Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiškėjui R. M., atsakovės atstovui Rimantui Marčiukaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą (t. I, b. l. 1-3), kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti neturtinės žalos 50 000 Lt atlyginimą.

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad jo laisvė nuo 2009 m. kovo mėnesio iki 2011 m. kovo mėnesio, laikinai perkeliant gydymui, buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Periodiškai Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL, ir ligoninė) palatose, kurių plotas yra nuo 4 iki 10 kv. m., jis buvo gydomas kartu su 3-8 asmenimis. Pagal sveikatos apsaugos ministro 1999 10 22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau - HN 76:1999) 6.15 punktą vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo įstaigoje, turi tekti nustatytas plotas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 05 11 įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Nuo tada, kai pasibaigė LAVL higienos paso (duomenys neskelbtini) galiojimas, pareiškėjas nuo 2010 05 23 buvo perkeltas gydymui 3 kartus į LAVL (2010 m. liepos ir gruodžio mėnesiais, 2011 m. kovo mėnesį). Palatos, kuriose jis buvo gydomas, nebuvo atnaujinamos ir remontuojamos nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, t. y. mažiausiai 20 metų. Mano, kad direktoriaus teiginys, jog remontai nėra įforminami pažymomis, yra melagingas, nes privalomai turi būti fiksuojamas lėšų panaudojimas. Palatų apšildymas, ventiliacija, kanalizacija, visi tualetai neatitinka jokių higienos reikalavimų, neatnaujinami nuo pastato statybos laiko. Tai patvirtina direktoriaus 2011 03 31 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).

Paaiškina, kad buvo gydomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant sąlygų gydymui, dėl ko pareiškėjas patyrė didžiulę neturtinę žalą. Remiasi Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, 6.250 straipsniu. Paaiškina, kad tai, jog asmuo yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, jis patiria žalą būtent taip, kaip apibrėžta CK 6.250 straipsnyje. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) bylomis Nr. A-143-1966/2008, Nr. A-438-121/2009, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 11 18 sprendimu byloje S. prieš Lietuvą Nr. 871/02, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi byloje Nr. 3K-371/2003.

Paaiškina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sunkiai ir ilgai buvo gydomas, pirmus metus kentėjo didelius fizinius skausmus, negali ramiai miegoti.

Teisme 2011 10 13 gautas pareiškėjo prašymas (t. I, b. l. 111-112), kuriame jis patikslino, kad LAVL jis netinkamai buvo gydomas nuo 2009 m. iki 2011 m., tuo laikotarpiu jam padaryta neturtinė žala. Nesutiko su papildomai pateiktais įrodymais, kad palatos buvo šildomos, o elektriniai šildytuvai buvo išduodami tik papildomam apšildymui. Kai 2010 m. buvo gydomas bendrame skyriuje, palatos nebuvo šildomos. Jis dėl to savavališkai pakeitė nešildomą palatą Nr. 2 į palatą Nr. 5, kurioje šiek tiek veikė šildymas. Kitu atveju nakčiai buvo atneštas elektrinis šildytuvas. Paaiškino, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir neveikimo patyrė 50 000 Lt dydžio neturtinę žalą.

Teismo posėdžiuose pareiškėjas aiškino, kad žala jam buvo daroma nuo 2009 metų kovo mėnesio iki 2011 m. kovo 4 dienos, prašė žalos už visus jo gydymo LAVL atvejus nurodytu laikotarpiu (2011 08 23 posėdyje, t. I, b. l. 74-78).

Išvardina atvejus, kai pareiškėjas buvo gydomas: 1) nuo 2009 03 13 iki 2009 04 15 Vidaus ligų skyriaus 4 ir 6 palatose; 2) nuo 2009 05 13 iki 2009 05 25 Vidaus ligų skyriaus 4 palatoje; 3) nuo 2009 07 21 iki 2009 08 24 Bendrojo skyriaus 24 palatoje; 4) nuo 2009 11 18 iki 2009 11 20 Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje; 5) nuo 2010 01 08 iki 2010 01 13 Vidaus ligų skyriaus 5 palatoje; 6) nuo 2010 03 19 iki 2010 03 24 Vidaus ligų skyriaus 1 palatoje; 7) nuo 2010 07 14 iki 2010 07 16 Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje; 8) nuo 2010 12 01 iki 2010 12 03 Vidaus ligų skyriaus 4 palatoje; 9) nuo 2011 03 02 iki 2011 03 04 Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje.

Nurodo, kad LAVL statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir suimtųjų, nevedama. Todėl atsakovė negali pateikti duomenų, kiek kurią dieną nurodytose palatose buvo gydomų asmenų. Higienos norma HN 76:2010, kuri patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2010 03 30 įsakymu Nr. V-241, nenustato ploto kiekvienam nuteistajam normos. Teisingumo ministro 2010 04 26 įsakymu Nr. 1R-85 nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma – 5,1 kv. m., tačiau įstaiga negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis skaičiui, nes ligoninėje turi būti suteikiama pagalba visiems asmenims, kuriems tokia pagalba yra reikalinga. Dėl to nurodyta norma galėjo būti ir viršyta. Ligoninė privalo užtikrinti ir izoliacijos reikalavimus, kurie nustatyti Bausmių vykdymo kodekso ir kitų teisės aktų. Vidaus ligų skyriuje, kuriame paprastai buvo gydomas pareiškėjas, pacientams ploto trūkumas kompensuojamas tuo, kad yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų metu, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje.

Paaiškina, kad nuteistųjų teisė gauti medicinos pagalbą, izoliacijos reikalavimai, kaip ir visos kitos nuteistųjų teisės bei jiems taikomi draudimai yra reglamentuoti įstatyminiu lygmeniu. Todėl mano, kad trumpalaikis pareiškėjo laikymo LAVL sąlygų neatitikimas poįstatyminių teisės aktų rekomendacijoms, galėjęs pasireikšti tik kaip trumpalaikiai ir mažareikšmiai nepatogumai, siekiant užtikrinti pagrindines nuteistųjų teises, neturėtų būti traktuojamas pareiškėjo teisių pažeidimu.

Nesutinka su kaltinimu, kad palatos nebuvo remontuojamos mažiausiai 20 metų. Remonto darbai planuojami ir derinami su Kalėjimų departamentu. Kiekvienais metais šiam tikslui paskirtos lėšos ligoninėje pilnai panaudojamos, palatos pastoviai remontuojamos. Tai patvirtina LAVL ūkio skyriaus komendanto 2011 05 27 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), prie pažymos pridedami atliktų darbų aktai.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad palatos nešildomos, nėra ventiliacijos, kanalizacija ir tualetai neatitinka higienos reikalavimų, kad pareiškėjas 3 kartus buvo gydomas pasibaigus higienos paso galiojimui, paaiškina, kad pagal sveikatos apsaugos ministro 2007 03 02 įsakymą Nr. V-156, ne higienos pasas, o licencija suteikia teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas. Galiojantis leidimas-higienos pasas vykdomai veiklai yra tik viena iš daugelio sąlygų licencijai gauti. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduota 2011 02 24 įstaigos sveikatos priežiūros licencija Nr. (duomenys neskelbtini) paneigia pareiškėjo kaltinimus. LAVL pareigūnai neatliko pareiškėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų ir nėra pagrindo žalai atlyginti.

Remiasi LVAT 2007 11 20 nutartimi (adm. byla Nr. A11-1064/2007), kurioje išaiškinta, kad deliktinei atsakomybei atsirasti būtina bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų visuma, nustatyta CK 6.246-6.249 straipsniuose. Mano, kad neturtinė žala nebuvo padaryta, nenustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodomų išgyvenimų, skausmo ir pareiškėjo gydymosi ligoninėje. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimas yra siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės kaltės, nes jis buvo gydomas netinkamomis sąlygomis, dėl ko patyrė dvasinius ir fizinius sunkumus.

Atsakovė teigia, kad šiuo atveju nėra LAVL darbuotojų ir pareigūnų kaltės dėl galimų teisės aktų pažeidimų, nes neįmanoma apskaičiuoti, kiek kiekvienu atveju į LAVL gali būti patalpinama asmenų.

Šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, nereikia atsižvelgti į darbuotojų, valstybės tarnautojų ir pareigūnų kaltę, nes viešoji atsakomybė atsiranda ne tik dėl šių asmenų veiksmų ar neveikimo, bet ir tuo atveju, kai viešojo administravimo institucija pažeidžia teisės aktų reikalavimus, taip pat ir tais atvejais, kai pažeidimus suponavo objektyvi situacija (nepakanka patalpų, kitos sąlygos negali būti užtikrintos dėl lėšų trūkumo ar pan.). Kaip yra pažymėjęs LVAT (žr. byla Nr. A756-122/2010, byla Nr. A438-121/2009), ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigos administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią Lietuvos higienos normos HN 76:1999 reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

Dėl to teismas vertins tik tai, ar valstybė užtikrino asmeniui, kurio laisvė apribota, tokias gydymo sąlygas, kurios nustatytos teisės aktuose.

Nustatyta, kad pareiškėjas buvo gydomas: 1) nuo 2009 03 13 iki 2009 04 15 Vidaus ligų skyriaus 4 ir 6 palatose; 2) nuo 2009 05 13 iki 2009 05 25 Vidaus ligų skyriaus 4 palatoje; 3) nuo 2009 07 21 iki 2009 08 24 Bendrojo skyriaus 24 palatoje; 4) nuo 2009 11 18 iki 2009 11 20 Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje; 5) nuo 2010 01 08 iki 2010 01 13 Vidaus ligų skyriaus 5 palatoje; 6) nuo 2010 03 19 iki 2010 03 24 Vidaus ligų skyriaus 1 palatoje; 7) nuo 2010 07 14 iki 2010 07 16 Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje; 8) nuo 2010 12 01 iki 2010 12 03 Vidaus ligų skyriaus 4 palatoje; 9) nuo 2011 03 02 iki 2011 03 04 Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje.

Šią informaciją pateikė LAVL atsiliepime į skundą. Pareiškėjas neneigė, kad buvo gydomas būtent nurodytais laikotarpiais ir nurodytose palatose bei skyriuose. Tai, kad pareiškėjas buvo gydomas LAVL, patvirtina Laisvės atėmimo vietų ligoninės išduotos epikrizės (t. I, b. l.5-13), gydymo stacionare istorija (t. I, b. l. 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39). LAVL pateikė informaciją, koks yra nurodytų palatų, kuriose buvo gydomas pareiškėjas, plotas (t. I, b. l. 22) ir kiek lovų yra Vidaus ligų skyriaus palatose ir šio skyriaus rėžiminiame skyriuje (t. II, b. l. 18). LAVL paaiškino, kad negali pateikti informacijos, kiek pacientų buvo palatose, kai jose buvo gydomas pareiškėjas, nes tokia apskaita nevedama (t. I, b. l. 96). Galima teigti, kad priešingai, nei nurodoma LAVL 2011 08 29 pažymoje, tokių duomenų, dėl kurių teisės aktuose yra nustatytos tam tikros privalomos normos, neregistravimu jau yra pažeidžiami teisės aktai, kuriuose nustatytos gyvenamojo ploto normos kiekvienam asmeniui, kitos privalomos sąlygos, kadangi tokiu atveju neįmanoma patikrinti, ar laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Tačiau, kol galiojo HN 76:1999, minimali ploto norma buvo nustatyta ne asmeniui, bet 1 lovai. Aptariamais laikotarpiais dar galiojo sveikatos apsaugos ministro 1999 10 22 įsakymu Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“. Šios higienos normos 6.15 punkte buvo patvirtintos laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų minimalios patalpos ir ploto normos (2 lentelė). Šis įsakymas pripažintas netekusiu galios tik 2010 03 30 sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 04 11). Galiojant higienos normai HN 76:1999, laisvės atėmimo vietų ligoninės palatai buvo nustatyta minimali ploto norma ne asmeniui, bet 1 lovai – ne mažiau kaip 7,0 kv. m.

