Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui N. Ž.,

trečiojo asmens Panevėžio socialinių paslaugų centro atstovui nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. M. ir A. B., tretysis asmuo Panevėžio socialinių paslaugų centrui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau- ieškovas) teismui pateiktu ieškiniu prašo: 1)neterminuotai apriboti atsakovams L. M. (toliau- atsakovė) ir A. B. (toliau- atsakovas) tėvų valdžią jų dukters: R. M., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovų nepilnametės R. M. išlaikymui po 250 Eur periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) nustatyti R. M. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini); 4) priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų turto administratoriumi iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos, paskirti (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovai neužtikrino tinkamos savo dukters R. M. priežiūros. Vaiko tėvai gyvena skyrium. Pagrindinės problemos šeimoje kyla dėl sudėtingų sugyventinių santykių, piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, socialinių įgūdžių stokos vaiko auklėjime. Tėvams ne kartą buvo siūlyta gydytis priklausomybę alkoholiui priklausomybių ligų centre, lankyti priklausomybių specialisto, psichologo konsultacijas, tačiau jie atsisakydavo. Šeima nevykdo specialistų rekomendacijų, paskirtų įpareigojimų. Su šeima nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2025 m. gegužės 5 d. intensyviai dirbo MK specialistai. Nuo 2025 m. balandžio 10 d. nepilnametė R. M. apgyvendinti saugioje aplinkoje. Nuo 2021 m. birželio 15 d. šeimai nustatytas trečias socialinės rizikos veiksnių lygis šeimos socialinių santykių srityje - šeima negali patenkinti vaiko poreikių, rūpintis jo auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdyti savo pareigų, siūlomos pagalbos atsisako ir neigia, kad jos reikia. Taip pat nustatytas trečias socialinės rizikos veiksnių lygis šeimos funkcionavimo srityje – šeima negeba savarankiškai funkcionuoti, nuolat kyla problemų, neigiamai veikiančių tėvų gebėjimus patenkinti vaiko poreikius. Antras socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis nustatytas emocinėje ir elgesio raidoje - vaikas ne pagal amžių subrendęs arba ne pagal amžių vaikiškas. Vaiko sveikatos ir higienos srityse - tėvai neužtikrina bazinės vaiko ir jo aplinkos higienos, vaikas pagal amžių neturi higienos įgūdžių. Vaiko fizinio saugumo srityje - vaikas tampa trikdančių ar traumuojančių įvykių liudininku, ypač kalbant apie smurtą tarp tėvų. Vaiko emocinio saugumo srityje - tėvai vengia bet kokio kontakto su vaiku, neapkabina, nepaglosto, atstumia vaiką. Emocinio palaikymo srityje - tėvai neatpažįsta dalies vaiko emocinių poreikių, stokoja įgūdžių emociškai palaikyti vaiką. Pozityvus auklėjimo srityje - stresinėse ar kitose sudėtingose situacijose tėvai sunkiai nusiramina, yra linkę perduoti savo jausmus ir emocijas vaikui. Pirmas socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis nustatytas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo užtikrinimo srityje - vaikui sveikatos priežiūros paslaugų teikimas užtikrinamas nereguliariai, paraginus. Būsto ir aplinkos pritaikymo srityje - minimalūs trūkumai, tačiau tėvai sprendžia susidariusias problemas. Finansinio šeimos raštingumo srityje - šeimos biudžeto planavimo įgūdžiai nėra pakankami, pasitaiko nedidelių įsiskolinimų. 2024 m. kovo 22 d. šeimai nustatytas pirmas socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis šiose srityse: šeimos funkcionavimas srityje - šeima funkcionuoja savarankiškai, tačiau būna situacijų, kuriose reikalinga pagalba, šeima ją priima. Pajamų pobūdžio ir jų gavimo pastovumo srityje - šeimos pajamos iš darbo ar kitos veiklos nenuolatinio pobūdžio. Vaiko emocinio saugumo srityje - tėvai suvokia, kad kai kuriose situacijose nėra aiškiai nustatytų elgesio ribų ir taisyklių arba jų nuosekliai nesilaiko. Emocinio palaikymo srityje - tėvai suvokia, kad neskiria pakankamai laiko bendravimui su vaiku. Antras socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis nustatytas emocinės ir elgesio raidos, pozityvaus auklėjimo bei tėvų užimtumo srityse. 2025 m. vasario 24 d. nustatytas antras socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis šeimos socialiniuose santykiuose - šeimai kyla sunkumų siekiant savarankiškai patenkinti vaiko poreikius, rūpintis jo auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdyti savo pareigas. Emocinėje ir elgesio raidoje - vaikas ne pagal amžių subrendęs arba ne pagal amžių vaikiškas. Pozityvaus auklėjime - stresinėse ar kitose sudėtingose situacijose tėvai sunkiai nusiramina, yra linkę perduoti savo jausmus ir emocijas vaikui. Vaiko emocinio saugumo - šeimoje nėra aiškiai nustatytų elgesio ribų ir taisyklių, tėvų elgesys nenuoseklus. Emocinio palaikymo - tėvai neatpažįsta dalies vaiko emocinių poreikių, stokoja įgūdžių emociškai palaikyti vaiką ir to nepastebi arba tai neigia. Šeimos funkcionavimo srityse - šeimai kyla sunkumų savarankiškai funkcionuojant, kyla besikartojančių problemų, kurios nesprendžiamos. Pareiškėja nurodo, kad pagrindinė problema šeimoje yra alkoholio vartojimas, dėl ko nuolat kylą konfliktai tarp vaiko mamos ir vaiko tėvo, konfliktai kartojasi. Dėl galimai nesaikingo alkoholio vartojimo vaiko tėvai neužtikrina tinkamų vaiko poreikių, vaikas namuose jaučiasi nesaugus, jam nesudaroma saugi emocinė ir fizinė aplinka. Šeimoje registruoti du pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus - 2021 m. gegužės 9 d. bei 2025 m. balandžio 5 d.

