Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Kauno vandenys“ atstovui M. G., atsakovėms N. Š., N. S., jos atstovui advokatui Viliui Masiuliui, nedalyvaujant atsakovei S. S., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovėms N. Š., N. S., S. S. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas paaiškino, kad atsakovė skolos susidarymo laikotarpyje bute negyveno, nes gyveno globos namuose, o kai buvo išbraukta iš globos namų išsikėlė gyventi į Šiaurės prospektą, o dabar gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Skola prašoma priteisti vadovaujantis formaliais duomenimis, kurie neatitinka realybės.

Atsakovė S. S. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdžio datą ir laiką jai pranešta tinkamai, bylos atidėti neprašė, byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei, ir 2001-07-20 nuomos sutarties pagrindu išnuomotas atsakovei N. Š. (8, b.l.). Bute, ieškovo 2014-05-22 pateiktais duomenimis, gyvenamąją vietą deklaravusios atsakovės N. Š., S. S., N. S. (10, 11, 12, b.l.). Už butui teikiamą vandenį ir nuotekų nukanalizavimą laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2014-04-30 susidarė 4817,76 Lt įsiskolinimas (7, b.l.).

Atsakovė N. S. ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė bute (duomenys neskelbtini), Kaune, negyveno. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. CK 2.16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra asmens pagrindinė gyvenamoji vieta. Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 2.17 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad, nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Atsakovė N. S. ir jos atstovas nurodė, kad nuo 2010-03-19 jos motinai atsakovei S. S. buvo apribotos motinystės teisės ir N. S. apgyvendinta vaikų namuose. Šią aplinkybę patvirtina ir pateikti rašytiniai įrodymai byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-29 įsakymas Nr. A-1141, Kauno savivaldybės Vaikų globos namų direktoriaus 2010-05-28 įsakymas Nr. M-3.1-470 (69, 70 b.l.). Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavusi atsakovė S. S. (73-74, b.l.). Iš nurodytų dokumentų teismas daro pagrįstą išvadą, kad atsakovė N. S. nuo 2010 metų bute (duomenys neskelbtini), Kaune, negyveno, kadangi ji gyveno globos namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, o vėliau (duomenys neskelbtini), Kaune. Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad nuo 2014-10-24 N. S. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (71, b.l.). Pažymėtina, kad klausimą, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Ieškovas pateikė duomenų apie skolininką patikrinimo aktą, surašytą 2011-02-09, kuriame nurodyta, kad bute gyvena N. S. (13, b.l.), tačiau, kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovė N. Š., nurodytas aktas buvo surašytas vadovaujantis jos paaiškinimais, t.y. ji pati nurodė kas gyvena bute, tuo tarpu realiai gyvenančių asmenų niekas nenustatinėjo. Byloje apklausta liudytoja K. P. paliudijo, kad atsakovė N. S. gyveno pas ją adresu Šiaurės prospekte apie metus laiko pastoviai, o vėliau, gyveno ir pas kitas drauges. Šia liudytoja netikėti teismas neturi pagrindo. Į bylą pateiktas 2013-10-03 gyvenamosios patalpos apžiūros aktas patvirtina, kad bute N. S. negyvena (78, b.l.). Teismas, įvertinęs byloje pateiktus minėtus rašytinius įrodymus, atsakovės N. S. ir liudytojos K. P. parodymus, bei remdamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių ištyrimu, vertina, kad ieškovas ieškinio reikalavimo atsakovei N. S. neįrodė, kadangi atsakovė N. S. skolos ieškovui susidarymo laikotarpiu bute (duomenys neskelbtini), Kaunas, negyveno, todėl ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovės N. S. atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl to, kad atsakovė N. S. nesutinka sumokėti ieškovo prašomos skolos, nes skolą už vandenį turėjo sumokėti bute gyvenusios ir šiuo metu gyvenančios atsakovės N. Š., kaip pagrindinė nuomininkė, ir S. S.. Civilinio proceso kodeksas įtvirtina ieškovo teisę pasirinkti atsakovą. Pagal LR CK 6.583 str. ir 6.584 str., už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos bei elektros energiją, komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių (LR CK 6.584 str. 1 d.). Nuomos sutartis, kurios pagrindu išnuomotas butas, taip pat numatė nuomininkės pareigą mokėti komunalinių paslaugų mokesčius. CK 6.589 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Pagrindiniam buto nuomininkui pažeidus prievolę mokėti mokesčius už vandenį ir kitas komunalines paslaugas (CK 6.584 straipsnis), ši prievolė pereina buto nuomininko šeimos nariui, nors atitinkama paslaugų sutartis su juo ir nesudaryta. Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 str. 1 d.).

Atsakovė N. Š. pripažino skolą, taip pat, kad yra ieškovui susidariusi skola pripažino ir atsakovė S. S., dalyvavusi 2014 m. lapkričio 25 d. vykusiame teismo posėdyje (73-74, b.l.). LR CK 6.38 str. 1 d. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (LR CK 6.59 str.). LR CK 6.63 str. numato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės, skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Nors tarp ieškovo ir atsakovių nebuvo sudaryta rašytinė atsiskaitymo už butui pateiktą ir nukanalizuotą vandenį sutartis, tačiau tais atvejais, kai abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buities reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie tinklų, laikytina, jog sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (LR CK 1.71 str. 2 d., 6.384 str., 6.351 str., LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas). Pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį, abonentas įsipareigoja už pateiktą energiją sumokėti (LR CPK 6.383 str. 1 d.). Nustačius, kad atsakovės N. Š. ir S. S. gyveno bute (duomenys neskelbtini), Kaune, konstatuotina, kad joms kilo pareiga sumokėti už ieškovo tiektą ir nukanalizuotą vandenį.

Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., atsakovės N. Š. ir S. S. privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovių priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys atsakovių N. Š. ir S. S. atžvilgiu įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir jo naudai solidariai iš atsakovių priteistina – 1395,32 Eur (4817,76 Lt) skolos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgia į šalių procesinį elgesį ir į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Ieškinio dalis dėl pagrindinio reikalavimo - skolos priteisimo - patenkinta visiškai, ieškinys teismui pateiktas dėl to, kad atsakovės nebuvo įvykdžiusios piniginės prievolės, todėl iš atsakovių N. Š. ir S. S. ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 41,99 Eur (145,00 Lt) žyminio mokesčio, 3,36 Eur (11,60 Lt) už gyventojų registro išrašus, 0,86 Eur (3,00 Lt) už nekilnojamojo turto registro išrašą (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str.).

Nagrinėjant bylą susidarė 6,71 Eur (23,20 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovių N. Š. ir S. S. priteistina 6,71 Eur (23,20 Lt) valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.245 str., LR CPK 92 str., 96 str., 117 str., 185 str., 186 str., 263 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti solidariai iš atsakovių N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, – 1395,32 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai devyniasdešimt penki Eur, 32 Eur ct.) (4817,76 Lt) skolos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (byla iškelta 2014-06-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 41,99 Eur (keturiasdešimt vienas Eur, 99 Eur ct.) (145,00 Lt) žyminio mokesčio, 3,36 Eur (trys Eur, 36 Eur ct) (11,60 Lt) už gyventojų registro išrašus, 0,86 Eur (0 Eur, 86 Eur ct) (3,00 Lt) už nekilnojamojo turto registro išrašą ieškovui UAB „Kauno vandenys“ (į.k. 132751369, buveinė: Aukštaičių g. 43, Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš atsakovių N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, - 6,71 Eur (šeši Eur, 71 Eur ct.) (23,20 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Kvitą pristatyti į 119 kab.).

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.