Pareiškėjas 2009 m. buvo patalpintas 4 ir 6 palatose Vidaus ligų skyriuje. 4 palata yra 14,90 kv. m. ploto (t. I, b. l. 22), joje yra 4 lovos (II t., b. l. 18). Pagal nustatytas normas palata turėjo būti ne mažesnė kaip 28 kv. m. 6 palatos plotas yra 12,11 kv. m., joje yra 3 lovos, taigi mažiausias plotas galėjo būti 21 kv. m. (duomenys ten pat). Pareiškėjas 2009 m. Buvo bendrojo skyriaus 24 palatoje, jos plotas 21,25 kv. m., nurodyta, kad joje yra 5 dviaukštės lovos. Netgi skaičiuojant dviaukštę lovą kaip vieną lovą, palatoje turėjo būti 35 kv. m. Pareiškėjas 2009 m. dar buvo ir palatoje Nr. 3, Vidaus ligų skyriuje, jos plotas 19,80 kv. m., joje 7 lovos, turėtų būti 49 kv. m. Nustatyta minimali norma pažeista ženkliai. Taigi 2009 m. pareiškėjas buvo palatose, kuriose buvo pažeistos teisės akte nustatytos minimalios ploto normos, galiojusios iki 2010-04-11.

Pareiškėjas 2010 m. sausio mėnesį buvo Vidaus ligų skyriuje 5 palatoje. Palatos plotas 12,14 kv. m., 3 lovos, turi būti 21 kv. m. ploto. HN 76:1999 nustatyta norma pažeista. Pareiškėjas 2010 m. kovo mėnesį buvo Vidaus ligų skyriaus 1 palatoje, jos plotas 22,84 kv. m., lovų 6 vnt., kas reiškia, kad palatos plotas turėjo būti 42 kv. m. Taigi ir 2010 m. pareiškėjas buvo gydomas palatose, kurios neatitiko teisės akte nustatyto minimalaus ploto normos vienai lovai.

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad normos buvo tik rekomenduojamos. Taip nėra, nes higienos normos HN 76:1999 6 punkte nustatyti reikalavimai, kurie nebuvo rekomendacinio pobūdžio, buvo nustatytos minimalios patalpos ir ploto normos, o ne rekomendacijos.

Po to, pareiškėjas buvo LAVL 2010 m. liepos mėnesį, kai pasikeitė teisinis reglamentavimas. Sveikatos apsaugos ministro 2010 03 30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010). Pagal šios higienos normos 5 punktą į laisvės atėmimo vietų sąvoką patenka ir gydymo įstaigos, bei laisvės atėmimo vietų ligoninės. Šios higienos normos 6 punkte yra tik reikalavimas, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Sveikatos saugos klausimus reglamentuoja Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, kuriame nustatyta, kad visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų sistemą sudaro Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo įstaigos (5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojančią higienos normą, tik šios įstaigos ir gali pasisakyti, ar sąlygos atitinka higienos normą HN 76:2010. Ši higienos norma reglamentuoja laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimus (19-35 p.). Reglamentuojamas patalpų apšvietimas, vėdinimas, patalpų temperatūra, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis, reikalavimai apdailos medžiagoms, sanitarinių mazgų įrengimas ir pan., tačiau nėra nustatytos ploto normos. Šio įsakymo IX skyriuje „Sveikatos priežiūra“ yra nustatyti tam tikri reikalavimai laisvės atėmimo vietų ligoninėms. Šio skyriaus 46 p. nustatytas reikalavimas, kad laisvės atėmimo vietų ligoninė privalo turėti leidimą-higienos pasą. Todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad yra reikalavimas tik turėti licenciją.

Taigi naujoje higienos normoje nėra nustatytos minimalios ploto normos. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 05 11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyta minimali vienam asmeniui tenkant ploto norma – 3,6 kv. m., tačiau šiame įsakyme nenurodyta laisvės atėmimo vietų ligoninė. Kadangi ligoninei nenustatytos ploto normos, o ligoninėje gydomi asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, daroma išvada, kad ir ligoninėje turi būti atsižvelgiama į nurodytą normą, o taip pat į visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų išvadas. Bendro pobūdžio sveikatos apsaugos ministro įsakymais yra nustatomos normos apskritai sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios šiuo atveju taip pat taikytinos, nes LAVL turi licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla (t. I, b. l. 40-41). Pvz., normas nustato sveikatos apsaugos ministro 2000 07 14 įsakymas Nr. 407, tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigoje teikiama medicininė pagalba sergantiems ir išskiriantiems tuberkuliozės mikrobakterijas. Tuo tarpu Vilniaus visuomenės sveikatos centras yra nustatęs, kad tokie liginiai LAVL gydomi.

