- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-405/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, ir VĮ, ir VĮ Klaipėdos valstybinę jūrų uosto direkciją
- Atsakovas
- valstybės įmonei Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės ( kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-104-123/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai, laivų krovos akcinei bendrovei ,,Klaipėdos Smeltė“ dėl ieškovo teisės naudotis krantine pripažinimo, įpareigojimo pakeisti žemės nuomos sutartį ir dėl žemės nuomos sutarties Nr. 20-58/2002ž pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ 2006 m. kovo 27 d. patikslintu ieškiniu prašė: 1) pakeisti žemės nuomos sutarties Nr. 20-63/2002ž 3 punktą, nustatant, kad ,,Nuomotojas leidžia Nuomininkui naudotis prie nuomojamo žemės sklypo esančiais hidrotechniniais statiniais, kurių bendras ilgis (sklypo ribose) m“ arba pripažinti ieškovui teisę naudotis hidrotechniniais statiniais (krantine Nr. 100), esančiais prie nuomojamo žemės sklypo, ir įpareigoti ieškovą ir VĮ Klaipėdos valstybinę jūrų uosto direkciją per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti žemės nuomos sutarties Nr. 20-63/2002ž 3 punktą, nustatant, kad ieškovui leidžiama naudotis prie nuomojamo žemės sklypo esančiais hidrotechniniais statiniais (krantine), kurių bendras ilgis yra ne mažesnis kaip ieškovo sklypo ilgis; 2) įpareigoti VĮ Klaipėdos valstybinę jūrų uosto direkciją per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: a) perskaičiuoti ieškovui nuomojamos uosto žemės užmokesčio dydį pagal galiojantį teisės aktą, reglamentuojantį uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką; b) parengti hidrotechninių statinių (krantinių) eksploatacijos tvarką pagal galiojantį teisės aktą, reglamentuojantį hidrotechninių statinių (krantinių) eksploatacijos tvarką; 3) įpareigoti ieškovą ir VĮ Klaipėdos valstybinę jūrų uosto direkciją per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti ir papildyti 2002 m. spalio 10 d. žemės nuomos sutartį Nr. 20-63/2002ž taip: a) papildyti sutartį priedu dėl hidrotechninių statinių eksploatacijos tvarkos; b) pakeisti sutartį ir nurodyti žemės nuomos kainą, VĮ Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos apskaičiuotą pagal galiojantį teisės aktą, reglamentuojantį uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, ir atitinkamai papildyti sutartį priedu dėl uosto žemės užmokesčio dydžio ir jo apskaičiavimo bei mokėjimo tvarkos; 4) pripažinti negaliojančia 2002 m. rugpjūčio 20 d. žemės nuomos sutartį Nr. 20-58/2002ž, sudarytą tarp LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir VĮ Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos.
Ieškovas nurodė, kad 2002 m. spalio 10 d. jis sudarė su atsakovu VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija žemės nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išsinuomojo 3 448 kv. m ploto žemės sklypą, ant kurio stovi bendrovei nuosavybės teise priklausantis šaldytuvas. Vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsniu ir Susisiekimo ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 70 „Dėl tipinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties formos patvirtinimo“ bei Susisiekimo ministro 2001 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 16 „Dėl Susisiekimo ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 70 „Dėl tipinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties formos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, uosto žemės nuomininkui turi būti leidžiama naudotis prie nuomojamo žemės sklypo esančiais hidrotechniniais statiniais (krantinėmis). Tačiau tarp AB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sudarytos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties Nr. 20-63/2002ž 3 punktas nurodo, kad ieškovui nesuteikiama teisė naudotis prie nuomojamo sklypo esančiais hidrotechniniais įrenginiais. 2004 m. kovo 10 d. advokatų kontora „Sutkienė, Pilkauskas ir Partneriai“, atstovaudama ieškovą, kreipėsi į VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją prašydama pateikti duomenis apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinę, prie kurios yra ieškovo nuomojamas žemės sklypas. 2004 m. balandžio 26 d. buvo gautas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atsakymas į šį raštą, kuriame nurodoma, kad krantinės ilgis yra 92,5 metro, o plotis – 18,6 metro. Iš ieškovo pateikto žemės sklypo plano matyti, kad ieškovo nuomojamas žemės sklypas yra 17,41–18,61 m nutolęs nuo Kuršių marių, todėl akivaizdu, kad ieškovo nuomojamas žemės sklypas ribojasi su krantine. Tokiu atveju, vadovaujantis 1999 m. kovo 2 d. Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 70 „Dėl tipinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties formos patvirtinimo“, ieškovui turi būti suteikta teisė naudotis krantine, esančia priešais jo sklypą. Naudojimasis krantine ieškovui yra būtinas siekiant naudoti jam nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį ant nuomojamos uosto žemės, todėl atsakovas privalo leisti ieškovui naudotis krantine. Nustačius ieškovo teisę naudotis krantine ieškovo ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sudaryta žemės nuomos sutartis turėtų būti atitinkamai pakeista ir papildyta nuostata dėl hidrotechninių statinių (krantinių) eksploatacijos tvarkos ir žemės mokesčio. Ieškovas taip pat reiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia žemės nuomos sutartį, kurią atsakovas yra sudaręs su LKAB „Klaipėdos Smeltė“, kadangi, ieškovo įsitikinimu, ši sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir atsakovas nesuteikia ieškovui teisės naudotis krantine, esančia priešais ieškovo nuomojamą žemės sklypą, būtent todėl, kad šia sutartimi yra neteisėtai išnuomojęs krantinę LKAB „Klaipėdos Smeltė“. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 2002 m. rugpjūčio 20 d. sudarė su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija žemės nuomos sutartį Nr. 20-58/2002ž, kurios 3 straipsnyje nurodoma, kad sklypo ribose LKAB „Klaipėdos Smeltė“ yra leidžiama naudotis hidrotechniniais įrenginiais. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotas žemės sklypas prieina iki pat Kuršių marių ir apima krantinės teritoriją. Nors sutartyje nėra įrašyta nuostatos apie krantinės nuomą, de facto LKAB „Klaipėdos Smeltė“ yra krantinę išsinuomojusi ir moka VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai nuomos mokestį ne tik už uosto žemės nuomą, bet ir už krantinės nuomą. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2 straipsnio antroji ir ketvirtoji dalys nustato, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos kanalai yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys valstybei nuosavybės teise priklausantys įrenginiai ir negali būti išnuomoti ar perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti jais kitiems asmenims, išskyrus tuos, kuriuos numato įstatymas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 5 straipsnis nustato, kad uosto žemę, akvatoriją, hidrotechninius įrenginius, krantines valdo, naudoja bei šiuo turtu disponuoja VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turto patikėjimo teise ir ji neturi teisės išnuomoti ar kaip nors kitaip perduoti valdyti krantinių tretiesiems asmenims (išskyrus teisės naudotis krantine, esančia priešais nuomojamą žemės sklypą, suteikimą). Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo norma, draudžianti išnuomoti krantines ir kitus strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius valstybei nuosavybės teise priklausančius įrenginius, yra imperatyvaus pobūdžio.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ieškovas vykdo uoste krovos darbus, neįrodė, kad naudojimasis krantine būtinas, siekiant naudoti turimą nuosavybės teise turtą pagal paskirtį. Teismas padarė išvadą, kad, ieškovas neįrodė, jog jo nuomojamas sklypas yra prie krantinės Nr. 100, nes, kaip matyti iš pateiktų brėžinių, ieškovo nuomojamas žemės sklypas iš visų pusių yra apsuptas jau LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nuomojama uosto teritorija. Teismas nurodė, jog uosto žemės sklypo dalyje tarp Kuršių marių ir ieškovui išnuomoto uosto žemės sklypo yra ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, vandentiekio ir nuotekų tinklai, aukštos ir žemos įtampos elektros tinklai, geležinkelio ir portalinių kranų pokraniniai keliai, kuriais LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotoje uosto žemėje organizuoja geležinkelio transporto eismą bei vykdo krovinių perkrovimo portaliniais kranais darbus.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
1) teismas, pažeisdamas CPK 270 straipsnį, netyrė ir nepasisakė dėl ieškovo argumentų, kad nuomininko teisę naudotis krantine, esančia priešais nuomojamą žemės sklypą, numato galiojantys teisės aktai (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 str., Susisiekimo ministro 1999 m. kovo 2 d. ir 2001 m. sausio 24 d. įsakymai) ir, kad nuomininko teisę naudotis uosto krantine, sudarant uosto žemės nuomos sutartį, yra pripažinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. 3K-7-541/2004);
2) teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog ribojamos jo galimybės naudotis nuosavybe, ar to, kad jis vykdo krovos darbus, prieštarauja rašytiniams įrodymams, esantiems prijungtoje civilinėje byloje Nr. 3-321/2004. Šioje byloje esantys įrodymai, LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ sąskaitos – faktūros, šalių paaiškinimai, teismų nustatytos aplinkybės, įrodo, jog ieškovas patyrė 500 000 Lt nuostolių, nes, pastoviai naudodamas savo turimą turtą, šaldytuvą, laivu atplukdytoms prekėms sandėliuoti, buvo priverstas pirkti krovos paslaugas iš LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“;
3) teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jo nuomojamas žemės sklypas yra prie krantinės Nr. 100. Teismas vadovavosi LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ nuomojamos žemės planu, kuris yra neteisėtas būtent dėl tos priežasties, kad pagal galiojančius teisės aktus krantinė negali būti išnuomota. Tai, kad ieškovo nuomojamas žemės sklypas ribojasi su krantine, įrodo šie byloje esantys įrodymai: 1) VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2004 m. balandžio 26 d. raštas, kuriame nurodoma, jog krantinės Nr. 100 ilgis yra 92,5 metro, o plotis 18,6 metro; 2) VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pateiktos krantinės Nr. 100 schemos, kuriose nurodoma, kad krantinės plotis yra 18,6 metro; 3) ieškovo žemės sklypo planas, kuriame nurodoma, kad ieškovo nuomojamas žemės sklypas yra 17,41 – 18,61 m nutolęs nuo Kuršių marių;
4) teismas nepasisakė dėl ieškovo pateiktų argumentų dėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ sudarytos žemės nuomos sutarties Nr. 20-58/2002ž teisėtumo. Iš LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ išnuomotos uosto žemės brėžinio akivaizdžiai matyti, kad LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ išsinuomotas žemės sklypas ribojasi su Kuršių mariomis ir apima krantinės teritoriją. Nors sutartyje nėra įrašyta nuostatos apie krantinės nuomą, tačiau de facto LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ krantinę yra išsinuomojęs ir moka VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai nuomos mokestį ne tik už uosto žemės nuomą, bet ir už krantinės nuomą. Tai prieštarauja Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 ir 4 dalims, kuriose įtvirtinta norma yra imperatyvaus pobūdžio, bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 5 straipsniui;
5) teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad uosto žemės sklypo dalyje tarp Kuršių marių ir ieškovui išnuomoto uosto žemės sklypo esantis nekilnojamasis turtas, vandentiekio ir nuotekų tinklai, aukštos ir žemos įtampos elektros tinklai, priklauso LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ nuosavybės teise, nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Klaipėdos valstybinio jūrų įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad uosto infrastruktūra yra Valstybės, o ne LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ nuosavybė ir šiuo turtu disponuoja VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teismui pateiktame krantinės Nr. 100 pase nurodoma, kad krano bėgiai, geležinkelis, lietaus kanalizacija, pokraninė elektros kolonėlė bei elektros kabeliai yra įmontuoti krantinėje. Tai reiškia, kad teismo išvardintas turtas yra ne uosto žemės, bet krantinės teritorijoje, ir teismo padarytos išvados prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Net ir tuo atveju, jei dalis minėto turto, esančio krantinės Nr. 100 teritorijoje, nuosavybės teise priklausytų LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“, tai nepanaikina krantinės, kaip Valstybei nuosavybės teise priklausančio hidrotechninio įrenginio, statuso ir ieškovo teisės lygiais pagrindais su kitais uosto žemės naudotojais naudotis šiuo hidrotechniniu įrenginiu.
Atsiliepimas
Atsakovai LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis – dėl leidimo ieškovui naudotis kreditine Nr. 100 pakeistina, patenkinant šią ieškinio dalį, nes teismas dėl šios ieškinio dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.), kita sprendimo dalis – dėl nuomos sutarties su LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ pripažinimo negaliojančia panaikintina ir ši bylos dalis perduotina teismui nagrinėti iš naujo, nes teismas nesprendė šio reikalavimo, dėl jo nenurodė jokių motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 327 str. 2 d.).
