taisyklių nepažeidė. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas savo paaiškinimais niekaip negalėtų paneigti to fakto, kad jam buvo mokėtas mažesnis atlyginimas nei numatyta jo prašyme ir tarpininkavimo rašte, kai iš tarpininkavimo rašto Nr. 20230411-063882 matyti, kad darbdavys įsipareigoja mokėti mėnesio darbo užmokestį – 920 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjas nuo to momento kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotus leidimus laikinai gyventi. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėjo darbdavys 2023 m. balandžio 11 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog pareiškėjas ketina dirbti UAB "(duomenys neskelbtini)" plytų mūrininku. Pateiktame prašyme nurodyti duomenys apie pragyvenimo lėšas Lietuvoje – 920 Eur.

5.1. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 23S62268 išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojantį iki 2025 m. gegužės 12 d.

5.2. Departamentui, kilus įtarimams dėl pareiškėjui išduoto leidimo gyventi, atliko patikrinimą ir nustatė, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojantį iki 2025 m. gegužės 12 d.

5.2.1. Sprendime konstatuota, kad duomenys apie užsienietį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. balandžio 26 d. ir nei vieną mėnesį užsieniečiui nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 920 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui visą darbo Bendrovėje laikotarpį buvo mokamas darbo užmokestis, kuris yra mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (145,26 – 627,27 Eur), o 2023 m. gegužės mėn. darbo užmokestis užsieniečiui iš viso nebuvo išmokėtas, kas reiškia, kad užsienietis šį mėnesį Bendrovėje nedirbo. Pažymėtina, kad užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte. Pažymėtina ir tai, kad, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, užsienietis įsipareigojo per 1 mėnesį nuo išrašyto leidimo laikinai gyventi atsiėmimo dienos deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui įteiktas 2023 m. gegužės 23 d., tačiau užsienietis įsipareigojimo neįvykdė ir gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravęs iki šiol.

5.2.2. Departamento Sprendime taip pat teigiama, kad 2023 m. birželio 20 d. užsieniečiui ir Bendrovei per MIGRIS buvo išsiųstas pranešimas, kad jeigu iki 2023 m. rugsėjo 1 d. užsieniečiui nebus mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, Migracijos departamentas priims sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Patikrinimo metu nustatyti duomenis patvirtina, kad į Migracijos departamento pranešimą atsižvelgta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad tiek prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tiek Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas 920 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui nei vieną darbo mėnesį nebuvo mokamas sulygtas darbo užmokestis, o buvo mokamas darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis nei MMA, ir iki šiol užsienietis nedeklaravo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, nors turėjo pareigą deklaruoti per 1 mėnesį nuo leidimo laikinai gyventi įteikimo, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Dar daugiau, užsienietis, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Užsieniečiui mokamas darbo užmokestis, kuris yra mažesnis už MMA, ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

5.2.3. Taip pat Sprendime vertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad užsieniečiui anksčiau leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo, Lietuvos Respublikoje įdarbintas tik nuo 2023 m. kovo 9 d. Tai leidžia daryti išvadą, jog užsienietis neturi ilgalaikių ryšių Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat tai, kad asmuo neįvykdė įsipareigojimo deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, kad užsieniečiui nei vieną mėnesį per visą darbo Bendrovėje laikotarpį nebuvo išmokėtas sulygtas darbo užmokestis, konstatuotina, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

6. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) (redakcija, galiojusi leidimo laikinai gyventi išdavimo metu) nuostatos.

6.1. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai ( 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija); 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).

6.2. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; 2) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; 3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

6.3. Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas reiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas ir kad šis leidimas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui gali būti panaikintas tik esant Įstatymo 50 straipsnyje numatytiems pagrindams.

6.4. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

7. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas priimtas nenustačius visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrus, todėl pareiškėjas negali suprasti, kokiu pagrindu jam panaikintas leidimas laikinai gyventi, be to, sutartas atlyginimas pareiškėjui nebuvo išmokamas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, mano, kad darbdavys galės jam mokėti sutartą atlyginimą.

7.1. Iš byloje pateikto darbdavio už pareiškėją teikto prašymo matyti, kad pateiktame prašyme numatyta, jog darbdavys mokės pareiškėjui 920 Eur atlygį už dirbtą darbą. Pagal tarpininkavimo raštą matyti, jog pareiškėją dirbti kvietė UAB "(duomenys neskelbtini)" (toliau – ir Bendrovė), taip pat tarpininkavimo rašte nurodytas 920 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Iš ,,Sodros“ duomenų matyti, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. buvo išmokėta 145,26 Eur sumą, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. pareiškėjui nebuvo išmokėtas joks darbo užmokestis, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. buvo išmokėta 627,27 Eur suma, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. 276 Eur suma, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. išmokėta 250,91 Eur suma.

7.2. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nuo pat pareiškėjo darbo Bendrovėje pradžios, t. y. nuo 2023 m. balandžio 26 d., jam nebuvo mokamas pateiktame prašyme bei tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis – 920 Eur. Be to, pareiškėjui išmokėtos sumos buvo ženkliai mažesnės nei sutartas mokėti darbo užmokestis, taip pat jis nesiekė minimalios mėnesinės algos. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ar Bendrovė būtų informavę Departamentą apie kitokį darbo užmokestį, nei jis buvo nurodytas teiktame prašyme ir tarpininkavimo rašte. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo darbdavys atliko kokius nors darbo sutarties pakeitimus ir susitarė dėl kitokio darbo užmokesčio. Pažymėtina, jog tokių duomenų nei pareiškėjas, nei Bendrovė nepateikė ir Departamentui.

7.3. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

7.4. Kadangi nei pareiškėjas, nei Bendrovė nepateikė duomenų apie darbo užmokesčio pasikeitimus, taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjui leidimo laikinai gyventi turėjimo laikotarpiu nebuvo mokamas pateiktame prašyme nurodytas darbo užmokestis, todėl Departamentas teisėtai ir pagrįstai vertino, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl turėjo pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą ir panaikinti pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi. Šiuo aspektu paminėtina, jog vien tai, kad pareiškėjas mano, kad darbdavys galės mokėti jam sutartą atlyginimą, niekaip nekeičia Sprendime padarytos išvados, kadangi sutartas darbo užmokestis pareiškėjui turėjo būti mokamas nuo pat jo įdarbinimo dienos. Be to, Departamento Sprendimas priimtas ne tik tuo aspektu, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų gyvenimui Lietuvoje, tačiau taip pat ir tuo aspektu, jog pareiškėjas per vieną mėnesį nuo leidimo laikinai gyventi atsiėmimo dienos nedeklaravo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, nors buvo įsipareigojęs ją deklaruoti. Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo pareiškėjas skunde nereiškia prieštaravimo, todėl šiuo aspektu teismas plačiau nepasisakys.

7.5. Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį matyti, kad jis priimtas įvertinus tiek Sodros duomenis, tiek kreipusis į pareiškėjo darbdavį, tiek vertinant pareiškėjo gautas pajamas visu leidimo laikinai gyventi turėjimo laikotarpiu. Vien tai, kad sutartas atlyginimas nebuvo mokamas dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių, nereiškia, kad pareiškėjo turimas leidimas negali būti panaikintas. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad pareiškėjas įsipareigojo dirbti pas darbdavį pagal profesijų sąrašą, kurios yra trūkstamos, bei gauti numatytą darbo užmokestį, todėl neįvykdžius šių reikalavimų, pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai panaikintas turimas leidimas laikinai gyventi.

8. Pareiškėjo manymu, dėl gegužės mėnesio neišmokėto atlyginimo, jis naudojosi neapmokamomis atostogomis asmeniniams reikalams tvarkytis, todėl šį laikotarpį Departamentas nepagrįstai vertino kaip neatitinkantį sąlygų, nustatytų leidimui laikinai gyventi.

8.1. Bylos medžiaga patvirtina, kad vadovaujantis ,,Sodros“ duomenimis, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. pareiškėjui nebuvo mokamas darbo užmokestis, todėl Departamentas vertino, jog pareiškėjas šiuo laikotarpiu nedirbo. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjui buvo suteiktos nemokamos atostogos.

8.2. Iš byloje pateiktų Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenų matyti, jog pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2023 m. vasario 16 d. ir daugiau valstybės sienos nekirto. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų dėl nemokamų atostogų, todėl teismo vertinimu, pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad jam buvo suteiktos nemokamos atostogos, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių duomenų. Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės mėnesį nedirbo, šių aplinkybių nepaneigė ir pareiškėjas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundo teiginiai dėl 2023 m. gegužės mėn. eitų nemokamų atostogų, atmestini kaip neįrodyti.

9. Pareiškėjo teigimu, jis turi pakankamai pajamų gyvenimui Lietuvoje, nesupranta lietuvių kalbos, todėl galimai nesuprato jam Departamento siųsto pranešimo, mano, nebuvęs tinkamai informuotas apie šias aplinkybes, atsakovas jo neapklausė, todėl nebuvo suteikta galimybė išsklaidyti abejones dėl jo turimų lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje pakankamumo.

9.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Departamentas priima sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, bei vertinant, ar asmuo atitinka sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti ir turėti. Vien tai, kad pareiškėjas turi pakankamai lėšų gyvenimui Lietuvoje, nereiškia, kad jam turi būti suteiktas leidimas laikinai gyventi ar nepanaikintas turimas leidimas. Kadangi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi suteiktas tuo pagrindu, jog jis turėjo dirbti pas nurodytą darbdavį ir gauti numatytą darbo užmokestį, todėl turimos asmeninės lėšos neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl tokio leidimo panaikinimo.

9.2. Galiojantys teisės aktų reikalavimai nenumato Departamentui pareigos atlikti papildomą pareiškėjo apklausą. Kaip matyti, Departamentas vadovavosi ne tik ,,Sodros“ duomenimis, tačiau taip pat ir kreipėsi į Bendrovę, bei atliko papildomą vertinimą (dėl leidimų laikinai gyventi bei šeiminių ryšių). Kaip nurodyta aukščiau, pareiškėjo turimos asmeninės lėšos nekeičia ginčijamo Sprendimo, kadangi pareiškėjas buvo įsipareigojęs dirbti Bendrovėje ir gauti nustatytą darbo užmokestį, tačiau jo negavo. Šiuo atveju Departamentas neturėjo pareigos atlikti papildomą apklausą ir išsiaiškinti aplinkybes dėl turimų asmeninių lėšų, kurios nėra susijusios su ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindu.

10. Nesutiktina su pareiškėjo skundo teiginiais, kad panaikinus leidimą laikinai gyventi, bus sukelta neatitaisoma didelė žala tiek jam, tiek Bendrovei. Šiuo atveju pareiškėjas neatitiko Įstatyme numatyto pagrindo leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris jam buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių galimos žalos kilimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo reikalavimų, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Departamentas teisėtai ir pagrįstai panaikino turimą leidimą laikinai gyventi.

11. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. 23S174397 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

12. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 − 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas