Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-836-324/2024,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo netenkinamas

2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

3. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

4. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

5. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo pareiškimą dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo grindžia internetiniame tinklapyje „Delfi“ paskelbta informacija apie ieškovą ir jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, apie Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamą tyrimą, susijusį su Kauno miesto savivaldybės veikla, taip pat procesine aplinkybe, kad civilinėje byloje gali būti kviečiami apklausti asmenys, dirbantys Kauno apskrityje veikiančiose institucijose.

6. Trečiojo asmens išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo patenkinti pareiškimo dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. eA2-836-324/2024 nagrinėjimo. Trečiasis asmuo nenurodo CPK 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, sudarančių prielaidas nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus, ir nepagrindžia CPK 66 straipsnyje įtvirtinto pagrindo teisėjų nušalinimui nuo bylos nagrinėjimo, t. y. aplinkybių, galinčių sukelti abejonių dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo. Nors trečiasis asmuo, pareikšdamas nušalinimą, remiasi viešai paskelbta informacija apie ieškovą ir jo turtą, tokios aplinkybės nėra susijusios su Kauno apygardos teismo teisėjais ar jų galimybėmis objektyviai išnagrinėti civilinę bylą. Trečiojo asmens įvardyta aplinkybė, kad valstybės institucijos yra pradėjusios atitinkamus tyrimo veiksmus dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų, niekaip nepagrindžia visų Kauno apygardos teismo teisėjų galimo suinteresuotumo nagrinėjamos civilinės bylos rezultatu. Trečiasis asmuo nepateikia duomenų, kad atitinkami šio teismo teisėjai būtų susiję su atliekamais tyrimo veiksmais ir dėl to nešališkai civilinės bylos negalėtų išnagrinėti. Nors trečiasis asmuo teigia, kad civilinės bylos nagrinėjimo procese gali būti apklausiami Kauno apskrityje veikiančių institucijų atstovai, tokios aplinkybės nesudaro prielaidų abejoti nešališku civilinės bylos išnagrinėjimu Kauno apygardos teisme. Aplinkybė, kad atitinkamas apygardos teismas galimai vertins jo veiklos teritorijoje veikiančių valstybės institucijų veiksmus, nesudaro pagrindo nušalinti tokį teismą nuo bylos nagrinėjimo. Trečiasis asmuo nenurodo jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nagrinėjamoje byloje visi Kauno apygardos teismo teisėjai gali įvertinti bylos aplinkybes tendencingai, o pareiškimą dėl nušalinimo iš esmės grindžia abejonėmis.

Motyvuojamoji dalis

7. Kadangi trečiojo asmens išreikštos abejonės dėl galimybės nešališkai išnagrinėti civilinę bylą Nr. eA2-836-324/2024 Kauno apygardos teisme nėra objektyviai pagrįstos, trečiojo asmens pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. eA2-836-324/2024 nagrinėjimo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trečiojo asmens D. A. K. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. eA2-836-324/2024 nagrinėjimo netenkinti.