Byloje nėra ginčo dėl žemės nuomos sutarties tarp ieškovo ir atsakovo – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sudarymo, nėra ginčo, jog žemės sklypas išnuomotas ieškovui ne konkurso tvarka ar dėl žemės sklypo dydžio, todėl dėl šių aplinkybių plačiau nepasisakytina. Tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės naudotis krantine Nr. 100, todėl svarbu nustatyti šio ginčo aplinkybes – tiek teisę naudotis krantine, tiek ieškovo nuomojamo žemės sklypo ribas, tiek ieškovo galimybę naudotis nuosavybės teise valdomu nekilnojamuoju turtu – šaldytuvu.
Pirmosios instancijos teismas apsiribojo konstatavimu, kad pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ieškovui žemė buvo išnuomota ne konkurso tvarka ir tik reikalinga statiniams eksploatuoti, todėl ieškovas neturi teisės naudotis krantine. Su tokia išvada teisėjų kolegija nevisiškai sutinka. Kaip minėta, nėra ginčo, jog žemė ieškovui išnuomota ne konkurso tvarka. Tačiau įstatymas nedraudžia asmenims, išsinuomavusiems valstybei priklausančią žemę ne konkurso tvarka, naudotis krantinėmis ar kitais uosto infrastruktūros elementais. Pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 10 dalį krantinė – tai nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti, keleiviams įlaipinti ar išlaipinti. Iš šio apibrėžimo matyti, kad krantinė nėra vien tik linija, riba, skirianti vandenį nuo sausumos, bet tai yra tam tikro ilgio, pločio įrenginys (statinys), kuris turi specialią paskirtį – įlaipinti, išlaipinti keleivius, krauti, švartuoti laivus. Tai paneigia atsakovų argumentą, kad krantinė pagal įstatymo apibrėžimą atskirai neužima jokio žemės ploto. Šie apelianto (ieškovo) argumentai patvirtinti ir rašytiniais įrodymais, o būtent – atsakovo VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcijos ieškovo atstovams rašytu raštu (t. 1, b. l. 22), kuriame atsakovas nurodo, jog krantinės Nr. 100 ilgis yra 92,5 m, o plotis – 18,6 m, žemės sklypo planu (t. 1, b. l. 17), iš kurio matyti, kad krantinės plotis 18,61 m, krantinės eksploatavimo žurnalu ir brėžiniais (t. 2, b. l. 23-27), kuriuose atsispindi tie patys duomenys.
Iš šių aplinkybių matyti, kad ieškovo UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ išsinuomoto žemės sklypo, nutolusio nuo Kuršių marių 18,61 m-17,41 m (t. 1, b. l. 17) riba ties mariomis sutampa (ribojasi) su krantinės Nr. 100 riba.
Pagal Lietuvos Respublikos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą nustatyta, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, o šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jie gali būti išnuomoti tik šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, tarpe kurių nei ieškovo, nei atsakovo – LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ nėra. Lietuvos Respublikos susisekimo ministro 2001 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 16 patvirtintos tipinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties 3 punkte nurodyta: ,,Nuomotojas leidžia Nuomininkui naudotis prie nuomojamo sklypo esančiais hidrotechniniais statiniais (.....)“. Negalima sutikti su apelianto argumentu, jog ši formuluotė įsakmiai įpareigoja nuomotoją leisti naudotis nuomininkui hidrotechniniais įrenginiais, nes nėra privalomos, įsakomosios formos, tačiau nei įstatyme, nei poįstatyminiuose aktuose nėra nurodyta ir priešingai – kad draudžiama žemės nuomininkui naudotis krantinėmis. Civilinės teisės doktrinoje galioja taisyklė – leidžiama viskas, kas nėra draudžiama. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų atsižvelgti į konkrečias aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamojoje byloje svarbios aplinkybės – kad ieškovo nuomojamas žemės sklypas ribojasi su krantine Nr. 100, be to, ir kad ieškovas išsinuomotame žemės sklype turi nekilnojamąjį turtą – šaldytuvą, kurį eksploatuoti jam reikalinga krantinė.