3. 2025-04-28 Panevėžio apylinkės teismo nutartimis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas tenkino Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą ir leido paimti nepilnametį vaiką R. M. iš jos tėvų L. M. ir A. B..

4. 2025-05-06 Panevėžio rajono savivaldybės meras potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė likusiai be tėvų globos R. M. laikinąją globą (rūpyba)nuo 2025-05-05 ir skyrė R. M. globėją (rūpintoją) (duomenys neskelbtini).

5. Pas laikinus globėjus R. M. jaučiasi gerai apie tėvus atsiliepia su dideliu pykčiu. Grįžti gyventi pas tėvus R. M. nenori. 2025-05-05 atvejo vadybininkei MK specialistai išsakė, tėvai atsisakė priimti MK pagalbą. Tėvai nuo 2025m. gegužės mėnesio dukters nė karto neaplankė. Jokių 2025-05-08 atvejo vadybos posėdžio metu sudaryto plano įsipareigojimų neįvykdė. Esant tokios aplinkybės prašė ieškinį tenkinti.

6. Atsakovė L. M. (toliau- ir atsakovė) atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad dukra R. M. linkusi fantazuoti, todėl apie situacija šeimoje perdeda. Visada stengėsi rūpintis dukra. Alkoholiu nepiktnaudžiauja. Jokios pagalbos šeimai nereikia, gali patys susitvarkyti. Šiuo metu ryšį su dukra palaiko telefonu. Susitikusi su dukra nuo to laiko, kai ji buvo paimta iš namų nebuvo, nes jai nepatinka bendrauti su dukra, stebint socialiniams darbuotojams. Dirba, turi nuolatines pajamas, todėl turės galimybe pasirūpinti dukra.

7. Atsakovas A. B. (toliau- ir atsakovas) atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad su dukra bendrauja telefonu. Reguliariai papildo dukters telefono sąskaitą. Dėl sveikatos būklės jam nustatytas 50 proc. dalyvumo. Nurodo, kad vykdo individualią veiklą. Jų šeimoje alkoholiu nepiktnaudžiaujama. Nori, kad dukra grįžtu į jų šeimą.