Pareiškėjas 2010 m. liepos mėnesį buvo Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje, kurios plotas 19,80 kv. m., yra 7 lovos. Kadangi atsakovė atsisakė pateikti duomenis, kiek asmenų tuo laiku buvo palatoje, laikoma, kad buvo 7 asmenys. Tokiu būdu minimali norma viena asmeniui yra pažeista, nes palata turėjo būti 25,20 kv. m. (3,6 kv. m. dauginti iš 7). Pareiškėjas 2010 m. gruodžio mėnesį buvo Vidaus ligų skyriaus 4 palatoje, kurios plotas 14,90 kv. m., lovų yra 4 vnt. Skaičiuojant minimalią normą 3,6 kv. m. asmeniui, laikant, kad palata buvo pilnai užimta, norma nebuvo pažeista (4 x 3,6, gauname 14,40 kv. m.).

Pareiškėjas 2011 m. kovo mėnesį buvo 3 palatoje, jos plotas 19,80 kv. m., yra 7 vnt. lovų, skaičiuojant, kad jos užimtos, normos taip pat pažeidžiamos (7 x 3,6, gauname 25,20 kv. m.).

Todėl laikoma, kad beveik visais atvejais, kai pareiškėjas buvo laisvės atėmimo vietų ligoninėje, palatose jis buvo patalpinamas pažeidžiant minimalias plotų normas, iš pradžių nustatytas 1 lovai, vėliau nustatytas asmeniui (išskyrus vieną atvejį 2010 m.). Tai, kad pažeidžiamos ploto normos, patvirtina ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų išvados.

Higienos normos HN 76:2010 46 punkte yra reikalavimas, kad laisvės atėmimo vietų ligoninė privalo turėti leidimą-higienos pasą. Tai nustatyta ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimus, keliamus patalpoms ir jų įrengimui, asmenims vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, naudojamoms priemonėms ir įrangai, vykdant tą veiklą, kuriai būtinas leidimas-higienos pasas, nustato visuomenės sveikatos saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti visuomenės sveikatos saugos teisės aktai. Tai reiškia, kad ligoninei, kurios veiklai būtina turėti leidimą-higienos pasą, gali būti keliami ir bendro pobūdžio teisės aktuose nustatyti reikalavimai (nebūtinai tik laisvės atėmimo vietoms taikomi).

Byloje nustatyta, kad 2005 05 23 Laisvės atėmimo vietų ligoninei išduotas leidimas-higienos pasas (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 141), kuris turėjo galioti iki 2010 05 23. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) 2010 09 16 rašto Nr. (12-7)-12.10-(L4)-1818 (t. I, b. l. 142) matyti, kad LAVL 2010 04 19 pateikė paraišką (t. I, b. l. 149) gauti leidimą-higienos pasą. Vilniaus visuomenės sveikatos centras šiuo raštu pranešė, kad leidimas-higienos pasas nebus išduotas vadovaujantis Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2010 07 13 įsakymu Nr. V-632, 42.1 p. Rašte nurodyta, kad 2010 09 16 Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymos Nr. (12-6)12.13-525 (t. I, b. l. 143-148) išvadoje nurodyta, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos neatitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų. Minėtoje 2010 09 16 pažymoje nurodyta, kad nuo 2007 m. Vilniaus VSC 9 kartus pagal asmenų skundus tikrino sveikatos saugos kontrolę, 6 skundų atveju konstatuoti pažeidimai. Nagrinėjant LAVL paraišką buvo nustatyti trūkumai, kurie išdėstyti Vilniaus VSC 2010 07 08 rašte Nr. (12-18)-2-1844, ligoninė 2010 09 07 pateikė raštą Nr. 7-3445 dėl nustatytų trūkumų pašalinimo. Įvertinimui, ar trūkumai pašalinti, 2010 09 10 atliktas pakartotinis ūkinės komercinės veiklos sąlygų vertinimas veiklos vykdymo vietoje. Vilniaus VSC 2010 09 10 atliko operatyvią kontrolę pagal skundą, nustatyti trūkumai pateikti patikrinimo akte Nr. 13.(13-3)-13.9-867 (taip nurodoma Vilniaus VSC 2010 09 16 pažymoje). 2010 09 16 pažymoje nurodyti nustatyti trūkumai – ligoninės patalpų, tualetų, dušų vidaus apdaila neatitinka funkcinės patalpų paskirties – dangų paviršiai nelygūs, sunkiai valomi ir dezinfekuojami. Pažymoje nurodyta, kad trūkumai išdėstyti 2010 07 08 rašte Nr. (13-18)-2-1844 (t. I, b. l. 172-173). Šiame rašte nurodomi reikalavimai: užtikrinti ploto reikalavimus lovai palatoje, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2000 07 14 įsakymo Nr. V-407 22.1.1 p. reikalavimais ir sveikatos apsaugos ministro 2010 03 30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto reikalavimu (laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka); užtikrinti pacientų epidemiologinį režimą (ligonių izoliavimas) ligoninėje, nurodyta, kad pacientai, sergantys atvira tuberkuliozės forma, esantys psichiatrijos ir ftiziatrijos skyriuose, naudojasi bendru dušu, į jį patenka tuo pačiu koridoriumi, tuo pažeidžiami sveikatos apsaugos ministro 2008 12 24 įsakymu Nr. V-1270 patvirtintos higienos normos HN 47-1:2008 6, 7, 9, 15 punktų reikalavimai ir įsakymo Nr. V-407 Nr. 19 reikalavimas; daugelis ligoninės patalpų, tarp jų ir palatų, tualetų, dušų, vidaus apdaila neatitinka funkcinės patalpų paskirties – dangų paviršiai nelygūs, todėl jų neįmanoma tinkamai valyti ir dezinfekuoti, daugeliui ligoninės patalpų reikalingas remontas – pažeidžiami HN 76:2010 54 punkto reikalavimai (visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs), HN 47-1:2008 16 punkto reikalavimai. Rašte nurodomi kiti pažeidimai. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2010 12 06 raštu Nr. (12-6/712.10-(L9)-2647 (t. I, b. l. 177-178) Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiklai vėl atsisakyta išduoti leidimą-higienos pasą, kadangi ligoninė neištaisė trūkumų, nurodytų Vilniaus VSC 2010 10 07 rašte Nr. (12-6/7)12.10-(L7)-2084. LAVL 2010 09 30 buvo pateikusi naują paraišką gauti leidimą-higienos pasą (t. I, b. l. 181). LAVL 2011 02 11 raštu Nr. S-523 Vilniaus VSC pranešė, kad atsisakė paraiškos gauti leidimą-higienos pasą. Vilniaus VSC 2011 01 13 raštu LAVL pranešė, kad prašo iki 2011 02 01 pašalinti pažeidimus, nustatytus ūkinės komercinės veiklos sąlygų vertinimo bei valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu. Rašte nurodyta, kad Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad ligoninių veiklai yra būtinas leidimas-higienos pasas, neturint šio leidimo, ligoninės veikla yra negalima. Po patikrinimo Vilniaus visuomenės sveikatos centras išdavė LAVL leidimą-higienos pasą 2011 06 07 Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 91-92, 188). Ta pačia data išduotas leidimas-higienos pasas ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai (t. I, b. l. 89-90, 197).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad LAVL vykdė veiklą (ligoninių veikla), kuriai būtinas leidimas-higienos pasas, neturėdama šio dokumento nuo 2010 05 23 iki 2011 06 07. Reikalavimas turėti šį dokumentą nustatytas ne tik jau minėtoje higienos normoje HN 76:2010, 46 punkte, bet ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

Šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo gydomas LAVL nuo 2010 07 14 iki 2010 07 16 Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje; nuo 2010 12 01 iki 2010 12 03 Vidaus ligų skyriaus 4 palatoje; nuo 2011 03 02 iki 2011 03 04 Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje. Per šį laikotarpį ne tik nebuvo išduotas leidimas-higienos pasas, bet patikrinimų metu buvo nustatomi trūkumai, tarp jų ir dėl ploto, tačiau nustatyta nemažai ir kitų trūkumų, kuriuos nurodo ir pareiškėjas (kad patalpos apleistos, joms reikia remonto).

Atsakovė teigia, kad svarbu tai, kad ligoninė turėjo licenciją. Nustatyta, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2011 02 19 įsakymu Nr. T1-148 (t. I, b. l. 109) panaikintas įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos 1999 12 17 Laisvės atėmimo vietų ligoninei, galiojimas. 2011 02 24 išduota licencija Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 40-41, 106-108). Tuo laikotarpiu, kol ligoninė neturėjo licencijos, pareiškėjas nebuvo gydomas. Tačiau, kaip minėta, ligoninė veiklą galėjo vykdyti tik turėdama leidimą-higienos pasą, ir toks reikalavimas įtvirtintas įstatyme.

