- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- II-706-548/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00090-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ričardas Juodis (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. A.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.11Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 427 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos J. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2022 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutarimą, kuriuo J. A. buvo nubausta 1200 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams ir konfiskuojant automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2022 m. rugsėjo 7 d., 8.18 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,48 promilės neblaivumas. Tokiais savo veiksmais J. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.
Šalies argumentai
Pareiškėja J. A. skundžia 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarimą ir prašo pakeisti nutarimą, tai yra taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti kuo trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taip pat panaikinti nutarimo dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo. Skunde nurodyta, kad ji nekvestionuoja padaryto administracinio nusižengimo fakto, jo kvalifikacijos ir nustatytos jos kaltės, tačiau mano, jog jai skirtos administracinio poveikio priemonės nebuvo individualizuotos, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnis. Alkoholį vartojo iš vakaro, o ne prieš įvykį, vairuodama nesijautė neblaivi ir nė neįtarė, kad dėl savo būklės negali vairuoti transporto priemonės. Tyčios jos veiksmuose nebuvo. Ji neplanavo niekur važiuoti, tačiau ryte pasijutusi prastai pagalvojo, kad tai gali būti dėl Covid-19 ligos. Todėl ji nutarė važiuoti nusipirkti greitąjį Covid-19 testą. Įvykio dieną ji jautėsi gerai, nesijautė apsvaigusi nuo alkoholio, buvo budri. Jai teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, kuris yra susijęs su jos darbine veikla, jos gyvenamoji vieta nuo darbo vietos yra nutolusi 40 km., ji augina viena sūnų, kurį reikia nuvežti į sporto treniruotes, sporto turnyrus, į gydymo įstaigas. Taip pat turi pasirūpinti savo artimaisiais – tėvu, kuris yra neįgalus, ir mama. Neturėdama teisės vairuoti transporto priemones jai tapo sunku nuvykti į darbą, pasirūpinti savo šeima, tėvų sveikata. Pareiškėja pažymėjo, kad konfiskuotas automobilis yra jos vienintelis, kito neturi, todėl konfiskuojant jos automobilį būtų sunku rūpintis šeimos narių poreikiais. Taip pat turėtų būti įvertintos aplinkybės, kad jos padarytas nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių, kitų KET pažeidimų nepadarė, jai nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršijo nustatytą ribą. Atsižvelgdama į tai, prašo neskirti transporto priemonės konfiskavimo (b. l. 3-12).
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu prašo pareiškėjos J. A. skundą netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Pagal surinktą medžiagą surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra lemiančios nutarimo pakeitimo. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo nustatyta, kad J. A. sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus, todėl tai rodo nebrandų ir neatsakingą požiūrį į kelių eismo taisyklių laikymąsi, į eismo saugumą, akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, nes ji ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Pažymi, kad neigiami padariniai yra J. A. nusižengimo rezultatas. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo padarymo ir turi prisiimti neigiamus veikimo padarinius (b. l. 47-49).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja J. A. prašė tenkinti jos skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad ji padarytą pažeidimą pripažįsta, supranta, kad blogai pasielgė, tačiau ji nesiekė tyčia sėsti už vairo būdama neblaivi, nors ir nesijautė esanti apsvaigus nuo alkoholio. Įvykio dieną neplanavo niekur vykti, tačiau dėl prastos savijautos nutarė vykti nusipirkti greitąjį Covid-19 testą. Jai teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tam, kad galėtų nuvykti į darbą, taip pat tenkinti šeimos poreikius. Taip pat ji prieš metus laiko buvo bausta administracine tvarka už tai, kad būdama neblaivi vairavo automobilį. Tuo metu jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Teismo prašo netaikyti automobilio konfiskacijos ir sutrumpinti jai paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė A. S. prašė pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas nėra atsitiktinis, ji sistemingai daro pažeidimus, t. y. nuo 2018 metų yra padarius 24 administracinius nusižengimus. Tai rodo, kad pareiškėja nepasimoko iš savo klaidų. Taip pat kai pareiškėjai pirmą kartą buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tai po to ji padarė dar du pažeidimus. Institucijos atstovės žiniomis, pareiškėjai skirtos nuobaudos yra galiojančios.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad J. A. buvo nubausta 1200 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams ir konfiskuojant automobilį „Toyota Corolla“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) už tai, kad ji 2022 m. rugsėjo 7 d., 8.18 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 0,48 promilių girtumo laipsnis. Pažeidimas padarytas pakartotinai, kadangi buvo bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.
Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. J. A. prašo jos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti nutarimą ir neskirti jai administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, arba sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, taip pat netaikyti jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
Taigi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.
Vertinant J. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės pagrįstumą matyti, jog nėra teisinio pagrindo J. A. neskirti arba sutrumpinti minėtos administracinio poveikio priemonės terminą, tokio pobūdžio teisės pažeidimą, vairuodama automobilį neblaivi, padarė antrą kartą, byloje nenustatyta jokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų svarstyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga sprendžiant darbinius, buities klausimus, rūpinantis artimaisiais, kad nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo nustatytą leistiną neblaivumo ribą, dėl padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, ji yra teigiamai charakterizuojama, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatytą, nėra išimtinės, ji dar prieš darydama teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pati numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jai dėl teisės pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Be to, ji anksčiau ne kartą yra bausta už greičio viršijimą bei kitus KET pažeidimus, taip pat praėjus trims mėnesiams po to, kai jai baigėsi terminas vairuoti transporto priemones, J. A. vėl sėdo prie vairo neblaivi. Tai rodo, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys J. A. gyvenime, tinkamų išvadų ji nedaro. Beje, Institucija 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarimu J. A. paskyrė administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą minimalų administracinio poveikio priemonės terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti Kelių eismo taisykles, įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl, šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.
Skundu J. A. taip pat prašo netaikyti jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, nurodė motyvus, dėl kurių administracinio poveikio priemonė neturėtų būti skiriama.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.
Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonės „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), savininkė yra J. A.. Minėtas automobilis atitinka administracinio nusižengimo padarymo priemonės sampratą ir laikytinas konfiskuotinu turtu. Kaip jau minėta, už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą transporto priemonės konfiskavimas yra privalomas. Įstatymų leidėjas imperatyviai nustato, kad, jo vertinimu, šio administracinio nusižengimo padarymo atveju tokios administracinio poveikio priemonės taikymas yra būtinas pasiekti administracinės nuobaudos tikslus: nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad J. A. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – būdama anksčiau bausta už transporto priemonės vairavimą neblaiviai ir praradusiai teisę vairuoti transporto priemones, nesant būtinumo, pakartotinai vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,48 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis, tokiu elgesiu sukeldama akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengusi rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Teismas daro išvadą, jog Institucijos pareigūnas, nutaręs konfiskuoti pažeidėjai priklausantį automobilį, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, jis nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau, negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.
Iš pareiškėjos J. A. skundo matyti, kad ji gyvena šalia miesto, ir, nors teigia, kad transporto priemonė reikalinga sūnaus nuvežimui į reikiamas vietas, lankomus būrelius, sveikatos priežiūros įstaigas esant poreikiui, taip pat nuvykti į darbą, parduotuves ir pas tėvus, kuriais reikia pasirūpinti, tačiau tai nėra neįmanoma, nes galima naudotis ir viešojo transporto paslaugomis, kuriomis naudojasi ir pati pareiškėja, o situacijos sudėtingumą sukėlė ne kas kitas, o pačios pareiškėjos neatsakingas elgesys ir ji turi prisiimti iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes. Tokios susidariusios aplinkybės – apsunkintas judėjimas praradus automobilį, neeliminuoja įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos taikyti turto konfiskavimą. Šiuo atveju konfiskavus automobilį bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso keliami tikslai, t. y. užkirstas kelias analogiškų visuomenei pavojingų teisės pažeidimų darymui, juolab kad, kaip jau minėta, J. A. daug kartų bausta administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pažeidimai yra pasikartojančio pobūdžio, kas rodo, jog J. A. sąmoningai ignoruoja teisės aktų reikalavimus.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad J. A. minimaliai trukmei taikyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, atitinka pareiškėjos padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, J. A. asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtų galima švelninti pareiškėjai paskirtas administracinio poveikio priemones ar jų iš viso neskirti. Keisti skundžiamą Institucijos 2022 m. rugsėjo 21 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktos J. A. skundas netenkinamas, o skundžiamas Institucijos 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,
nutaria:
Netenkinti J. A. skundo ir palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių miesto rūmus.