8. Atsakovų atstovas advokatas Kęstutis Galvičius nurodė, kad jo nuomonę, neterminuotas tėvo valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė, todėl prašė taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą ar nepilnametės atskyrimą nuo tėvų, jo nuomone, šios priemonės yra pakankamos.

9. Byloje nustatyta, kad atsakovai L. M. ir A. B. yra nepilnametės R. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Nuo 2018 metų taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos.

10. Nuo 2021 m. birželio 15 d. šeimai nustatytas trečias socialinės rizikos veiksnių lygis šeimos socialinių santykių srityje - šeima negali patenkinti vaiko poreikių, rūpintis jo auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdyti savo pareigų, siūlomos pagalbos atsisako ir neigia, kad jos reikia. Taip pat nustatytas trečias socialinės rizikos veiksnių lygis šeimos funkcionavimo srityje – šeima negeba savarankiškai funkcionuoti, nuolat kyla problemų, neigiamai veikiančių tėvų gebėjimus patenkinti vaiko poreikius. Antras socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis nustatytas emocinėje ir elgesio raidoje - vaikas ne pagal amžių subrendęs arba ne pagal amžių vaikiškas. Vaiko sveikatos ir higienos srityse - tėvai neužtikrina bazinės vaiko ir jo aplinkos higienos, vaikas pagal amžių neturi higienos įgūdžių. Vaiko fizinio saugumo srityje - vaikas tampa trikdančių ar traumuojančių įvykių liudininku, ypač kalbant apie smurtą tarp tėvų. Vaiko emocinio saugumo srityje - tėvai vengia bet kokio kontakto su vaiku, neapkabina, nepaglosto, atstumia vaiką. Emocinio palaikymo srityje - tėvai neatpažįsta dalies vaiko emocinių poreikių, stokoja įgūdžių emociškai palaikyti vaiką. Pozityvus auklėjimo srityje - stresinėse ar kitose sudėtingose situacijose tėvai sunkiai nusiramina, yra linkę perduoti savo jausmus ir emocijas vaikui. Pirmas socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis nustatytas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo užtikrinimo srityje - vaikui sveikatos priežiūros paslaugų teikimas užtikrinamas nereguliariai, paraginus. Būsto ir aplinkos pritaikymo srityje - minimalūs trūkumai, tačiau tėvai sprendžia susidariusias problemas. Finansinio šeimos raštingumo srityje - šeimos biudžeto planavimo įgūdžiai nėra pakankami, pasitaiko nedidelių įsiskolinimų. 2024 m. kovo 22 d. šeimai nustatytas pirmas socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis šiose srityse: šeimos funkcionavimas srityje - šeima funkcionuoja savarankiškai, tačiau būna situacijų, kuriose reikalinga pagalba, šeima ją priima. Pajamų pobūdžio ir jų gavimo pastovumo srityje - šeimos pajamos iš darbo ar kitos veiklos nenuolatinio pobūdžio. Vaiko emocinio saugumo srityje - tėvai suvokia, kad kai kuriose situacijose nėra aiškiai nustatytų elgesio ribų ir taisyklių arba jų nuosekliai nesilaiko. Emocinio palaikymo srityje - tėvai suvokia, kad neskiria pakankamai laiko bendravimui su vaiku. Antras socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis nustatytas emocinės ir elgesio raidos, pozityvaus auklėjimo bei tėvų užimtumo srityse. 2025 m. vasario 24 d. nustatytas antras socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis šeimos socialiniuose santykiuose - šeimai kyla sunkumų siekiant savarankiškai patenkinti vaiko poreikius, rūpintis jo auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdyti savo pareigas. Emocinėje ir elgesio raidoje - vaikas ne pagal amžių subrendęs arba ne pagal amžių vaikiškas. Pozityvaus auklėjime - stresinėse ar kitose sudėtingose situacijose tėvai sunkiai nusiramina, yra linkę perduoti savo jausmus ir emocijas vaikui. Vaiko emocinio saugumo - šeimoje nėra aiškiai nustatytų elgesio ribų ir taisyklių, tėvų elgesys nenuoseklus. Emocinio palaikymo - tėvai neatpažįsta dalies vaiko emocinių poreikių, stokoja įgūdžių emociškai palaikyti vaiką ir to nepastebi arba tai neigia. Šeimos funkcionavimo srityse - šeimai kyla sunkumų savarankiškai funkcionuojant, kyla besikartojančių problemų, kurios nesprendžiamos. Pareiškėja nurodo, kad pagrindinė problema šeimoje yra alkoholio vartojimas, dėl ko nuolat kylą konfliktai tarp vaiko mamos ir vaiko tėvo, konfliktai kartojasi. Dėl galimai nesaikingo alkoholio vartojimo vaiko tėvai neužtikrina tinkamų vaiko poreikių, vaikas namuose jaučiasi nesaugus, jam nesudaroma saugi emocinė ir fizinė aplinka

11. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pokyčiai šeimoje nevyksta. Abu tėvai vengia bendravimo su pagalba teikiančiais specialistais. Ir nebendradarbiauja, nepriima pagalbos, o patys negeba tinkamai atliepti vaiko poreikių, minimaliai domisi vaiko gyvenimu, vaiko sveikata rūpinasi epizodiškai, abiejų tėvų emocinis ryšys su dukra nutrūkęs, abu tėvai dukrai neteikia jos poreikius atitinkančio išlaikymo, tėvo A. B. 20 Eur dydžio suma papildoma dukters telefono sąskaita, nesudaro pagrindo situaciją vertinti kitaip. L. M. stokoja socialinių, pozityvios tėvystės įgūdžių, nusišalino nuo vaiko auklėjimo ir ugdymo, nevyko į susitikimus su dukra. A. B. atsiribojo nuo specialistų, teikiančių pagalbą šeimai, nevykdė pagalbos šeimai plane numatytų įsipareigojimų, visiškai nebendravo nei su globos koordinatore, nei su globėja, nei su vaikais, nesidomėjo jų gyvenimu, ugdymosi procesu. Per septynis metus nebuvo nei vieno pasimatymo su dukra, jis neatlieka savo kaip tėvo pareigų vaiko atžvilgiu.

12. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 str. 6 d. nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 str. nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.).

13. Kaip matyti, ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu išreiškė nuomonę, jog tėvų valdžią tikslinga neterminuotai apriboti atsakovams R. M. ir A. B. dukters R. M. atžvilgiu.

14. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 str. 3 d.), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal EŽTK 8 str. tik tada, jei jis bus atliktas „pagal įstatymą“, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau kruopštesnio tyrimo reikalauja bet kokie tolimesni tėvų teisių, pvz., tėvų valdžios, bendravimo teisių, ribojimai. Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų. Konkrečioje byloje dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjant įvairių susidūrusių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, būtina atlikti išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėti daugelį faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atlikti proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir rodyti nuolatinį rūpestį, siekiant nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui).

15. Taigi, kaip jau minėta, tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 str. 3 d.).

16. Byloje nustatyta, kad šeimoje registruoti du pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus - 2021 m. gegužės 9 d. bei 2025 m. balandžio 5 d.

17. 2025-04-28 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leista paimti nepilnametį vaiką R. M. iš jos tėvų L. M. ir A. B..

18. Vaiko tėvams nesutikus priimti mobiliosios komandos pagalbos ir suėjus 15 darbo dienų nuo MK sudarymo dienos terminui, 2025-05-05 priimtas aktas dėl mobiliosios komandos darbo pabaigos (Nr. (duomenys neskelbtini)).

19. 2025-05-06 Panevėžio rajono savivaldybės meras potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė likusiai be tėvų globos R. M. laikinąją globą (rūpybą) nuo 2025-05-05 ir skyrė R. M. globėją (rūpintoją) - (duomenys neskelbtini) (2025-05-26 Vaiko laikino apgyvendinimo nutraukimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

20. 2025-06-02 buvo apsilankyta globojamo (rūpinamo) vaiko gyvenamojoje vietoje ir užpildytas vaiko R. M. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). R. teigė, kad yra patenkinta savo gyvenimo sąlygomis, jai su kitomis globojamomis mergaitėmis skirtas erdvus kambarys antrame namo aukšte (mansardoje), turi savo privačią erdvę. Kambaryje yra visi reikiami baldai, namuose yra sudarytos sąlygos mokymuisi bei poilsiui. Teigė, kad namuose gali laisvai naudotis visomis bendromis erdvėmis. R. nurodė, kad ji mokėsi 9 klasėje, (duomenys neskelbtini) mokykloje, dabar jau kokį mėnesį ji mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, nes ankstesnėje ji patirdavo patyčias. Mokosi pagal pritaikytas programas. R. teigimu, mokykloje ji jaučiasi gerai, sutaria su kitais vaikais, dėl jos elgesio mokykloje problemų nėra, pamokas lanko atsakingai. Budinti globotoja nurodė, kad R. mokosi pagal pritaikytas programas, jai yra nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Mokykloje R. adaptavosi, nes kartu į tą pačią klasę eina kita, kartu gyvenanti mergaitė. Buvo mokslai labai blogai, bet paskutiniu metu rezultatai gerėja, nes nebepatiria streso dėl patyčių. R. nurodė, kad budinčios globotojos namuose ji jaučiasi gerai, visada išsipasakoja, gali atvirai su ja pasikalbėti, jas sieja pasitikėjimu grįstas ryšys. Nurodė, kad biologiniai tėvai vieną kartą į dieną paskambina ir paklausia, ką veikiu ir viskas. Mergina nurodė, kad ji nenori bendrauti su biologiniais tėvais, kartais net neatsiliepia jiems iš viso, parašo žinutę tik. Nurodė, kad pyksta ant tėvų, nes tėvai patys nenori keistis, susiduria su didelėmis problemom, bet nesiima jokių priemonių ir nieko nekeičia savo gyvenime. Budinti globotoja teigė, kad R. su savo biologiniais tėvais bendrauja minimaliai. R. nenori bendrauti su savo tėvais, nes tėvai reiškia priekaištus dėl to, kad nebegaus pinigų, neigiamai veikia mergaitę. Tėtis dažniausiai skambindavo tik būdamas neblaivus. Su mergaite nuolat kalbama, kad jei tėvai neblaivūs, kad ji su jais nebendrautų ir kad ji nėra kalta dėl tėvų pasirinkimų. Siekiama užtikrinti R. interesus atitinkantį bendravimą su tėvais. Budinti globotoja nurodė, kad tėvai nesidomi dukros gyvenimu, prie išlaikymo neprisideda. Skyriaus atstovė padarė išvadą - tęsti R. M. laikinąją globą (duomenys neskelbtini).

21. 2025-07-30 Skyriaus specialistė Skyriuje bendravo su R. M.. Susitikimo metu R. buvo geranoriškai nusiteikusi, aiškiai dėstė savo mintis. Paklausta apie tai, kaip jai sekasi, R. nurodė, kad gerai. R. paaiškinta, kokiu tikslu yra išklausoma jos nuomonė. Paprašyta papasakoti, kaip jai sekasi bendrauti su tėvais, R. nurodė, kad buvo praeitą savaitę toks incidentas, kai mama girta skambino su kaltinimais. Mergina nurodė, kad ji iš balso supranta, kada būna išgėrę tėvai. Mama kaltino, kad birželio 1 d. nepasveikinau tėvo. Tada tėvas parašė žinutę, kaltinimai ir iš jo, sako, kad aš pas čigonus, kad globėjai tik pinigų už mane reikia. Tėvas sakė, kad buvo į (duomenys neskelbtini) atvažiavęs, vaikščiojo, galvojo mane sutiks, bet aš namuose būnu. Sakė, kad motorolerį nupirko, tėvai pinigais nori papirkti, bet man ne to reikia. Tėvai kalba, kad nepriims jokios pagalbos, kad socialinė buvo atvažiavusi, ant trijų raidžių ją pasiuntė. Tėvai net nebando spręsti savo problemų. Mergina teigė, jog vien kaltinimai dabar iš tėvų, kad pas čigonus čia gyvenu, kad geriu, nors aš namuose sėdžiu, tvarkausi visą laiką. Paklausta, kada paskutinį kartą buvo susitikusi su tėvais, R. atsakė: „nebuvau susitikusi, nes nenoriu, nuo to laiko, kai mane atėmė. Tėvai nesprendžia nieko, aš kiek paskambinu, tai ji girta ir girta, aš žinau, kad penktadieniais jie visada geria. Abu geria". Paklausta, ką galvoja apie gyvenimą su tėvais, R. teigė, kad nenori grįžti į tėvų namus, nurodė: „aš iš ten bėgdavau, nes ten žiauriai katastrofa, pastovūs ginčai, visaip mane vadindavo, chaosas visiškas". R. nurodė, kad budinčios globėjos namuose ji jaučiasi saugi ir reikalinga, yra viskuo aprūpinta ir jai viskas gerai. R. teigimu, jai patinka gyventi budinčios globėjos namuose, gerai sutaria su kitomis, kartu gyvenančiomis, mergaitėmis bei kitais šeimos nariais, visada būna išklausyta ir suprasta (2025-07-30 Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

22. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) atvejo vadybininkė A. S. paaiškino, kad šeimai socialinės paslaugos teikiamos nuo 2018 metų, šeimoje yra įsisenėjusios problemos dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu. Dėl R. M. nepriežiūros buvo organizuojami posėdžiai. Atsakovai šios problemos nepripažįstą, nurodo, kad jokia pagalba jiems nereikalinga. Nurodo, kad alkoholį vartoja po darbo. Šeima turi finansinių problemų. Atsakovai negeba rūpintis dukra, dėl atsakovų kaltės R. M. vėliau pradėjo mokslo metus, nes tėvai nebuvo užrašę į jokią mokyklą. Tėvų elgesys nepasikeitė ir po dukters paėmimo. Jie nė karto per 7 mėnesius dukters globos centre. Nurodė, kad minėtose globos centro patalpose jie nenori su dukra susitikti. Iki teismo posėdžio R. M. savo nuomonės nepakeitė, ji kategoriškai nenori grįžti ir gyventi pas tėvus. Su mama nenori bendrauti net telefonu, nes ji jai skambina tik būdama neblaivi ir priekaištauja, kad negauna už ją pinigų.

23. Kadangi atsakovai savarankiškai negali rūpintis ir sudaryti tinkamas gyvenimo, auklėjimo bei mokymosi sąlygas savo dukrai neturi galimybių, todėl 2025-05-06 Panevėžio rajono savivaldybės meras potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta likusiai be tėvų globos R. M. laikinoji globą (rūpybą) globėju (rūpintoju) iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) įsiteisėjimo lieka (duomenys neskelbtini).

24. R. M. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) įsiteisėjimo nustatyti (duomenys neskelbtini).

25. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Taigi CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų ar apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas ir ši pareiga negali būti perkeliama kitam asmeniui. R. M. yra 16 metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą 10 klasę. Todėl akivaizdu, kad įprastinės vaiko išlaikymo išlaidas sudaro išlaidos maistui aprangai, sveikatos priežiūrai, higienos, ugdymo priemonėms įsigyti, laisvalaikiui. Atsakovė R. M. yra darbingo amžiaus, dirbanti, gauna minimalų atlyginimą atskaičius mokesčius 777 Eur, kitų išlaikytinių neturi, todėl turi galimybę dukters išlaikymui teikti po 250 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki R. M. pilnametystės.

26. Atsakovas A. B. gauna netekto darbingumo/negalios pensiją (243,65 Eur) ir vienišo asmens išmoką (42,29 Eur). Jo valyvumas darbo rinkoje 50 proc. Pagal galimybes vykdo individualią veiklą, teikia pavėžėjo paslaugas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, atsakovas turėtų galimybę dukters išlaikymui po 125 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis.

27. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prioritetas tiektinas atsakovų turtinių pareigų vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos byloje atlygintinos valstybės lėšomis.

28. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

29. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleista.

30. Atsakovė L. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2025-10-22 sprendimu yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

31. Atsakovas A. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2025-10-22 sprendimu yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią nepilnamečio vaiko R. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią nepilnamečio vaiko R. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 125 Eur (šimtą dvidešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnametės R. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės R. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų turto administratoriumi, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.