LAVL veiklos trūkumai nustatyti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktuose: 2010 08 17 Patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.9-787 (t. I, b. l. 133-135, t. I, b. l. 52-54), 2010 09 13 Patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.9-867 (t. I, b. l. 130-132), 2010 09 29 Patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.9-988 (t. I, b. l. 127-129), 2010 09 29 Patikrinimo akte Nr. 13(13-3)13.9-989 (b. l. 55-57), 2010 11 12 Patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13. SA-1197 (t. I, b. l. 58-60), 2010 12 22 Patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.9-A-1418 (t. I, b. l. 61-62). Nors patikrinimo aktai yra ne tais laikotarpiais surašyti, kai buvo gydomas pareiškėjas, tačiau iš šių aktų turinio matyti, kad rasti pažeidimai kartojasi, jie nėra vienkartiniai, todėl yra pagrindas manyti, kad visus 2010 metus šie trūkumai nebuvo pašalinti, taip pat akivaizdu, kad tie patys trūkumai buvo ir 2009 metais.

Pažeidimai taip pat konstatuojami jau minėtoje Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymoje. Toks vertinimas buvo atliekamas dėl pateiktos paraiškos gauti leidimą-higienos pasą. Minėta 2010 09 16 pažyma (t. I, b. l. 143-148), kurioje nustatyti trūkumai – ligoninės palatų, tualetų, dušų vidaus apdaila neatitinka funkcinės paskirties – dangų paviršiai nelygūs, sunkiai valomi ir dezinfekuojami. Tik 2011 06 06 Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymoje Nr. (12-6)12.13-330 (t. I, b. l. 190-195) nurodyta, kad ligoninės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Dėl to kitą dieną buvo išduotas leidimas-higienos pasas.

Trūkumai LAVL veikloje buvo išdėstomi Vilniaus VSC raštuose, iš kurių paaiškėja, kodėl metus laiko nebuvo išduodamas leidimas-higienos pasas. 2010 05 31 rašte Nr. (12-18)-2-1386 Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos (t. I, b. l. 166) nurodyta, kad dėl netinkamų ligoninės patalpų architektūrinių sprendinių, patalpų išdėstymo, pacientų izoliavimo, švaraus ir nešvaraus oro bei personalo srautų judėjimo, naudojamos medicininės įrangos, susidėvėjusios sanitarinės technikos ligoninėje yra didelė rizika hospitalinių infekcijų protrūkiams, pacientų ir darbuotojų saugai. Vilniaus VSC 2010 06 07 rašte Nr. (12-18)-2-1597 Valstybinei sveikatos priežiūros tarnybai nurodomos problemos dėl leidimo-higienos paso išdavimo LAVL (t. I, b. l. 167-169). Nurodoma, kad ligoninės patalpos, naudojama įranga, medicininių priemonių nukenksminimo procesų išdėstymas, pacientų izoliavimas, personalo, švarių ir panaudotų medicininių priemonių srautai nesudaro optimalių sąlygų infekcijų kontrolei. Šie trūkumai aprašomi plačiau. Vilniaus VSC 2010 07 08 rašte Nr. (12-18)-2-1844 ligoninei nurodyta 18 punktų, kuriuose vardinami atskiri trūkumai (t. I, b. l. 172-173). Vilniaus VSC 2010 12 06 rašte Nr. (12-6/712.10-(L9)-2647 (t. I, b. l. 177-178) paaiškinamos priežastys, kodėl atsisakoma išduoti ligoninės veiklai leidimą-higienos pasą. Nurodyta, kad trūkumai nebuvo ištaisyti per tam skirtą terminą. Nurodyta, kad ligoninės veiklos sąlygos neatitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ 13 ir 129 punktų bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 48 ir 52 punktų reikalavimų (pažeidimai susiję su higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimų nesilaikymu).

