Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-667-460/2013

2013 m. gegužės 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-483-777/2012 pagal ieškovės T. S. patikslintą ieškinį (2011-04-14) atsakovui V. S., tretieji asmenys AB DNB bankas (buvęs pavadinimas AB DnB NORD bankas) ir kt. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir kt., atsakovo V. S. patikslintą priešieškinį (2012-02-10) ieškovei T. S., tretieji asmenys AB DNB bankas, Klaipėdos teritorinė muitinė ir kt. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt. bei ieškovės T. S. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas 1989-12-30 sudarė santuoką (t. 1, b. l. 10). (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra L. S. (t. 1, b. l. 11). T. S. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-15 nuosprendžiu dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį išteisinta nesant nusikaltimo požymių. V. S. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (t. 2, b. l. 140–142; 192–194; t. 3, b. l. 102–107).

Apeliaciniu skundu apeliantė iš esmės skundžia: 1) sprendimo dalį nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) neįtraukimą į balansą V. S. vardu registruotų transporto priemonių, kurių bendra vertė 4 210 Lt; V. S. individualios įmonės vertės (turto), buvusio iki gyvenimo skyrium pradžios, 303 157 Lt; 1 358 360,12 Lt lėšų, atsakovo įneštų į individualią V. S. įmonę iki gyvenimo skyrium pradžios, ir atsakovo kompensuotina ieškovei suma 679 180,06 Lt; 3) žemės sklypo ir jame esančių statinių padalijimo būdą, kai kita apeliacinio skundo dalis netenkinama.

Dėl kaltės

Ieškovė apeliaciniu skundu nurodo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – jo neištikimybės. Ieškovė teigia, kad yra preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra neištikimas, o ieškovės teiginius gali patvirtinti liudytojai – N. A. ir K. M.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-01-05 galutine ir neskundžiama nutartimi išteisino T. S. nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, požymių, tačiau, ištyręs ir įvertinęs baudžiamoje byloje esančius įrodymus, kasacinės instancijos teismas nustatė, kad T. S. pasisavino seife buvusius pinigus ir kitą šeimos turtą, kurio dalis buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė – 665 400 Lt. Tad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė, jog „teismų procesiniuose dokumentuose nustatyta faktinė aplinkybė, kad T. S., išlaužus seifą, pasisavino jame laikytus pinigus bei kitą šeimos turtą“. Taigi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, pažymėjo, jog minėtas ieškovės elgesys nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu, todėl tokį apeliantės elgesį laikė esminiu santuokinių pareigų pažeidimu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis) ir pagrįstai konstatavo, kad dėl santuokos iširimo yra akivaizdi ir ieškovės kaltė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas anksčiau nurodyta, atmeta apeliantės prašymą dėl santuokos nutraukimo tik dėl atsakovo kaltės.

Pabrėžtina, jog apeliantės teiginiai dėl atsakovo neištikimybės paremti liudytojos rašytiniais paaiškinimais –K. M. parodymais, kuriais ji tik nupasakoja, kaip ji ir ieškovė sutiko Naujuosius 2008 metus, iš viso nepagrindžia atsakovo neištikimybės (CPK 314 straipsnis) (t. 9, b. l. 175). Minėtos liudytojos rašytinis situacijos nupasakojimas pagrindžia nebent tas aplinkybes, jog ieškovė susipažino su liudytoja ir nutarė kartu sutikti Naujuosius metus, tačiau jokiu būdu nepagrindžia atsakovo neištikimybės fakto. Teisėjų kolegija mano, jog ir liudytojos N. A. rašytiniai paaiškinimai (t. 9, b. l. 176) neturi esminės reikšmės bylos nagrinėjimui, kadangi atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo byloje nustatyta, atsakovas apeliacinio skundo ir reikalavimo šią sprendimo dalį panaikinti nepateikė.

Ieškovės nuogąstavimai, jog „nenormalu, kad bylos nagrinėjimas iš esmės tokioje byloje, kurios medžiagą sudarė devynis tomus ir baigiamosios kalbos paskutiniame posėdyje truko tik penkiolika minučių“, nepagrįsti, kadangi šalys bylą veda per atstovus – advokatus, kurie su bylos medžiaga buvo susipažinę, tad skelbti bylos medžiagą, skaitant visą bylą, nebuvo prasmės. Pažymėtina, jog visus įrodymus šalys pateikė kartu su procesiniais dokumentais, todėl natūralu, jog baigiamųjų kalbų trukmė yra ne itin ilga.

