Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Sigitos Blum pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis statybose, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. spalio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2017 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. spalio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto, bausmę atlikęs;

3) 2018 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė. 2019 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pratęstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu nustatytas viešųjų darbų bausmės laikas 3 mėnesių laikotarpiui, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. 2021 m. rugsėjo 2 d., apie 10.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu smurtavo prieš nukentėjusiąją savo šeimos narę – sugyventinę N. V., tai yra, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairį petį, padarydamas kraujosruvą kairio peties srityje, po to, ranka griebdamas už kaklo, padarė odos nubrozdinimą kaklo kairiame šone, bei rankoje turėtu atsuktuvu padarė nubrozdinimą dešinėje šlaunyje, sukeldamas nukentėjusiajai N. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyveno kartu su N. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo pradžioje jis susitaikė su savo žmona I. P. ir nenorėjo, kad pas jį gyventų N. V., liepė jai išeiti, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jis labai susinervino ir kambaryje sudavė kumščiu N. V. į kairį petį, norėjo sugriebti ją, išstumti ir nagu įdrėskė jai į kaklą. Prieš konfliktą, jis atsuktuvu tvarkė spintelę, taigi konflikto metu galėjo jai įdrėksti į koją, nors šio momento jis nepamena. Buvo labai susinervinęs, norėjo, kad ji išeitų, o ji jam prieštaravo. Atsuktuvą po konflikto nusinešė į savo darbo objektą ir jį ten kažkur pametė. N. V. atsiprašė(b. l. 146–149). ??

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. P. prisipažinimo, faktines veikos padarymo aplinkybes ir jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji N. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. apie 01.00 val. M. P. sugrįžo kartu su savo žmona į namus, kuriuose jie kartu gyveno, ir liepė jai su vaiku naktį išeiti iš jo namų. Ji nesutiko, todėl M. P. ją išvadino necenzūriniais žodžiais, grasino, kad duos į veidą, tačiau su savo žmona išėjo nakvoti į savo automobilį. 2021 m. rugsėjo 2 d. apie 10.00 val. M. P. grįžo į namus ir vėl liepė jai išeiti. Tarp jos ir M. P. kilo žodinis konfliktas, kurio metu M. P. prišoko ir kumščiu vieną kartą tyčia trenkė į kairį petį. Jai labai suskaudo, pradėjo verkti. Tada M. P. bandė jai griebti už kaklo, ji pasisuko, bandė sugriebti jo ranką, tačiau nepavyko ir jis apdraskė jai kaklą savo nagais. Ji M. P. atstūmė nuo savęs, kad šis neužgautų vaiko, tada jis perrėžė jai dešinę koją rankoje turėtu atsuktuvu. Visi minėti smurtiniai veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, buvo likę smurto žymių. Kai ji pasakė, kad kvies policiją, M. P. išvažiavo. Teismo medicinos ekspertai užfiksavo pas nukentėjusiąją kraujosruvą petyje bei įbrėžimus kakle ir ant kojos kelio srities. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 13–22, 51–57).

Liudytoja G. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra Kauno socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja. 2021 m. rugsėjo 2 d. apie 08.00 val. jai paskambino N. V. ir pasiskundė, kad jos sugyventinis M. P. namuose agresyviai elgiasi, varo ją iš namų. Pasakojo, kad nakties metu M. P., sugrįžęs su savo žmona, varė ją iš namų, norėjo jai trenkti, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. N. V. prašė pagalbos dėl gyvenamosios vietos, nes sugyventinis ją su vaiku varo iš namų. Liudytoja paskambino į gerovės centrą ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl nukentėjusiosios apgyvendinimo, sužinojusi, jog yra laisva vieta, paskambino N. V. ir pasakė minėtą informaciją. Tą pačią dieną apie 14.00 val. jai paskambino N. V. ir pasakė, kad ji skambina iš gerovės centro ir pasiskundė, kad prieš išvykstant iš sugyventinio buto, esančio Kuršėnų g., Kaune, grįžęs M. P. jai sudavė į veidą. Ji pasakė, kad dėl smurto kreipsis į policiją (b. l. 74–77).

Liudytoja E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. P. yra jos anūkas. Kas tarp N. V. ir M. P. įvyko 2021 m. rugsėjo 2 d. naktį ir ryte, ji nežino. Ji buvo savo kambaryje ir nieko negirdėjo, nesikišo į jų santykius. Prieš išvažiuojant N. V. jai nieko nesakė, neatsisveikino. Liudytoja nematė ar ji buvo apdraskyta ar ne (b. l. 68–71).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvados Nr. G 1730/2021(02) matyti, kad N. V. konstatuota odos nubrozdinimai kaklo kairiame šone ir dešinėje šlaunyje, poodinė kraujosruva kairio peties srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2021 m. rugsėjo 2 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 64–65).

Iš 2021 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas N. V. pranešimo garso įrašas. Garso įraše nustatyta bendrosios pagalbos operatorės ir N. V. pokalbis, kurio metu nukentėjusioji prašė pagalbos, nurodė, kad ją sumušė sugyventinis. Paaiškino, jog medikų nereikia, jai mėlynė ant rankos, apdraskytas kaklas, sugyventinis su atsuktuvu jai perbraukė per koją, įbrėžė (b. l. 80–83).

