- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-04
- Bylos Nr.
- 1S-381-337/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
teismo posėdyje išnagrinėjęs suimtojo A. U. skundą dėl 2008-05-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria palikta galioti 2008-02-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi A. U. paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir nustatytas jo terminas trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. U. įtariamas tuo, kad 2006-07-04 apie 14.00 val. UAB „Sekundės redakcija“ patalpose, adresu Klaipėdos g. 64, Panevėžys, savavališkai, vykdydamas savo tariamą teisę disponuoti UAB „Spaudos magnatai“ priklausančiais „Panevėžio sekundė“ ir „Sekundė“ prekybiniais ženklais, savavališkai paėmė UAB „Sekundės redakcijai“ priklausančius dokumentus, kuriuos nukentėjusiajai R. O. siekiant susigrąžinti panaudojo fizinę prievartą įspirdamas R. O. į kairės kojos blauzdą ir tuo padarydamas poodinę kraujosruvą bei odos nubrozdinimus kairėje blauzdoje – čiurnoje, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta R. O. sveikata, t.y. įtariamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., padarymu.
Ikiteisminio tyrimo metu 2006-12-05 įtariamajam A. U. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Skundžiama 2008-05-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi palikta galioti 2008-02-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis, kuria įtariamajam A. U. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeista į kardomąją priemonę - suėmimą, nustatant trijų mėnesių terminą.
Šalies argumentai
Skundu A. U. prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2008 m. gegužės 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – paleisti jį iš suėmimo. Nurodo, kad 2008 m. gegužės 16 d. buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę, 2008 m. gegužės 18 d. jam paskirtas suėmimas 3 mėn., motyvuojant, kad jis bėgs, slapstysis. Teigia, kad kardomoji priemonė jam pakeista į griežčiausią nesant pagrindo ir būtinybės.
2008-02-22 nutartyje nurodomas būsimo suėmimo motyvas, kad įtariamasis bėgs, slapstysis, pagal tą patį motyvą prokuroras 2008 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje siūlė jį suimti. Pažymi, kad suėmimas paskirtas ne pagal prokuroro prašomą priežastį — įtariamasis bėgs, slapstysis, o kad įtariamasis trukdo procesui. Nurodo, kad nei vienas šaukimas nebuvo jam įteiktas. Mano, kad šaukimai galėjo būti bandomi įteikti darbo metu, kai visi šeimos nariai darbe ar mokykloje. Mano, kad analogiškai galima aiškinti ir dėl nesėkmingų atvesdinimų.
Šalies argumentai
A. U. teigia, kad prokuroras nesinaudojo galimybe įteikti jam šaukimus ar atvesdinti jį tuomet, kai jis kiekvieno mėn. 15 d. registravosi Panevėžio m. 1 PK. Prokuroras tuo nesinaudojo, pasirinkdamas kitus šaukimo įteikimo būdus ir taip neišnaudojo visų (lengvesnių) įstatymo įtvirtintų galimybių. Teigia, kad prokurorui ir ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams yra žinoma jo darbo ir mobilaus telefono numeriai. Jais šiuo atveju pasinaudota nebuvo. Visi pirmieji šaukimai pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus buvo atliekami telefonu ir jis šaukiamas atvykdavo. Nurodo, kad apie nuvykimą į ekspertinę įstaigą galima buvo informuoti paprastu laišku. Taip pat nurodo, kad paskutinį jam skirtą atvesdinimą 2008 m. vasario 15 d., kuris kaip teigia prokuroras taip pat buvo nesėkmingas, jis tą pačią dieną registravosi policijos įstaigoje, tačiau jam nebuvo pareikšta jokių pastabų, kad yra ieškomas prokuroro ar kito pareigūno.
Pažymi, kad 2008-05-18 Panevėžio m. apylinkės teismo posėdyje jam nebuvo leista pasisakyti apie išvardintas aplinkybes, turėjo galimybę tik atsakyti į teisėjo klausimus. Advokato pagalba buvo minimali, nes jam neleista išsikviesti prašomo advokato ir buvo tik valstybės skirtas. Jis neturėjo galimybės po sulaikymo, suėmimo susisiekti su artimaisiais, nors BPK tai numato.