Dėl neturtinės žalos

Vadovaujantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. CK 6.250 straipsnis numato, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovė nepateikė įrodymų dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, emocinio ir fizinio skausmo, nepatogumų, reputacijos pablogėjimo, leistinomis priemonėmis neįrodė atsakovo neteisėtų ir amoralių veiksmų, nukreiptų prieš ieškovę, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalta ir ieškovė, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei netenkintinas.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog neturtinę žalą vertina „kaip savotišką kompensaciją už kiekvienus pragyventus metus <...> skaičiuojant nors po 1 000 Lt“ už kiekvienus kartu pragyventus metus. Tačiau svarbu paminėti, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu padarė aiškią išvadą ir teisėjų kolegija su tuo sutiko, jog „santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės“, ieškovės kaltė pasireiškė nepriimtinais teisės ir moralės požiūriu veiksmais prieš atsakovą.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

Ieškovė nurodo, jog teismas šioje byloje nusprendė padalyti sutuoktinių įgytą turtą, kuris buvo įgytas iki sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi. Šiuo atveju apylinkės teismas sprendime nurodė, koks turtas buvo įgytas, iki sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium – 2008-01-20, ir jį padalijo, todėl nesuprantamas apeliacinio skundo argumentas, kad „teismas privalėjo nustatyti, koks turtas buvo įgytas iki 2008-01-20“, nors kitu teiginiu pati apeliantė pripažįsta, jog „teismas teisingai nustatė dalytiną turtą“.

Dėl V. S. vardu registruotų transporto priemonių

Ieškovė nurodo, kad atsakovas turėtų kompensuoti ieškovei 2 105 Lt už atsakovo vardu registruotas keturias transporto priemones, kurios buvo išregistruotos 2008-03-08.

Pažymėtina, jog ieškovės patikslintame ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytos atsakovo vardu registruotos transporto priemonės yra išregistruotos iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos, ir šių automobilių faktiškai nebėra, todėl nutraukiant santuoką šis turtas nedalytinas, kadangi pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį dalijamas tik tas turtas, kuris yra bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo momentu.

Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje (šiuo atveju ieškovė kasacinio teismo praktika visiškai nesivadovauja) išaiškinta, kad į dalijamo turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas (šiuo atveju ieškovė, teikdama teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turėjo pareigą nurodyti visą realiai egzistuojantį dalytiną turtą, tačiau to nepadarė), ir laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 06 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007).

Taigi ieškovės reikalavimas priteisti ieškovei kompensaciją už atsakovo prašymu išregistruotas, o ne pirkimo–pardavimo ar kitokiu sandoriu perleistas transporto priemones, nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl V. S. individualios įmonės

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad „teismas privalėjo įvertinti ne tik įmonės dabartinę vertę, bet ir tuo metu, kai buvo pradėta gyventi skyrium, nes <...> įmonei vadovavo atsakovas, kuris ir yra atsakingas už tai, kad įmonės vertė sumažėjo, o joje buvęs turtas yra prarastas, ir todėl turi kompensuoti atsakovei šį praradimą“. Ieškovė nurodo ir tai, jog „teisingiausia būtų vertinti įmonę pagal gautą pelną, o ne grynąsias pajamas ... tai yra 303 157 Lt. Atėmus dabartinę vertę – 20 000 Lt, 1/2 dalis, kurią turėtų kompensuoti atsakovas būtų ... 116 578,50 Lt... teismas šio klausimo nenagrinėjo“.

Aktualu pažymėti, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y., teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-05-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009 nurodė, jog „sutuoktinių bendrą turtą galima padalyti tiek, kiek leidžiama pagal CK 3.118 straipsnio. 1, 4 dalis. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, sudaromas turto balansas ir pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, o jeigu iš bendro turto vykdytinų prievolių terminas dar nesuėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto masė mažinama šių prievolių (skolų) suma (CK 3.118 straipsnio 2 dalis). Ir tik jeigu sudarius balansą paaiškėja, kad bendro turto liko, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis)“.

Šios nuostatos reiškia, kad sutuoktinai negali išsispręsti tarpusavio kompensacinių klausimų tol, kol nepasibaigia jų prievoliniai santykiai su kreditoriais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, mano, jog apeliantė apeliaciniu skundu siekia nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir nepagrįstai prašo padalyti tik įmonės turtą, nenurodydama, jog įmonė 2007 metais turėjo ir skolinių įsipareigojimų, kurias atsakovas įvardijo 2012-02-10 patikslintame priešieškinyje.

Kadangi 2007 metais įmonė turėjo ne tik turto, bet ir skolinių įsipareigojimų, bendro dalytino turto masė turi būti mažinama šių prievolių (skolų) suma. Taigi, ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl V. S. įmonės padalijimo visiškai nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas sprendimu aiškiai pasisakė tiek dėl įmonės vertės, tiek dėl įmonės padalijimo būdo, todėl ieškovės nuogąstavimai, jog teismas nenagrinėjo klausimo dėl įmonės padalijimo, yra nepagrįsti.

Dėl lėšų, įneštų į V. S. įmonę

Ieškovė teigia, kad įmonės skola atsakovui 2007-12-31 yra 1 358 360,12 Lt, todėl šios lėšos turėtų būti pripažintos bendrąja jungtine nuosavybe ir nutraukiant santuoką turėjo būti padalytos priteisiant ieškovei iš atsakovo 679 180,06 Lt.

Su tokiu ieškovės nepagrįstu reikalavimu negalima sutikti, nes CPK nenumato atsakovui pareigos pateikti ieškovei išsamius išaiškinimus dėl finansinių dokumentų. Priešingai, tai ieškovė turi pareigą nurodyti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, o ne vadovautis prielaidomis ir nepagrįstomis išvadomis. Tačiau pažymėtina, jog byloje atsakovas pateikė įmonės finansinių dokumentų paketą tiek ieškovei, tiek ir teismui, jų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog V. S. įmonė dirbo nuostolingai (kalbama apie 2007 metus) ir pelno nebuvo. Taigi, ieškovė apeliaciniu skundu neįrodė, jog atsakovas turėtų ieškovei kompensuoti 679 180 Lt (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl institucijos, teikiančios byloje išvadą

Ieškovė apeliaciniame skunde įtraukia instituciją, teikiančią byloje išvadą, – Klaipėdos miesto savival­dybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrių.

Šiuo atveju ieškovei primintina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-12 nutartimi yra priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dukrai priteisimo, kadangi šalių bendras vaikas (dukra) sulaukė pilnametystės. Ta pačia nutartimi teismas nutarė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrių nebelaikyti išvadą byloje teikiančia institucija, todėl ieškovė nepagrįstai įtraukia minėtą instituciją į bylą.

Dėl kompensacijų

Visiškai nesuprantamas ieškovės kompensacijų skaičiavimas, kadangi ieškovė nenurodo konkrečiai, koks realus turtas, anot ieškovės, turėtų būti padalytas, iš kokio turto turėtų būti atimami kreditiniai įsipareigojimai. Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendime aiškiai nustatė sutuoktiniams priklausančią bendrąją jungtinę nuosavybę turtui (iš jų ir piniginių lėšų), ir šio turto padalijimą.

Ieškovė apeliaciniu skundu pasisako, kad teismas nesiaiškino, ar ieškovė turi galimybę mokėti piniginę kompensaciją. Teisėjų kolegija mano, jog būtinybę aiškintis dėl piniginių kompensacijų mokėjimo apeliantė turėjo galimybę pasisakyti savo procesiniuose dokumentuose, tačiau to nepadarė. Pagal CPK 284 straipsnį teismas turi teisę, bet ne pareigą, kaip mano ieškovė, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akivaizdu, jog ieškovė teismo neprašė keisti sprendimo vykdymo tvarkos. Kita vertus, jeigu ieškovė nuogąstauja dėl piniginės kompensacijos sumokėjimo, ieškovė gali vadovautis CPK 643 straipsnio 4 punkto reglamentavimu dėl taikos sutarties sudarymo. Neabejotina, jog ieškovė turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo iš ieškovės atsakovui yra priteista piniginė kompensacija. Taipogi ieškovė gali užtikrinti prievolių atsakovui įvykdymą kitu, asmeninės nuosavybės teise jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Taigi ieškovės nuogąstavimai, kad ji negalės vykdyti prievolių pagal teismo priimtą sprendimą, nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą

Atsakovo atstovas 2011-11-21 apylinkės teismui pateikė pažymą dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo, jame yra aiškiai nurodyti atstovo atlikti veiksmai, jų apimtis ir laikas, todėl ieškovės teiginys, jog ši pažyma nepagrindžia šių išlaidų, yra nepagrįstas, nes pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, tas šiuo atveju ir buvo padaryta – priešieškiniu pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą priteisimo pateikti šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (kvitus) ir pateikta pažyma dėl šių išlaidų pagrindimo. Taigi prašymas priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas buvo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir šios išlaidos nebuvo didesnės nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.