Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, pilietybė Lietuvos Respublikos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, teistas: Telšių rajono apylinkės 2010 m. birželio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 ir 2 dalis 20 MGL bauda, 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi bauda pakeista į 96 val. viešųjų darbų, bausmė atlikta; Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalimi 100 MGL bauda, vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu sumažinta 1/3 iki 67 MGL, 2016 m. kovo 31 d. nutartimi bauda pakeista į 401 val. viešųjų darbų, o 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi neatlikta viešųjų darbų bausmė pakeista į 29 MGL baudą; Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 m., vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu sumažinta 1/3 iki laisvės apribojimo 8 mėnesiams bei subendrinus su Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu ir 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei 29 MGL bauda, 2018 m. vasario 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. 2018 m. gruodžio 9 d., apie 16 val. 21 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, mažiausia koncentracija 2,16 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis G. B. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad pereitą sekmadienį, policija pamatė jį vaikščiojantį prie automobilio Audi A4. Pasak kaltinamojo, jis vairavo tą automobilį būdamas neblaivus. Kaip nurodė kaltinamasis, jis buvo kaime ir ryte jam reikėjo eiti į darbą, tai nusprendė vairuoti būdamas neblaivus. Kaltinamojo vertinimu, jis suprato, kad yra neblaivus, tačiau negalvojo, jog gali tiek daug įpūsti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. specialisto išvados Nr. T-A 12176/2018 matyti, kad G. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,16 % (promilės) etilo alkoholio (b. l. 45).

Aplinkybę, jog kaltinamasis vairavo neblaivus automobilį patvirtina ir liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklaustų D. G. ir E. S. parodymai. Pasak liudytojų, 2018 m. gruodžio 9 d., apie 16.21 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį ir įklimpusį automobilį ,,Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie automobilio stovėjo G. B., kuriam alkotesteriu nustatyta 1,96 prom. girtumas, todėl asmuo buvo sulaikytas, VšĮ "Regioninę Telšių ligoninė" paimtas kraujo mėginys, o automobilis priverstinai nuvežtas saugoti į Mažeikių g. 13D, Telšiai UAB "Tomadas" saugomą aikštelę.

Iš apžiūros protokolo nustatyta, jog įvykio vieta atitinka kaltinime nurodytą vietą, kurioje kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus (b. l. 12–19; 32–33). Šis apžiūros protokolas taip pat sutampa su liudytojo ir paties kaltinamojo nurodyta vieta ir nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

Taip pat nusikalstama veika įrodyta ir M. D. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pasak liudytojo, 2018 m. gruodžio 9 d., gal apie 10 val., atėjo pas G. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Per valandą laiko išgėrė gal po 1 butelį 1 litro talpos, 5.2 stiprumo alaus. Po to automobiliu Audi A4, juodos spalvos, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), vairavo G., nors atrodė jau neblaivus. (duomenys neskelbtini), automobilyje, išgėrė dar po 1 butelį 1 litro talpos alaus. Begeriant G. užmigo. Po kiek laiko atvažiavo M. su VW Passat ir jį parvežė į (duomenys neskelbtini), o G. liko prie automobilio Audi A4 (b. l. 26-27)

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad G. B. suvokė, kad yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -– LR BK) 281 straipsnio 7 dalį, nes atitinka visus šios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. G. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka. Baudų nemoka, jos ne kartą keistos į viešuosius darbus.

Teismo vertinimu, parenkant bausmės rūšį taip pat turi būti įvertintintas ir alkoholio koncentracija kraujyje, nes kuo ji didesnė tuo nusikaltimas pavojingesnis dėl galimų kilti neigiamų pasekmių. Nepriklausomai nuo to, kad šiuo atveju ir buvo išvengta skaudžių pasekmių, tai nekeičia situacijos vertinimo griežtesnės bausmės rūšies parinkimo kontekste. Pažymėtina, kad kaltinamojo alkoholio koncentracija kraujyje viršijo daugiau nei penkis kartus leistiną normą. Dėl to kaltinamajam G. B. skirtina bausmės rūšis areštas.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Arešto kaip bausmės rūšies minimalus dydis yra penkiolika parų, o maksimalus 90 parų (LR BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų arešto bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs veiką ir gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat teismas skirdamas bausmės dydį įvertina, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra pavojinga, viena iš lengvesnių nusikalstamų veikų, kuri susijusi su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu (LR BK 54 straipsnio 1 ir 8 punktai). Dėl to kaltinamajam skiriama mažesnė bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – 36 paros arešto.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu iki 24 parų arešto.

Sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 29 MGL (1 092 Eur) (LR BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys, 65 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam subendrinus bausmes skirtina galutinė 24 parų arešto bausmė ir 29 MGL dydžio bauda.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinas sulaikymas nuo 2018 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. (b. l. 90–91). Šis laikino asmens sulaikymo protokolas suponuoja išvadą, kad asmuo buvo sulaikytas vieną dieną, kuri prilyginama vienai arešto parai (LR BK 66 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė su transporto priemone, kuri atitinka LR BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto definiciją, todėl kaltininkui taikytina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta LR BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Įvertinus tai, kad transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui ir byloje nėra duomenų, jog jis būtų perdavęs transporto priemonę vairuoti neblaiviam kaltinamajam, todėl iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertė (LR BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad automobilio, kurį neblaivus vairavo kaltinamasis rinkos vertė yra 680 Eur. Dėl to iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio rinkos vertę atitinkanti suma.

Nepaisant to, kad nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau vien tik faktas, kad kaltininkas neturėjo teisės variuoti tos rūšies transporto priemonės, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 2 d. numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trijų metų laikotarpiui (LR BK 68 straipsnis).

Įvertinus tai, kad transporto priemonė, kuria padaryta nusikalstama veika grąžinta teisėtam savininkui, teismas nesprendžia klausimo pagal LR BPK 94 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 36 parų arešto bausmę.

Taikyti LR BK 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 24 parų arešto bausmę.

Sumažintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 29 MGL (1 092 Eur) bauda ir paskirti subendrintą bausmę 24 paras arešto ir 29 MGL (1092 Eur) baudą.

Į paskirtos ir subendrintos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo vienos dienos laikiną sulaikymą jį prilyginant vienai arešto parai.

Paskirti G. B. baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams ir konfiskuoti 680 Eur atitinkančius automobilinio vertę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.