Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-10-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-8716-905/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-26
Bylos Nr.
e2YT-8716-905/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03801-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Pareiškėjas
E. I.
Suinteresuotas asmuo
S. G., S. I., Lietuvos valstybė
Kategorijos
Bylos Nr. e2YT-8716-905/2020Proceso Nr. 2-68-3-03801-2020-5(S)Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.5; 3.4.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIM ASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjo E. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo S. G., S. I., Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti, priėmė S. B. sutuoktinė B. I., mirusi (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, po sutuoktinio mirties B. I. priėmė palikimą ir rūpinosi turtu kaip savo, gyveno jųdviejų name (duomenys neskelbtini), mokėjo už turtą mokesčius. Anot pareiškėjo, jis yra B. I. testamentinis įpėdinis ir sūnus. Kadangi paveldėtinas turtas įgytas santuokoje, o mirus S. B. į notarą dėl jam priklausiusios turto dalies paveldėjimo B. I. nesikreipė, tai būtina nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas, neginčijo pareiškimo ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuoti asmenys S. G. ir S. I. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

S. B. ir B. I. susituokė (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruotos B. I. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini); teisių įregistravimo pagrindas 2001 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis. S. B. mirė (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro tarnybos duomenimis S. B. mirė santuokoje; sutuoktinė – B. I., mirusi (duomenys neskelbtini) Po S. B. mirties neužvesta paveldėjimo byla.

Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Teismo vertinimu, į bylą pateikta pakankamai duomenų tam, kad byla galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis).

Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad B. I. po sutuoktinio S. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė sutuoktiniui priklausiusią turto (duomenys neskelbtini), dalį, ir mokėjo komunalinius bei kitus mokesčius. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po S. B. mirties jo palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad B. I. po sutuoktinio S. B. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl laikoma priėmusi visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip B. I. įpėdinis, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad B. I. po sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Teismo išvada

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. I., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė S. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius