Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-12-05 · Byla Nr. 2KT-133/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-05
Bylos Nr.
2KT-133/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-133/2012Procesinio sprendimo kategorija 98.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su T. Ž. 2012 m. gruodžio 3 d. gautu prašymu dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjos Irmos Čuhraj ir visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2S-1855-513/2012, Nr. 2S-1857-513/2012 ir Nr. 2S-1856-513/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. spalio 29 d. faksu, o 2012 m. gruodžio 3 d. paštu gautas T. Ž. prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjos Irmos Čuhraj ir visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2S-1855-513/2012, Nr. 2S-1857-513/2012 ir Nr. 2S-1856-513/2012.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo perduoti bylą kitam tos pačios pakopos teismui, nes nepasitiki teisėja Irma Čuchraj ir visais kitais Klaipėdos apygardos teismo teisėjais. Teisėja I. Čuchraj yra dirbusi Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, kuriame dirba teisėja A. Romanovienė, 2011 m. sausio mėn. iš keršto inicijavusi baudžiamąjį persekiojimą pareiškėjos atžvilgiu. Dėl šios priežasties Teisėja I. Čuchraj negalės nešališkai išnagrinėti minėtų civilinių bylų. Visi kiti Klaipėdos apygardos teismo teisėjai taip pat turi išankstinį nusistatymą pareiškėjos ir jos šeimos atžvilgiu, yra padarę daug žalos, todėl pareiškėja jais nepasitiki.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja T. Ž. teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-1855-513/2012, Nr. 2S-1857-513/2012 ir Nr. 2S-1856-513/2012 šiame teisme negali būti nešališkai išnagrinėtos apeliacine tvarka. Iš pareiškėjos nušalinimo pareiškimo turinio, ir Lietuvos apeliacinio teismo anksčiau nagrinėtų T. Ž. pateiktų nušalinimo pareiškimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. 2KT-155/2011, 2012 m. balandžio 10 d. nutartys Nr. 2KT-43/2012, Nr. 2KT-44/2012, Nr. 2KT-45/2012) spręstina, kad pareiškėja iš esmės yra nepatenkinta Klaipėdos apygardos teismo anksčiau priimtais procesiniais sprendimais. Teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, todėl anksčiau priimti pareiškėjai nepalankūs procesiniai sprendimai kitose bylose negali būti laikomi teisėjų šališkumo ar suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi įrodymas. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.

Aplinkybė, kad teisėja Irma Čuchraj negalės nešališkai išnagrinėti civilinių bylų, nes yra buvusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja, kuriame dirba teisėja A. Romanovienė, pareiškėjos teigimu, iš keršto inicijavusi jos atžvilgiu baudžiamąjį persekiojimą, vertintina kaip pareiškėjos subjektyvi, įrodymais nepagrįsta nuomonė, nesudaranti pagrindo spręsti apie teisėjos šališkumą. Pareiškėja T. Ž. nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų šališkumą patvirtinančių įrodymų. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, pareiškėjos keliamos abejonės dėl Klaipėdos apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui nekiltų abejonių, jog Klaipėdos apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2S-1855-513/2012, Nr. 2S-1857-513/2012 ir Nr. 2S-1856-513/2012 gali būti nešališkai išnagrinėtos.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, T. Ž. pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2S-1855-513/2012, Nr. 2S-1857-513/2012 ir Nr. 2S-1856-513/2012 nagrinėjimo netenkinamas. Atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šių civilinių bylų perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Atmesti T. Ž. pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2S-1855-513/2012, Nr. 2S-1857-513/2012 ir Nr. 2S-1856-513/2012 nagrinėjimo bei šių civilinių bylų perdavimo kitam apygardos teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas