Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-16/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-26
Bylos Nr.
1S-16/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Kaltinamasis
V. J.
Advokatai
Anatolijus Svila
Kategorijos
Byla Nr. 1S-16/2010
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 26 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo V. J. gynėjos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. K. ir D. A., laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki 2009 m. balandžio 27 d., neturėdamas teisėto pagrindo, savo bei bendrai veikian­čių asmenų naudai vertė nukentėjusįjį A. B. perduoti 4 000 litų ir 600 eurų kaip nuo jų nuslėptas pinigines lėšas ir, vykdydamas šiuos veiksmus, 2009 m. balandžio 8 d., laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 21 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinės aikštelėje, sudavė smūgį kumščiu ir taip palaužė nuken­tėjusiojo pasipriešinimą, neteisėtai atėmė nukentėjusiajam nepilnamečiui A. B. laisvę ir automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno jį į laukymę, esančią (duomenys neskelbtini), kur sudavė keletą smūgių į juosmens sritį, bendrininkas A. K. sudavė smūgius plastikine lazda į nugarą, kojas, o bendrininkas D. A. sudavė smūgį kumščiu į kaktą. Tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. B. jie padarė nežy­mų sveikatos sutrikdymą.

Be to, V. J. kaltinamas tuo, kad, tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir veikdamas bendrininkų grupe su A. K., vėliau vykusių susitikimų metu: 2009 m. balandžio 14 d., 18.32 val., prie namo (duomenys neskelbtini), ir automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. balandžio 17 d., 20.51 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje; 2009 m. balandžio 19 d., 11.28 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje ir šio namo kieme, grasino fiziškai susidoroti; 2009 m. balandžio 21 d. ir 2009 m. balandžio 23 d. nukentėjusiajam A. B. siunčiamomis trumposiomis žinutėmis bei telefoninio pokalbio metu grasino pavartoti fizinį smurtą ir atskleisti kompromituojančią informaciją, o nukentėjusiajam nevykdant reikalavimų 2009 m. balandžio 27 d., apie 8 val., susitikus (duomenys neskelbtini) namo laiptinės aikštelėje, pavartojo fizinį smurtą ir sudavė smūgius ran­komis nukentėjusiajam į pilvą, juosmenį, rankas, veidą, t. y. nukentėjusiajam A. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei vertė nukentėjusįjį perduoti pinigus.

Tokiu būdu V. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartimi V. J. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvas kaltinamasis V. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Šalies argumentai

Kaltinamojo V. J. gynėja skundu prašo kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti.

Gynėja nurodo, jog kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra neteistas, neturi giminių užsienyje, iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje. Jis nebėgs (nesislėps) nuo teismo, nes jo motina sunkiai serga, o jis norėtų ją slaugyti. Procesui trukdyti taip pat negalės, nes byla jau baigta ir perduota teismui. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų daręs poveikį liudytojams ar kitiems proceso dalyviams, todėl nėra pagrindo manyti, jog tai darys ateityje. V. J. suėmimo laikotarpiu, 2009 m. lapkričio mėnesį, nužudytas jo brolis. Po brolio nužudymo jis nori slaugyti sunkiai sergančią motiną, kurios nėra kam prižiūrėti, nes kiti vaikai dirba, o ją prižiūrėjęs brolis nužudytas. Gynėja mano, kad vadovaujantis teisingumo, humaniškumo principais kaltinamajam turėtų būti suteikta galimybė su motina praleisti paskutines jos gyvenimo dienas.

Teismo posėdyje suimto kaltinamojo V. J. gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. J. gynėjos skundas atmetamas.

BPK 122 straipsnyje detaliai nurodyta, kada gali būti skiriama kardomoji priemonė – suėmimas. 2009 m. balandžio 29 d. skiriant V. J. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, įstatymas nepažeistas.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog V. J. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiojo A. B. apklausos protokoluose, kito kaltinamojo apklausos protokoluose, kituose ikiteisminio tyrimo metu surašytuose procesiniuose dokumentuose, telefoninių pokalbių išklotinėse.

Suėmimas V. J. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

V. J. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurį pagal galiojančius įstatymus numatyta tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Kaltinamasis iki suėmimo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Tai irgi leidžia manyti realiai esant šį suėmimo pagrindą.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad V. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas, neturi giminių užsienyje ir pan., reikšmingos nustatant, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau negali paneigti realiai esančio suėmimo pagrindo arba būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Pagrįstą teismo manymą, jog V. J. darys naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sąlygoja tai, kad jis, veikdamas bendrai su kitais asmenimis, kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą. Be to, Kauno m. apylinkės teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje jis, be kita ko, kaltinamas padaręs nusikaltimą nuosavybei, nurodytą BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Visa tai leidžia teigti, jog per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių V. J. paskirta bei pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė.

Kaltinamajam V. J. suėmimas nepratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, todėl gynėjos skundo argumentas, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų daręs poveikį liudytojams, atmetamas kaip deklaratyvus. Atkreipiamas gynėjos dėmesys, kad dėl tokio skundo argumento nepagrįstumo jau pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartyje.

Skunde nurodyti argumentai, susiję su kaltinamojo motinos sunkia nepagydoma liga, irgi atmestini. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas ankstesnį kaltinamojo gynėjos skundą, kuriame išdėstyti analogiški argumentai, nutartyje taip pat pasisakė dėl šios aplinkybės. Nagrinėjamame skunde gynėja nenurodė jokių naujų aplinkybių, galinčių turėti esminės reikšmės kitokiam sprendimui priimti. Kaltinamojo brolio žūtis nedaro priimto sprendimo nepagrįsto.

Gynėjos skundo argumentas, jog kaltinamasis nori slaugyti sunkiai sergančią motiną, nes jos nėra kam prižiūrėti, kadangi kiti jos vaikai dirba, yra neįtikinamas. Visi vaikai turi jausti pareigą ir rasti galimybių rūpintis motina, o suimto V. J. negalėjimą to daryti sąlygoja nuo jo nepriklausančios, todėl objektyviai pateisinamos priežastys.

Kita vertus, aplinkybė, kad kaltinamojo motina serga nepagydoma liga, dėl siekio užtikrinti viešojo intereso apsaugą šioje byloje negali būti vertinama kaip išimtinai prioritetinė, sąlygojanti kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės keistinumą. Toks sprendimas neprieštarauja teisingumo ir humaniškumo principams.

Išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog V. J. suėmimas pratęstas pagrįstai. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Pratęsiant suėmimą siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, galimą nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Švelnesne kardomąja priemone nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Suimtojo V. J. gynėjos skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė