Telšių apylinkės teismo nutarimas

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui Donatui Jakubėnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbančio „R.“ direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisto, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Donatas Jakubėnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, jog 2015 m. rugpjūčio 6 d. pagal V. M. prašymą atlikus tikrinimą UAB „R.“, adresu: (duomenys neskelbtini), pagal faktines aplinkybes bei netiesioginius įrodymus nustatyta, kad bendrovės vadovas R. G., būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, 2015 m. gegužės – liepos mėnesiais leido V. M. dirbti ekskavatorininko pareigose neužtikrindamas, kad nė vėliau kaip prieš darbo pradžią su darbuotoju būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Pažymėjo, jog UAB „R.“ vadovas R. G., neužtikrindamas, kad su darbuotoju V. M. būtų surašyta darbo sutartis ir darbuotojas įstatymo nustatyta tvarka būtų socialiai apdraustas, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98, 99 straipsnių reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. G. teismo posėdyje nepripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir parodė, kad gegužės pabaigoje–birželio pradžioje pas jį atėjo V. M., kuris ieškojo darbo, sakė yra dirbęs ekskavatorininku. Be to, jis sakęs, kad skiriasi su sutuoktine ir neturi kur gyventi, todėl jis geranoriškai pasiūlė V. M. apsigyventi įmonės patalpose, kol susiras butą. Susitarė, kad V. M. pamėgins dirbti su ekskavatorium. Kai gavo užsakymą iš UAB „Lanksmas“, nusivežė V. M. pabandyti dirbti. Jis dirbo apie 30 minučių, tačiau darbo tinkamai neatliko darbo, todėl tą darbą atliko pats. Po poros savaičių vėl nusivežė jį į kitą objektą Smėlio gatvėje. Paliko jį dirbti su mažuoju ekskavatoriumi, o pats išvažiavo parsivežti degalų. Matė, kaip vyras dirbo apie 15 minučių. Grįžęs jo neberado, todėl vėl darbą užbaigė pats, nes moka dirbti su ekskavatoriumi. Sutikus V. M., nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl jam liepė išsikraustyti iš įmonės patalpų. V. M. gyveno įmonės biure, jam buvo leista pamėginti dirbti ekskavatorininku, todėl tai buvo tik išbandymas, tačiau jis nemokėjo dirbti, todėl ir nebuvo niekada įdarbintas.

Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas Donatas Jakubėnas teismo posėdyje paaiškino, kad į darbo inspekciją kreipėsi V. M., kuris patvirtino faktą, kad jis gegužės – liepos mėnesiais nelegaliai dirbo UAB „R.“ ekskavatorininku, adresu: (duomenys neskelbtini), gyveno įmonės patalpose. Su įmonės direktoriumi buvo sutaręs dėl darbo užmokesčio, tačiau jo negavęs kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl nelegalaus darbo. UAB „R.“ užsiima kasimo darbais. Pats įmonės direktorius 2015 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinime pripažino, kad leido V. M. pabandyti atlikti kasimo ir lyginimo darbus, tačiau direktorius nepripažįsta to, kaip nelegalaus darbo. Taip pat paaiškino, kad tiriant visas administracinio teisės pažeidimo aplinkybes nuolat bendravo su V. M., kuris visur kartu vyko. Tiek rašytiniame pareiškime, tiek bendraujant V. M. žinojo visas aplinkybes, kur ir ką dirbo. Tiksliai nuvedė ir parodė tuos objektus, kuriuose dirbo ekskavatorininku, jis dirbo ne savo naudai, o UAB „R.“ naudai, todėl tai yra nelegalus darbas.

Liudytojas A. V. parodė, kad pas jį Smėlio gatvėje visą laiką kasimo darbus atliko R. G.. Tik vieną kartą atėjęs pažiūrėti, kaip vyksta kasimo darbai, tai galėjo būti liepos mėnesį, pamatė atliekant kasimo darbus kitą žmogų. Vyras dirbo apie 20–30 minučių. Po kurio laiko tas vyriškis pasakęs, kad blogai jaučiasi, paprašė parvežti namo. Jis sutiko vyriškį parvežti, bet pastebėjo, kad nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vyriškį nuvežė prie Tirkšlių miestelio. To vyro nei vardo, nei pavardės nežino, jį matė pirmą kartą. Antrą kartą matė, kai atėjo su Valstybinės darbo inspekcijos darbuotoju. Kas liepė vyrui vykdyti kasimo darbus, jis nežino.

Liudytojas V. D., atsisakęs savo anksčiau duoto paaiškinimo, parodė, kad paaiškinimą jis rašė diktuojant asmenims, prisistačiusiems inspektoriais iš Valstybinės darbo inspekcijos. Pastarieji sakė jam teiginius, o jis juos patvirtino. Tuo metu jis išgyveno dėl vienturtės dukters netekties, buvo stresinėje būklėje, todėl buvo neobjektyvus ir negali patvirtinti to, ką surašė. Jam buvo liepta patvirtinti, kas vykdė kasimo darbus. Iš tikrųjų ateidavo ne vienas darbuotojas, ateidavo ir R. G. dirbti, ateidavo ir kitas žmogus, tačiau jis nematė, kas sėdėjo ekskavatoriuje ir ką daro. Vyrai dirbdavo kartais dieną, kartais vakare, kitomis dienomis visai nedirbdavo. Tų vyrų jis nepažinojo ir atlyginimo jiems nemokėjo. Rašytiniame paaiškinime jis nurodė, jog privačioje valdoje, (duomenys neskelbtini), 2015 m. pavasario pabaigoje buvo atliekami lyginimo darbai, atlikėjas Vaidas su mažu ekskavatorium, dirbo apie savaitę (11 b. l.).

Liudytojas V. M. parodė, kad dirba UAB „Lanksmas“ vairuotoju ir turėjo užsakymą nuvežti ekskavatorių iš UAB „R.“ įmonės į Leckavą. Jis nežino, kas dirbo su ekskavatoriumi, koks jo vardas. Tiesiog nuvežė ekskavatorių, paliko ir išvažiavo. Niekada nelaukia ir nestebi kasimo darbų, nelaukia, kada jie bus pabaigti. Nepamena, ar V. dirbo ekskavatorininku. Rašytiniame paaiškinime jis nurodė, jog 2015 m. gegužės mėnesį gavo nurodymą vežti ekskavatorių iš UAB „R.“ į kelis objektus į Leckavą, kur buvo statomos vėjo jėgainės, ir Rubikų k., šiuose objektuose su ekskavatorium dirbo V., esantis iš Šiaulių (12 b. l.).

V. M., kuriam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo. 2015 m. liepos 28 d. rašytiniame paaiškinime jis nurodė, kad ieškojo ekskavatorininko darbo, radęs skelbimą internete paskambino R. G. ir susitarė, kad iš Šiaulių atvažiuos dirbti į Mažeikius. Geležinkelio stotyje jį paėmė jo darbuotojas Leonas ir nuvežė į R. G. įmonę. Susitarė, kad dirbs ekskavatorininku, darbo užmokestis 35 Eur per valandą, davė vietą kur gyventi, tačiau darbo sutarties nesudarė. Pradėjo dirbti nuo 2015 m. balandžio mėnesio pabaigos. Dirbo su R. G. priklausančia technika nuo 9 val. iki 21 val. Už darbą gegužės mėnesį gavo apie 1 000 Eur, tačiau už išmokėtą darbo užmokestį niekur nepasirašė. Birželio mėnesį gavo apie 200 Eur, o liepos mėnesį darbo užmokesčio negavo. Vykdydavo kasimo darbus R. G. nurodymu privačiuose sklypuose su R. G. priklausančia technika (7 b. l.).

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi, tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala arba kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ar visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog tarp UAB „Raimeda“ direktoriaus R. G. ir V. M. buvo susiklostę faktiniai darbo teisiniai santykiai, kurie nebuvo įforminti įstatymo nustatyta tvarka. Tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdyje įmonės direktorius pripažino, kad V. M. leido pamėginti dirbti ekskavatorininku, tačiau darbuotojo išbandymas bet kurios darbo sutarties šalies iniciatyva negali būti sulygstamas jokiu kitu būdu, išskyrus darbo sutarties sudarymą. Teismų praktikoje aiškiai konstatuota, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti jokio darbo, darbuotojų darbas esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

R. G. iš esmės pripažinęs faktines aplinkybes, kad leido V. M. dirbti, tai vertina sau palankia prasme kaip geranoriškumą ir draugiškumą. Tuo pačiu jis pripažino, kad tuo metu ekskavatorininko neturėjo ir jei V. M. būtų pavykę dirbti ekskavatorium, būtų jį įdarbinęs. R. G. neigė ir susitarimą dėl darbo užmokesčio, teigdamas, kad V. M. nurodyto valandinio atlyginimo niekas jo darbovietėje negauna, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas už darbą gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, atsižvelgiant į darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Pažymėtina, jog gali būti atsilyginama ne tik pinigais, bet ir natūra, suteikiant paslaugas ir pan., o R. G. nurodė, kad V. M. suteikė gyvenamą plotą, kad šis galėtų pas jį padirbėti.

Nors liudytojas V. D. teismo posėdyje atsisakė savo rašytinio paaiškinimo, motyvuodamas tuo, jog paaiškinimą rašęs ne savo valia, šio jo teiginio nepatvirtina jokie įrodymai. Liudytojas V. M. teisme davęs kitokius parodymus nei paaiškinime, nenurodė jų pakeitimo priežasties, todėl teismas jais nesivadovauja.

R. G. kaltė padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą įrodyta: 2015 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiuoju darbo inspektoriaus Donato Jakubėno surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. ATPP 0617-0218, V. M. rašytiniu paaiškinimu, liudytojų V. D., ir V. M. rašytiniais paaiškinimais, A. V. parodymais teisme, kad V. M. realiai dirbo ekskavatorininku, atliko kasimo darbus Mažeikiuose, Smėlio g., Vytauto g. bei Leckavoje; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0617-0364, kuriuose užfiksuotas pažeidimo faktas, todėl R. G. skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo R. G. asmenybę – anksčiau nebaustas, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, o nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą (ATPK 30² straipsnis).

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, teismas, paskyręs administracinę nuobaudą už tokio pobūdžio pažeidimus, nepažeisdamas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir laikydamas įstatymų nustatytų reikalavimų, apie šios nuobaudos paskyrimą privalo paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30², 224, 287, 313 straipsniais, teismas

nutaria:

R. G. pripažinti padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti R. G., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai):

1) Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, SWIFT kodas INDULT2X;

2) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X;

3) Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X;

4) Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią banke AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26;

5) Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią banke „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, ban-ko kodas 74000, SWIFT kodas SMPOLT22;

6) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X;

7) Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank", AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22;

8) Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22.

Baudas galima sumokėti kredito įstaigose ir įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigo-se bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose:

AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose;

per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt;

per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/;

SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose;

UAB „Mažeikių butų ūkis“;

UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX;

UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose;

UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

– baudos paskyrimo dokumento numerį (A2.1.-1164-169/2015) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

– įmokos kodą 1001;

– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus nutarimui, apie šios nuobaudos paskyrimą įstatymo nustatyta tvarka paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.