Apie ketinimą keisti kardomąją priemonę sužinojo 2008 m. kovo 15 d., kai nuvyko registruotis į policijos įstaigą. Teigia, kad kardomosios priemonės keitimas asmeniui nepažeidus ankstesniosios ar nepadarius naujo nusikaltimo yra niekuo nepagrįstas ir naikintinas. Tai, kad jis turi kur nors nuvykti ar ką nors atlikti nebuvo parašyta. Teigti, kad jis slapstosi ar vilkina procesą nėra teisinga. Kardomoji priemonė pažeista nebuvo, kontaktas su prokuroru buvo pastovus. Po ikiteisminio tyrimo pradėjimo jis ne kartą lankėsi su šeima užsienyje, bet visada grįždavo. Tai taip pat nerodo jo noro slėptis. Be to, jis pats suinteresuotas objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Šalies argumentai
A. U. skunde nurodo, kad jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra aiškiai per griežta ir per ilgas jos taikymo laikas. Nurodo, kad yra dirbantis, turi gerą darbo charakteristiką (byloje), turi šeimą (du nepilnamečiai vaikai), prižiūri neįgalią mamą, turi nuolatinę deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje ir gyvena. Įtariama nusikalstama veika nėra sunki, ikiteisminis tyrimas iš esmės atliktas. Jis yra silpnos sveikatos, dėl ko ir siunčiamas į ekspertinę medicinos įstaigą. Ilgas suėmimo jo atžvilgiu taikymas dar labiau gali pakenkti jo sveikatai. Teigia, kad patalpinimas į ekspertinę įstaigą vyksta eiliškumo tvarka ir tai gali užtrukti kurį laiką, tuo metu jis galėtų rūpintis šeima, apsilankyti pas gydytojus. Apelianto teigimu teismas, skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę, pažeidė proporcingumo principą.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys – nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, paties įtariamojo A. U. parodymai bei kita bylos medžiaga leidžia konstatuoti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. U. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Siekiant BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų 2006-12-05 įtariamajam A. U. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. 2007-06-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi A. U. paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė, o to paties teismo 2007-07-03 nutartimi A. U. atiduotas į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių. 2007-10-03 Panevėžio apygardos teismas nutartį paliko galioti. Su teismo nutartimi įtariamasis A. U. yra susipažinęs ir jos turinys jam yra žinomas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis A. U., net ir žinodamas apie pareigą nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, iki suėmimo paskyrimo to nepadarė bei vengė šią pareigą vykdyti. Tai patvirtina byloje esantys duomenys – VTPT prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus 2007-11-15, 2008-01-03, 2008-02-06 pranešimai apie A. U. neatvykimą pas ekspertus, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, šaukimų šaknelės. Pats įtariamasis A. U. pripažino žinojęs apie pareigą nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau savo nenuvykimą teisino nežinojimu, kada reikia nuvykti į šią įstaigą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį įtariamojo paaiškinimą vertino kaip A. U. vengimą atlikti teismo paskirtą pareigą.
Siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą bei atsižvelgiant į tai, kad įtariamasis A. U. vengė nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, prokuroras pagrįstai ėmėsi priemonių šios pareigos vykdymui užtikrinti. Iš bylos duomenų matyti, kad A. U. šaukimais buvo kviečiamas atvykti pas prokurorą, taip pat buvo paskirti keli atvesdinimai, tačiau visos priemonės buvo nesėkmingos. Šaukimai A. U. buvo siunčiami tiek į jo deklaruotą gyvenamąją vietą, tiek į darbovietę, tačiau A. U. vengė priimti šaukimus, nebuvo randamas ir vengė būti atvesdinamas policijos pareigūnų. Byloje esantys duomenys rodo, kad ir paskirtąją kardomąją priemonę A. U. vykdė tik iš dalies – atvykdavo registruotis ne nurodytu, o vėlesniu laiku. Visos šios bei kitos byloje nustatytos aplinkybės leido konstatuoti, kad įtariamasis vengė vykti į ekspertizės įstaigą bei slapstėsi ir tai yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Skunde nurodyti motyvai, kad įtariamasis, kuriam negresia reali laisvės atėmimo bausmė, tikimybė, kad slėpsis (slapstysis) yra labai menka, o veika, kuria A. U. įtariamas, pagal Lietuvoje esančią teisinę praktiką nėra siejama su realiu laisvės atėmimu, nesant sunkinančių aplinkybių, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. BPK 122 str. 8 d. numato, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimas, kurio padarymu yra įtariamas A. U., yra apysunkis, už jį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat teismas pažymi, kad ši suėmimo skyrimo sąlyga sietina su BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose nurodytais bendrais laisvės atėmimo bausmių terminais, o ne su individualizuotomis bausmėmis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. U. iš dalies vykdė jam paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tačiau ši 2006-12-05 jam paskirtoji kardomoji priemonė neužtikrino BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. BPK 122 str. 7 d. numato, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis A. U., būdamas laisvas, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti įtariamajam taikant griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą.
Kaip nepagrįsti atmestini A. U. teiginiai dėl negalėjimo pasisakyti 2008-05-18 posėdyje bei dėl netinkamos gynybos. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad posėdis vyko nepažeidžiant BPK reikalavimų, įtariamasis A. U. apklaustas dėl suėmimo pagrįstumo, jam tinkamai užtikrinta teisė į gynybą.
Skunde išdėstyti teiginiai apie turimą gyvenamąją vietą, šeimą, darbą, neįgalią mamą yra svarbūs parenkant kardomosios priemonės rūšį, tačiau pirmosios instancijos teismui nurodomos aplinkybės buvo žinomos, jos būtinumo taikyti griežčiausią kardomąją priemonę nepaneigia.
Skunde A. U. nurodyti teiginiai, kad jis yra silpnos sveikatos, dėl ko ir siunčiamas į ekspertinę medicinos įstaigą, bei ilgas suėmimo taikymas dar labiau gali pakenkti jo sveikatai, yra nepagrįsti. Stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės paskyrimas neleidžia konstatuoti, kad į sveikatos priežiūros įstaigą siunčiamas asmuo yra silpnos sveikatos, nes būtent asmens psichinės būklės tyrimui jis yra siunčiamas. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių A. U. teiginius dėl silpnos jo sveikatos būklės.
Tokiu būdu naikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2008 m. gegužės 18 d. nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimtojo A. U. skundą atmesti.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.