Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimą dėl nuteistojo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. J. 2003-01-13 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 118 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimu ketveriems metams, BK 118 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimu aštuoneriems metams, BK 206 straipsnyje – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, BK 234 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, BK 271 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimu trejiems metams be baudos, konfiskuojant visą jo turtą, BK 327¹ straipsnyje – 50 MGL bauda, BK 105 straipsnio 5, 7, 12 punktuose – laisvės atėmimu iki gyvos galvos; vadovaujantis BK 42 straipsniu paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso jo turto konfiskavimu, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti ištisai kalėjime; vadovaujantis BK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu K. J. pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Lietuvos apeliacinio teismo 2003-06-04 nuosprendžiu 2003-01-03 nuosprendis pakeistas, ir K. J. nusikalstama veika G. Š. išžaginimo epizode perkvalifikuota iš 1961 m. BK 118 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 149 straipsnio 1 dalį paliekant ketverių metų laisvės atėmimo bausmę; K. J. nusikalstamos veikos K. R., E. V. ir J. Š. išžaginimų epizoduose perkvalifikuota iš 1961 m. BK 118 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 149 straipsnio 1 dalį paskiriant septynerių metų laisvės atėmimo bausmę; K. J. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį nubaudžiant laisvės atėmimu dvejiems metams, panaikinat nuosprendžio dalį dėl viso jo turto konfiskavimo; K. J. nusikalstamos veikos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 5, 7, 12 punktų perkvalifikuotos: E. V. ir J. Š. nužudymų epizoduose į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus ir nuteisiant jį laisvės atėmimu iki gyvos galvos, o G. Š. nužudymo epizode į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir paskiriant laisvės atėmimą penkiolikai metų; vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis 2003-01-13 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, 234 straipsnio 1 dalį, K. J. paskiriant galutinę subendrintą bausmę, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, laisvės atėmimą iki gyvos galvos atliekant ją kalėjime.; K. J. pagal 1961 m. BK 327¹ straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-02 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003-01-13 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2003-06-04 nuosprendžiai pakeisti: K. J. veika prieš G. Š. iš 1961 m. BK 118 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 149 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimą ketveriems metams, ir 2000 m. BK 150 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą ketveriems metams; K. J. veiką prieš J. Š. iš 1961 m. BK 118 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į 2000 m. BK 149 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimą septyneriems metams, ir 2000 m. BK 150 straipsnio1 dalį paskiriant laisvės atėmimą šešeriems metams; pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 3 punktą šias bausmes subendrinti su Lietuvos apeliacinio teismo 2003-06-04 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal 2000 m. BK 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą – laisvės atėmimu penkiolikai metų, pagal 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus – laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei Vilniaus apygardos teismo 2003-01-13 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal 1961 m. BK234 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, pagal 1961 m. BK 206 straipsnį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, ir K. J. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime; kitų nuosprendžių dalių nekeisti. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2001-06-13. Kalėjime nuteistasis atliko 17 metų 6 mėnesius 5 dienas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lukiškių tardymo – izoliatoriaus kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo K. J. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.

