Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-47226-19, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, išsiskyręs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1. 2011 m. rugsėjo 26 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2. 2013 m. spalio 3 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3. 2014 m. birželio 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių;

4. 2015 m. spalio 1 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 straipsnį areštu 30 parų;

5. 2016 m. lapkričio 30 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 8 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui;

6. 2019 m. gegužės 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigojant per 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. M. 2019 m. lapkričio 5 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), per įėjimo į gyvenamąjį namą lauko durų tarpą tyčia du kartus spyrė J. S. į tarpukojį, jai būnant gyvenamojo namo viduje, tuo sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino (b. l. 47-48), kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame miestelyje gyvena ir J. S., su kuria yra pažįstamas. Su J. S. nelabai sutaria dėl asmeninių priežasčių, kurių nepasakos. 2019 m. lapkričio 5 d. pietų metu norėjo atsigerti alaus, tačiau neturėjo pinigų, todėl apie 13 val., tiksliai laiko nepamena, nuėjo pas J. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir paprašė jos paskolinti pinigų. Pas J. S. nuėjo jau išgėręs alaus, tačiau apsvaigęs nuo alaus nesijautė. Priėjęs prie jos namo durų, per durų tarpą jis paprašė, kad ji paskolintų pinigų alui, tačiau J. S. pasakė, kad neturi pinigų, kad neskolins ir liepė išeiti iš jos kiemo. Jis susinervino, nes žinojo, kad ji pinigų turi, tačiau jam neskolina, nesusivaldė ir, būdamas lauke prie lauko durų, o J. S. būnat namo viduje prie durų, per durų tarpą, nes durys buvo nepilnai atidarytos, įspyrė du kartus stovinčiai J. S. į tarpukojį ir išėjo namo. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. J. S. atsiprašys.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. M. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji J. S. parodė (b. l. 12-16, 36-37), kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 5 d. apie 13 val. per langą matė ateinantį pažįstamą J. M.. J. M. nesibeldęs įėjo į namo vidų, atrodė neblaivus. Jis prašė pinigų alui. Kadangi ji pinigų neturėjo, tai jam nedavė, pasakydama, kad neturi pinigų, ir, dešine ranka nestipriai pastūmusi J. M. ties jo kaire ranka link lauko durų, pasakė, kad jis eitų lauk iš jos namų. J. M. išėjus pro namo lauko duris, jai bandant duris uždaryti iš vidaus, jis per lauko durų tarpą įspyrė jai du kartus į tarpukojį, tiksliau lytinį organą. Nuo spyrio juto didelį skausmą. Jokių sužalojimų nepadarė, todėl į medikus nesikreipė. Įspyręs J. M. išėjo iš kiemo ir nebegrįžo. Civilinio ieškinio nereikš. Prašo uždrausti J. M. lankytis jos namuose, nes jo bijo, būdamas neblaivus jis elgiasi neprognozuojamai.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 12-14), BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų (b. l. 8-11), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 19) matyti, kad 2019 m. lapkričio 5 d. 13 val. 36 min J. S., paskambinusi bendruoju pagalbos centro telefonu, pranešė, kad pas ją atėjęs pažįstamas asmuo įsibrovė į namus, yra agresyvus, trenkė jai, prašomas iš namų neišeina. Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnams nuvykus į J. S. nurodytą įvykio vietą – jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), J. S. pareigūnams paaiškino, kad į jos namus atėjus J. M. tarp jų kilo žodinis konfliktas, J. M. spyrė jai du kartus į tarpukojį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tiriant įvykio aplinkybes J. S. 2019 m. lapkričio 5 d. 14 val. 23 min nustatytas 1,34 promilių girtumas. J. M. įvykio vietoje, savo namuose ir (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 5 d. nerastas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Iš aptartų aplinkybių ir įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis J. M., tyčia du kartus spirdamas J. S. į tarpukojį, sukėlė jai fizinį skausmą. Ši kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 92, 94-96).

Kaltinamasis J. M. ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 52-67), naują nusikalstamą vieką padarė laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už analogišką veiką, atlikimo metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors ankstesniu nuosprendžiu teismo paskirtas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Jis niekur nedirba (b. l. 90), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 91), daug kartų baustas už administracinius nusižengimus, už kuriuos paskirtų baudų nėra sumokėjęs (b. l. 74-74-89). Visuma šių aplinkybių suteikia pagrindo išvadai, kad kaltinamasis nusižengia sistemingai, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, keistis nenori ir neketina, teismo paskirtų įpareigojimų nevykdo. Įvertinus tai, kad neteisėtais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai J. S. sužalojimų nepadaryta, sukeltas tik skausmas, todėl kaltinamajam neskirtina bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, tačiau laisvės apribojimas, kurį prašo skirti prokurorė, skiriamas ilgiausios trukmės. Siekiant paveikti kaltinamąjį, kad jis daugiau nenusikalstų, skirtini įpareigojimai ir draudimai, numatyti BK 48 straipsnyje.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji J. S. prašė uždrausti J. M. lankytis jos namuose, nes ji jo bijo, nurodė, kad J. M. prieš ją smurtavo jau ne pirmą kartą, taip pat tai, kad konfliktai tarp J. M. ir nukentėjusiosios nėra pavieniai ar atsitiktiniai, t. y. J. M. ne kartą administracine tvarka baustas dėl veiksmų prieš nukentėjusiąją J. S. – 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu už tai, kad spardė kojomis ir daužė rankomis J. S. gyvenamojo namo duris ir langus, 2016 m. liepos 20 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimais už tai, kad necenzūriniais žodžiais iškoneveikė J. S., kaltinamajam J. M. skirtini draudimai – bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja J. S. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) (BK 48 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktai).

Kaltinamasis J. M. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, reikalaudamas pinigų alkoholiui, todėl, siekiant apriboti galimybę piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), ir, prokurorei prašant, - draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 7 dalis).

J. M. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Kadangi jis nusikalto laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, todėl paskirtoji bausmė bendrinama su neatliktos bausmės, paskirtos 2019 m. gegužės 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, dalimi.

Kaltinamajam J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49-50) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu įpareigoti būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja J. S., lankytis jos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. gegužės 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi, bausmes iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigoti viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vienerius metus po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja J. S., lankytis jos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam išaiškintina, kad laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje (Vytauto Didžiojo g. 88, Kelmė). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.

Išaiškinti J. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.