Iš 2021 m. lapkričio 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog M. P. nuvykęs į įvykio vietą patvirtino, kad jis 2021 m. rugsėjo 2 d. apie 10.00 val. nukentėjusiajai kumščiu sudavė į kairį petį bei nagu įdrėskė į kaklą. M. P. parodė, kad rankoje turėjo atsuktuvą (b. l. 150–156).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį laiko pavojingesne veika.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis 2021 m. rugsėjo 2 d., apie 10.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, smurtavo prieš sugyventinę N. V., t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairį petį, padarydamas kraujosruvą kairio peties srityje, po to, ranka griebdamas už kaklo, padarė odos nubrozdinimą kaklo kairiame šone, bei rankoje turėtu atsuktuvu padarė nubrozdinimą dešinėje šlaunyje, sukeldamas nukentėjusiajai N. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis pripažino, kad gyveno kartu su N. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau 2021 m. rugsėjo pradžioje jis susitaikė su savo žmona I. P., todėl liepė nukentėjusiajai išeiti, dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis kambaryje sudavė kumščiu N. V. į kairį petį, norėjo sugriebti ją, išstumti ir nagu įdrėskė į kaklą, galėjo atsuktuvu įdrėksti į koją. Savo parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams, jog M. P. grįžęs į namus liepė jai išeiti, tačiau ji nesutiko, todėl tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu M. P. kumščiu vieną kartą tyčia trenkė į kairį petį, bandė jai griebti už kaklo ir taip jį apdraskė savo nagais, atsuktuvu perrėžė jai dešinę koją. Dėl visų šių veiksmų ji juto fizinį skausmą. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos G. A. parodymai ir bendrojo pagalbos centro skambučio išklotinė. Liudytoja G. A. parodė, kad įvykio dieną ryte jai paskambinusi nukentėjusioji prašė pagalbos surasti jai gyvenamąją vietą, nes sugyventinis ją varo iš namų, tą pačią dieną, popietę, jai vėl paskambino N. V. ir pranešė, kad prieš išvykstant iš sugyventinio buto, esančio Kuršėnų g., Kaune, grįžęs M. P. jai sudavė į veidą. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto N. V. pranešimo garso įrašo matyti, kad nukentėjusioji prašė pagalbos, nes ją sumušė sugyventinis. Jai mėlynė ant rankos, apdraskytas kaklas, sugyventinis su atsuktuvu jai perbraukė per koją, įbrėžė. Specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai, jų pobūdis – odos nubrozdinimai kaklo kairiame šone ir dešinėje šlaunyje, poodinė kraujosruva kairio peties srityje, patvirtina nukentėjusiosios bei kaltinamojo nurodytas sužalojimų atsiradimo aplinkybes – smūgį į petį, kaklo padraskymą nagais, kelio įbrėžimą atsuktuvu. Specialisto išvadoje konstatuota, jog sužalojimai atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą, padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais.

Šie duomenys patvirtina, kad fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai sukėlė kaltinamojo vartotas fizinis smurtas – suduotas smūgis, griebimas ranka už kaklo bei rankoje turėtu atsuktuvu perbraukimas per koją, todėl konstatuojama, jog šios pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu – smūgių sudavimu, griebimu už kaklo, įbrėžimu atsuktuvu.

Kaltinamasis M. P. būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad smurto vartojimas gali sukelti fizinį skausmą ar sužaloti asmeniui sveikatą ir tokių pasekmių norėjo ir siekė – sudavė ne tik vieną smūgį nukentėjusiajai, bet ir griebė už kaklo bei atsuktuvu perbraukė per koją. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai ir taip norėjo elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis įvykio metu su nukentėjusiąja gyveno kaip pora kartu vienuose namuose, todėl kaltinamojo veiką kvalifikuoja tai, kad smurtas buvo vartotas prieš savo šeimos narį (BK 248 straipsnio 2 dalis).

Apibendrinant, konstatuojama, kad kaltinamojo M. P. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. P. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jos dydžiu sutinka (b. l. 164, 168).

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šia veika kėsintasi į šeimos nario sveikatą, nusikaltimas padarytas nesant svarios priežasties, konflikto metu. Veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Anksčiau M. P. yra teistas (b. l. 104–109), administracine tvarka baustas (b. l. 122–131), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje buvo teikta stebėjimo paslauga 2017 m. sausio 4 d (b. l. 97), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 103), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1112/2021 nustatyta, kad M. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 101).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 val. per mėnesį visuomenės labui, t. y. iš viso įpareigojant išdirbti 60 valandų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir M. P. skirtina galutinė bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 val. per mėnesį visuomenės labui, t. y. iš viso įpareigojant išdirbti 40 valandų.

Nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje, smurtą vartojant prieš šeimos narį, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. P. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 10 (dešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. P. 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 10 (dešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.