Teikime nurodoma, kad nuteistasis turi 8 klasių išsilavinimą, bendraudamas su administracijos atstovais stengiasi būti mandagus, tačiau išlaikantis atstumą, sudaro santūraus asmens įspūdį. Lengvai pasiduoda nuotaikos svyravimams. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais įtempti, stengiasi laikytis izoliuotai nuo kitų nuteistųjų. Teigia, kad nepalaiko kriminalinės subkultūros tradicijų, tačiau dažnai pokalbiuose naudoja žargoną. Su artimaisiais socialinių ryšių nepalaiko. Buityje nepakankamai tvarkingas, interesai apsiriboja buitinių poreikių tenkinimu. Laisvalaikiu skaito periodinę spaudą, grožinę literatūrą, daug laiko skiria TV programų stebėjimui, dalyvauja „Carito“ organizuojamuose užsiėmimuose „Eik į savo kambarėlį“, mišiose, koncertuose, kituose renginiuose. Nedirba, darbas siūlytas nebuvo. Dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse: suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse – fizinis lavinimas, savišvieta, kultūrinė veikla, ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse, kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje, kompiuterinio raštingumo programoje. Nuteistajam bausmės atlikimo laikotarpiu skirtos devynios nuobaudos. Pirmą kartą nubaustas 2007-11-16 už pareigūnų užpuolimą, skirta 6 mėnesiai drausmės grupės. 2008-09-11 – dar kartą pareigūnų užpuolimas, nuobauda analogiška, 2008-11-17 grasino maisto dalintojui, 200812-02 vartojo žargoną, 009-01-06 sugadino kameroje esantį radijo tašką, 2009-02-27 bendravo su nuteistaisiais iš kitų kamerų, 2010-01-28 nesilaikė pagarbos principo su darbuotojais, 2011-09-16 rašė ant sienų, įžūliai elgėsi, už visus pažeidimus paskirtos įvairaus laipsnio griežtumo nuobaudos. Paskutinį kartą nubaustas 2013-12-04 papeikimu, nes perdavė kitam nuteistajam smulkų paketą. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo metu nė karto neskatintas. Individualiuose ir teminiuose pokalbiuose dalyvauja be didesnio susidomėjimo. Mėgsta diskutuoti apie savo praeitį. Į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja teigiamai. Nuteistojo elgesys atliekant bausmę vertinamas gerai. Apsaugos ir priežiūros skyriaus duomenimis K. J. yra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių užpulti įskaitą, tačiau nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą. Psichologinės tarnybos pateiktoje išvadoje nuteistasis apibūdinamas kaip sudarantis santūraus asmens įspūdį, tačiau bendrauti nėra linkęs. Lengvai pasiduoda nuotaikos svyravimams, domėjimosi ratas siauras, nuteistasis priekabus ir nepatenkintas aplinka, savo gyvenimu apskritai. Resocializacijos procese dalyvauja vangiai, resocializaciją vertinti kaip sėkmingą negalima. K. J. pasirenka veiklą be įsipareigojimų, tik tokią, kurią pats mano esant naudingą. Dėl psichokorekcijos ar rekomendacijų vykdymo nesikreipė. Šiuo metu nuteistojo smurtinio elgesio rizika būnant itin struktūruotoje aplinkoje išlieka aukšta, seksualinės prievartos rizika taip pat aukšta. Pataisos įstaiga teikia medžiagą perkelti K. J. iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti.

Nuteistasis K. J. pateikė teismui prašymą neperkelti jo iš kalėjimo į pataisos namus.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus teismas vertina ne tik formalias sąlygas, kurios yra pagrindas svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, bet taip pat ir nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, tinkamai įgyvendinamas teisingumo principas. Pažymėtina, kad pagal BVK 165 straipsnio nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Nuteistasis K. J. jam nuosprendžius skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį – 17 metų 6 mėnesius 5 dienas, – atliko kalėjime, todėl darytina išvada, kad K. J. atitinka vieną iš formaliųjų sąlygų dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, tai yra, teikimo nagrinėjimo dieną jis yra atlikęs daugiau nei 10 metų paskirtos bausmės.

Spręsdamas dėl saugumo reikalavimo užtikrinimo, teismas atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, ir vertina nuosprendžiuose, kuriais K. J. nuteistas, nurodytas aplinkybes, tarp jų ir apibūdinančias nuteistojo asmenybę, į Socialinės reabilitacijos skyriaus pateiktus duomenis, į Psichologinės tarnybos išvadoje nurodytus jam būdingus kriminogeninius veiksnius, kitus asmens byloje esančius duomenis.

Kaip matyti iš teismui pateiktos asmens bylos, nuteistasis K. J. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka nuo 2001-06-13 už padarymą itin žiaurių nusikalstamų veikų, pasireiškusių dideliu ciniškumu, seksualine prievarta, smurtu, sukėlusiu nepataisomas pasekmes. Nuteistasis dar iki Vilniaus apygardos teismo 2003-01-13 nuosprendžio buvo teistas už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą.

Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad nuteistasis apibūdinamas kaip nelinkęs bendrauti, lengvai pasiduoda nuotaikos svyravimams, domėjimosi ratas siauras, nuteistasis priekabus ir nepatenkintas aplinka, savo gyvenimu apskritai. Nurodo, kad K. J. resocializacijos procese dalyvauja vangiai, resocializaciją vertinti kaip sėkmingą negalima. K. J. pasirenka veiklą be įsipareigojimų, tik tokią, kurią pats mano esant naudingą. Taip pat išvadoje akcentuota, jog nuteistojo smurtinio elgesio rizika būnant itin struktūruotoje aplinkoje išlieka aukšta, seksualinės prievartos rizika taip pat aukšta.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, teismas daro išvadą, jog K. J. pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos, atliekamos kalėjime, – tikslai dar nėra pasiekti, nėra pagrindo sušvelninti pastarajam atliekamos bausmės režimo sąlygas bei perkelti jį į pataisos namus.

Teismas, atsižvelgdamas į pataisos įstaigose tebeegzistuojančią kriminalinę subkultūrą, taip pat yra tos nuomonės, kad nuteistajam K. J. paskirtos bausmės atlikimas pataisos namuose gali būti nesaugus ne tik kitiems nuteistiesiems, bet ir jam pačiam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimo dėl nuteistojo K. J. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.