Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-772-417/2010

Teisėja R. Laurinonienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.

2010 m. gruodžio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. dvejų metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2010 m. rugsėjo 24 d.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 3 p., iš M. R. konfiskuoti 400 (keturi šimtai) litų valstybės naudai.

Iš A. E. ir M. R. solidariai priteisti 7000 (septyni tūkstančiai) litų UAB „Tauro logistics“ naudai padarytai turtinei žalai atlyginti.

Skundžiamuoju nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas A. E., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2009 m. kovo 11 d., nakties metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Tauragės mieste, duomenys neskelbtini, veikdamas kartu su A. E., pagrobė UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį 7000 Lt vertės automobilį „Volkswagen TRANSPORTER“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie 3 namo, taip UAB „V. L. ir Ko“ padarydamas 7000 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Keisti jo nuteistojo M. R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Nepilnamečio asmens baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja baudžiamojo įstatymo vienuoliktas skyrius.

BK 91 str. numatyta, jog teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei atsižvelgia į tam tikrus ypatumus: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikaltimo padarymo.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. R., atsižvelgė į veikų pavojingumą visuomenei, kaltinamųjų asmenybes, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes – t. y. tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais.

Pirmosios instancijos teismas M. R. skirdamas laisvės atėmimo bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo, kurios dydis gerokai mažesnis už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau teismo yra teistas ir teistumas nėra išnykęs. Taip pat yra baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai. Be to, kaip matyti, apylinkės teismas pripažino ir atsižvelgė, kad M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad savo kaltę jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad skundžiamu nuosprendžiu M. R. tik 2010-07-02 sulaukęs pilnametystės jau teisiamas šeštą kartą ir vis dėl nusikaltimų nuosavybei, mano, kad pirmosios instancijos teismo paskirtoji bausmė yra ne tik kad ne per griežta, tačiau svarstytina, ar ji nėra per švelni M. R.. Bet kadangi apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik neperžengdamas esamų apeliacinio skundo ribų, bausmės griežtinimo klausimas negali būti nagrinėjamas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad baudžiamojo įstatymo 59 str. reglamentuojama, kokias aplinkybes įstatymų leidėjas pripažįsta atsakomybę lengvinančiomis. Šios aplinkybės yra: kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių; kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis; kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą; nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties; veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės; veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys; veika padaryta nukentėjusio asmens, kurio būklė beviltiška, prašymu; veika padaryta pažeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas; veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą; veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai; veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo; veiką padarė prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas asmuo; nepavykęs savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką. Tuo tarpu BK 59 str. 2 d. konstatuojama, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes.

Taigi, kaip matyti iš aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų, kaltininko amžius, kaip šiuo atveju M. R. nepilnametystė, nėra atsakomybę lengvinanti atsakomybė. Tai aplinkybė, turinti reikšmės parenkant ir skiriant bausmės rūšį, jos dydį nuteistajam. Todėl tenkinti M. R. skundą ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis nusikaltimą padarė, būdamas nepilnametis, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.