Dėl kitų pareiškėjo nurodomų aplinkybių, t. y., kad palatos nešildomos, mažiausiai 20 metų nedarytas remontas, daroma išvada, kad šios aplinkybės pasitvirtina tik iš dalies. LAVL pateikti atliktų darbų aktai (2007 10 26, 2007 12 29, 2008 10 23), 2009 12 31 trumpalaikio materialaus turto nurašymo aktas, 2011 04 27 Darbų priėmimo aktas (t. I, b. l. 23-30) patvirtina, kad buvo remontuojami sanitariniai mazgai, vandentiekis, sienos ir grindys, Vidaus ligų skyriaus sienos, bendrojo skyriaus 24 kamera. Tačiau, kaip jau minėta, Vilniaus VSC nurodė, kad patalpoms reikalingas remontas, darbų priėmimo aktas surašytas tik 2011 04 27, todėl yra pagrindas manyti, kad 2010 m. palatos nebuvo suremontuotos.

Dėl šildymo. LAVL ūkio skyriaus komendanto 2011 09 05 pažymoje (t. I, b. l. 95) nurodyta, kad LAVL pastatai yra šildomi centralizuotai, neigiama, kad 2009-2010 metų žiemą ir 2010-2011 metų žiemą patalpos, kuriose buvo pareiškėjas, nebuvo šildomos. Iš šios pažymos matyti, kad Vidaus ligų skyriuje, esant labai žemai oro temperatūrai, nėra pakankamai šildoma, bet pacientams jų prašymu išduodamos antklodės arba elektriniai šildytuvai. Pareiškėjas ir skunde neneigė, kad kai buvo šalta, jam buvo duotas elektrinis šildytuvas. Tačiau, kaip minėta, patalpų temperatūra bent jau nuo 2010 04 11, kai įsigaliojo higienos norma HN 76:2010, turi būti fiksuojama, kadangi šios higienos normos 26 punkte pateiktoje lentelėje nustatyti konkretūs reikalavimai oro temperatūrai, santykinei oro drėgmei, oro judėjimo greičiui. Kita vertus, pareiškėjas jo nurodomais atvejais, kai jis teigia, kad buvo labai šalta ir jis dėl to persikėlė į kitą palatą, jokių skundų dėl to niekam neteikė. Todėl šiuo metu neįmanoma patikrinti, kokia temperatūra pareiškėjo nurodomais atvejais buvo palatoje. Pareiškėjo nurodomas galimas liudytojas nebuvo surastas.

Dėl pareiškėjo nubaudimo. Nustatyta, kad LAVL direktoriaus 2010 07 15 nutarimu Nr. 41-83 pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad 2010 07 15 buvo aptiktas palatoje Nr. 4, nors gydytis turėjo palatoje Nr. 3 (t. I, b. l. 72). Pareiškėjas aiškina, kad dėl šios nuobaudos jis negalėjo pasinaudoti lygtinio paleidimo teise ir tuo kaltina LAVL. Tačiau pareiškėjas šią nuobaudą galėjo skųsti Kalėjimų departamentui. Pateikdamas skundą galėjo nurodyti savo motyvus, kodėl jis persikėlė į kitą palatą. Kadangi nuobauda paskirta vasarą, pareiškėjui nėra pagrindo teigti, kad jis persikėlė savavališkai dėl šalčio. Bet kuriuo atveju, nuobauda yra galiojanti, reiškia paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl LAVL kaltės šios nuobaudos paskyrimas neįrodo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pareiškėjui gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nebuvo visą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į tinkamas gydymo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Byloje aptariamais atvejais viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija privalėjo veikti, nes ligoninė veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Minėta, kad nesvarbu, jog tokios sąlygos galėjo susidaryti dėl lėšų trūkumo, ar kitų nuo įstaigos nepriklausančių aplinkybių.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas (o šiuo atveju dar ir gydomas) nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ne kartą yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. sausio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-121/2009), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

Teismas, atsižvelgdamas į faktines šios bylos aplinkybes, pažeidimų pobūdį (pažeistos įstatymo nuostatos), taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A502-913/2011, A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009), pareiškėjo subjektinės teisės – būti gydomam laisvės atėmimo vietose tinkamomis sąlygomis, t. y. tokiomis, kaip jos nustatytos teisės aktuose ir įstatymuose, pažeidimo mastą ir trukmę, taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 800 Lt.; vidutinis darbo užmokestis – apie 2 121 Lt), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 2 000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. M. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.