Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. E. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, O. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2007 m. gegužės 9 d. Laidavimo sutartis Nr. 04/07137 yra nutraukta; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant atitinkamoms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi CPK 444 straipsnio 2 dalyje įvardyti juridiniai faktai, taip pat kitokie juridiniai faktai, jeigu įstatymai jiems nustatyti nenumato kitokios tvarkos.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio mėn. 29 d. nutarimas Nr. 56 ,,Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“).

Pareiškėjas prašo nustatyti, kad 2007 m. gegužės 9 d. Laidavimo sutartis Nr. 04/07137 yra nutraukta, t. y. iš esmės siekia teisminio pripažinimo, kad minėta laidavimo sutartis, pasirašyta tarp jo ir suinteresuoto asmens AB SEB banko, yra pasibaigusi.

Atsižvelgiant į CPK 444 straipsnyje nustatytą juridinę reikšmę turinčių faktų teisinį reglamentavimą, pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad laidavimo sutartis yra nutraukta (pasibaigusi) nepriskirtinas prie ypatingosios teisenos tvarka nustatomų juridinę reikšmę turinčių faktų, todėl pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, įrodinėdamas laidavimo teisinių santykių pabaigą, t. y. pareiškėjo pareiškimo reikalavimas iš esmės būtų įrodinėjimo dalykas kitoje ginčo teisenos tvarka nagrinėtinoje byloje, o tokio fakto buvimas ar ne negali būti teismo tvarka pripažįstamas kaip juridinę reikšmę turintis faktas. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004). Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad reikalavimai pripažinti prievoles pasibaigusiomis nagrinėjami teisme ginčo teisenos tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2013; 2013 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-3/2013; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2012; kt.). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškia reikalavimą, kuris nagrinėtinas ne ypatingosios, bet ginčo teisenos tvarka reiškiant ieškinį, pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal pareiškėjo reikalavimo turinį ir siekiamus padarinius, darytina išvada, kad pareiškėjas reiškia turtinį reikalavimą, t. y. reikalavimu siekia tam tikros turtinės naudos – pripažinimo, kad laidavimo sutartis, iš kurio jam kyla turtinės prievolės, yra pasibaigusi. Teismo vertinimu, išsprendus ginčą dėl laidavimo sutarties pasibaigusia, nors joks konkretus turtas teismo sprendimu ieškovo naudai ir nebūtų priteisiamas, tačiau ieškovo turtinė padėtis iš esmės pagerėtų, nes neliktų pagrindo ieškovui vykdyti prievoles, kylančias iš laidavimo sutarties. Taigi, reiškiamas reikalavimas pripažinti, kad konkreti turtinė prievolė yra pasibaigusi, reiškia, jog sprendimu siekiama nustatyti asmens turtines teises, o pagal tai kilęs ginčas vertintinas kaip turtinis. Pažymėtina, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-156/2014).

Ginčai, kuriuos apygardų teismai nagrinėja pirmąja instancija, nustatyti CPK 27 straipsnyje. Vienas civilinių bylų priskyrimo apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismams kriterijų yra ieškinio suma. Civilinėse bylose, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 43 500 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjas prašo pripažinti laidavimo sutartį nutraukta (pasibaigusia). Iš pareiškėjo dėstomų faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas laidavo dėl O. R. suteikto 95 813,25 Eur kredito grąžinimo, o iš antstolės Linos Pužienės 2016 m. balandžio 28 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-109-3347 matyti, kad išieškojimas iš skolininko O. R. vykdomas dėl 85 506,23 Eur skolos ir palūkanų. Atsižvelgiant į laidavimu užtikrintą prievolės dydį (pareiškėjo reiškiamas reikalavimas viršija 43 500 Eur), taip pat atsižvelgiant ir į AB SEB banko buveinės vietą (Vilniaus mieste) (CPK 29 straipsnis), konstatuotina, kad pareiškėjas dėl reikalavimo pripažinti laidavimo sutartį nutraukta (pasibaigusia) su ieškiniu pagal teismingumą turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

Pareiškėjui grąžintinas jo sumokėtas 41 Eur dydžio žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-292 straipsniais, 444-445 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. E. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti.

Pareiškėjui išaiškinti, jog dėl reikalavimo pripažinti 2007 m. gegužės 9 d. Laidavimo sutartį Nr. 04/07137 nutraukta (pasibaigusia) su ieškiniu pagal teismingumą jis turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

Grąžinti pareiškėjui A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 147, „Swedbank“, AB, mokėjimo užduoties kodas (ID) ZE02607, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.