Ieškovas nurodė, kad į jo šaldytuvą 93,6 procento krovinių patenka iš laivų. Šių aplinkybių kitomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovai nepaneigė, todėl teisėjų kolegija jomis neturi pagrindo abejoti. Todėl konstatuotina, kad atsakovas – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nepagrįstai atsisako leisti ieškovui naudotis krantine Nr. 100. Pažymėtina, kad šalys, kaip verslininkai, šiuo atveju yra nelygiavertėje padėtyje – atsakovui LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ leidžiama naudotis krantinėmis, konstatuojant kaip privalumą, jog ji turi nekilnojamojo turto, tuo tarpu ieškovo atžvilgiu ši aplinkybė ignoruojama. Kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos Nr. 3-321-2004 medžiagos ir joje priimtų procesinių sprendimų, ieškovas, negalėdamas naudotis prie jo žemės sklypo esančia krantine, priverstas dalį paslaugų pirkti iš tos pačios LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ ir dėl to patirti dideles išlaidas. Todėl įvertinant visas nutartyje minėtas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais (CK 1.5 str.), teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ieškinio reikalavimas leisti jam naudotis krantine Nr. 100 ir jo išvestiniai reikalavimai (atitinkamai pakeisti žemės nuomos sutartį) yra pagrįsti ir tenkintini, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Ieškovas pareiškė dar vieną reikalavimą – pripažinti negaliojančia 2002 m. rugpjūčio 20 d. žemės nuomos sutartį Nr. 20-58/2002ž, sudarytą tarp LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos. Ieškinio pagrindu ieškovas nurodė imperatyvių įstatymo normų pažeidimą, o būtent, kad žemės sklypas atsakovui išnuomotas, pažeidžiant Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nuostatą, draudžiančią išnuomoti krantines.
Pirmosios instancijos teismas šio ieškovo reikalavimo nenagrinėjo. Teismas neanalizavo ieškovo nurodytų argumentų, kad atsakovui išnuomota krantinė, nesprendė, kokio dydžio ir už kokį žemės plotą atsakovas moka nuompinigius, nevertino, ar žemės nuomos sutartis, sudaryta su atsakovu, nepažeidžia ne tik imperatyvių įstatymo nuostatų, bet ir ieškovo teisės naudotis krantine. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis reikalavimas gali būti išskirtas į atskirą, tačiau išnagrinėti jo negali apeliacinėje instancijoje, nes nenagrinėjus reikalavimo pirmosios instancijos teisme, būtų pažeistas instancinės teismų sistemos principas, todėl šią bylos dalį perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 2 d.).
Dalyje ieškinio reikalavimų grąžinant bylą teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, o taip pat ir teismo išlaidų klausimas nesprendžiamas, paliekant tai spręsti baigiamąjį procesinį dokumentą priimančiam teismui (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
n utaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ieškinio reikalavimas leisti jam naudotis krantine Nr. 100 ir jo išvestiniai reikalavimai (atitinkamai pakeisti žemės nuomos sutartį) ir šioje dalyje ieškinį patenkinti.
Pripažinti ieškovui UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ teisę naudotis hidrotechniniais statiniais (krantine Nr. 100), esančiais prie nuomojamo žemės sklypo, ir įpareigoti ieškovą ir VĮ Klaipėdos valstybinę jūrų uosto direkciją per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti žemės nuomos sutarties Nr. 20-63/2002ž 3 punktą, nustatant, kad ieškovui leidžiama naudotis prie nuomojamo žemės sklypo esančiais hidrotechniniais statiniais (krantine), kurių bendras ilgis yra ne mažesnis kaip ieškovo sklypo ilgis; įpareigoti VĮ Klaipėdos valstybinę jūrų uosto direkciją per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: a) perskaičiuoti ieškovui nuomojamos uosto žemės užmokesčio dydį pagal galiojantį teisės aktą, reglamentuojantį uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką; b) parengti hidrotechninių statinių (krantinių) eksploatacijos tvarką pagal galiojantį teisės aktą, reglamentuojantį hidrotechninių statinių (krantinių) eksploatacijos tvarką; 3) įpareigoti ieškovą ir VĮ Klaipėdos valstybinę jūrų uosto direkciją per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti ir papildyti 2002 m. spalio 10 d. žemės nuomos sutartį Nr. 20-63/2002ž taip: a) papildyti sutartį priedu dėl hidrotechninių statinių eksploatacijos tvarkos; b) pakeisti sutartį ir nurodyti žemės nuomos kainą, VĮ Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos apskaičiuotą pagal galiojantį teisės aktą, reglamentuojantį uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, ir atitinkamai papildyti sutartį priedu dėl uosto žemės užmokesčio dydžio ir jo apskaičiavimo bei mokėjimo tvarkos.
Kitą sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia 2002 m. rugpjūčio 20 d. žemės nuomos sutartį Nr. 20-58/2002ž, sudarytą tarp LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir VĮ Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos, panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.