Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1997 m. sausio 15 Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, Kelmės rajono Lykšilio pagrindinės mokyklos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. Z. 2013 m. spalio 10 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), I. K. priklausančiame bute, sudavė kumščiu į veidą tiksliai nenustatytą skaičių smūgių A. K., padarydamas muštines žaizdas viršutinėje lūpoje, tuo sukėlė A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. Z. kaltu iš esmės prisipažino ir paaiškino, kad 2013 m. spalio 10 d. jis sudavė kelis smūgius A. K. į veidą kumščiu, tai padarė ne I. K. namuose, o jo tetos bute, esančiame tame pačiame name kaip ir I. K. butas. Į tetos butą jis kasdien ateina po pamokų, čia jis ilsisi, valgo, nes su mama gyvena kaime, toli nuo mokyklos. Spalio 10 d. jam grįžus iš mokyklos į tetos butą atėjo kaimynė O. P., I. K. ir jos draugas A. K., su kuriuo jis nebuvo pažįstamas, visi buvo išgėrę. Jis tuo metu gėrė arbatą, visi susėdo prie stalo. Tarp I. K. ir A. K. įvyko konfliktas, jie ginčijosi, A. K. vartojo necenzūrinius žodžius, ranka sudavė I. K. į veidą, I. K. pradėjo verkti. Dėl ko kilo jų konfliktas, jam nežinoma, ginčo tarp jų jis nesiklausė ir negirdėjo. Norėdamas apginti moterį, jis sudavė kelis kartus kumščiu į veidą A. K.. Kiek kartų sudavė, negali pasakyti. Matė, kad A. K. sukruvino veidą, tačiau iš kur bėgo kraujas, negali pasakyti. A. K. jis nespardė, smūgių niekur kitur nesudavė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. Z. kaltė sudavus smūgius ir nežymiai sužalojus A. K. įrodyta.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2013 m. spalio mėnesį jis gydėsi Šiaulių tuberkuliozinėje ligoninėje, tačiau savaitgaliui buvo išleistas iš ligoninės, atvyko į (duomenys neskelbtini) pas savo sugyventinę I. K. aplankyti dukters. Spalio 10 d. apie 13 val. 30 min pas I. K. užsuko kaimynė Ona su M. Z., jam atrodė, kad jie yra neblaivūs. Jis pats tą dieną buvo blaivus, tik vakarykščiai buvo išgėręs su I. K. šampano butelį. M. Z. ėmė reikalauti iš jo pinigų, sudavė jam kelis smūgius į veidą, po to jį spardė ir mušė. Mušė virtuvėje, koridoriuje ir laiptinėje. Jis buvo visas kruvinas, kelis kartus nuo smūgių nugriuvęs, susitrenkęs galvą, nuo ko iki šiol jam svaigstanti galva. Jam iš visur bėgo kraujas, kraujų buvo pritaškyta ir bute, ir laiptinėje. M. Z. jam sudavė daugybę smūgių į galvą ir kitas kūno vietas. Jis mano, kad buvo praradęs sąmonę. Po sumušimo jis nuėjęs miegoti, kai prabudo, iškvietė policiją.

Liudytoja I. K. parodė, kad tą dieną, kai jos buvęs sugyventinis A. K. atvyko pas ją, jos namuose buvo M. Z. su kaimyne O. P.. Jie gėrė kavą. A. K. atsivežė šampano, visi kartu šampaną išgėrė, M. Z. ėmė reikalauti pinigų iš A. K. alkoholiui. A. K. pinigų nedavė, M. Z. ėmė mušti A. K.. Smūgius į veidą sudavė virtuvėje, po to A. K. M. Z. išsitempė į laiptinę. A. K. nuo M. Z. smūgių buvo nugriuvęs ir virtuvėje, ir laiptinėje. Iš laiptinės ji parsivedė A. K. sumuštą, sukruvintą. Koridoriuje ir jos bute buvo daug kraujo dėmių. Jai atrodo, kad A. K. kurį laiką buvo be sąmonės. Kodėl nekvietė medikų, negali paaiškinti.

Liudytojas O. P. parodė, kad ji matė konfliktą, vykusį tarp M. Z. ir A. K., bute, kuriame gyveno M. Z. su mama, kuris priklausė M. Z. giminaitei. Tiksliai dienos ji neprisimenanti, į M. Z. namus ji atėjusi kartu su I. K. ir A. K., kuris buvęs neblaivus. Tarp A. K. ir I. K. vyko konfliktas. A. K. ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, I. K. sudavė ranka A. K. į veidą, šis kumščiu trenkė Ingai į galvą, po ko I. K. atsitrenkė į krosnį ir nukrito ant žemės. Tuomet M. Z. sudavė kumščiu A. K. į veidą kelis kartus, kiek tiksliai kartų, neprisimena. Po smūgių A. Z. ėmė bėgti kraujas iš nosies, A. K. iš karto išėjo. M. Z. K. nespardė.

Liudytojas A. B., Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK tyrėjas, parodė, kad gavus pranešimą apie konfliktą (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 10 d. vyko į įvykio vietą. Daugiabučio gyvenamojo namo kieme pareigūnų laukė A. K., kuris papasakojo, kad išgertuvių metu jį sumušė. Policijos automobilyje A. K. apklausė, jis parašė pareiškimą dėl jį sumušusio asmens nubaudimo. A. K. nepageidavo, kad būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba, kraujo pėdsakų nesimatė.

Iš policijos pranešimų informacijos (75-76 b. l.) matyti, kad 2013 m. spalio 10 d. 19 val. 15 min A. K. bendruoju pagalbos centro telefonu pranešė, kad jį neseniai sumušė kaimynas M. Z., mušė rankomis, greitosios medicinos pagalbos atsisakė.

Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK medžiagoje, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, yra šie dokumentai : nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, A. K. protokolas-pareiškimas, liudytojo A. K. apklausos protokolas, alkotesterio rodmenys.

Protokolu-pareiškimu A. K. 2013 m. spalio 10 d. 20 val. 15 min kreipėsi į Kelmės rajono PK, prašydamas nubausti M. Z., kuris 2013 m. spalio 10 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), I. K. namuose sumušė jį, suduodamas rankomis ir kojomis septynis kartus į įvairias kūno vietas, dėl ko jis patyręs fizinį skausmą.

Policijos pareigūno A. B. apklaustas liudytoju 2013 m. spalio 10 d. A. K. nurodė, kad 2013 m. spalio 10 d. apie 14 val. I. K. namuose jis, M. Z., ir I. K. gėrė degtinę. M. Z. pradėjus prašyti dar nupirkti degtinės, jie susipykę, Inga nuėjusi į kitą kambarį, M. Z. pradėjęs jį mušti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, jis jam sudavė septynis smūgius, jis juto fizinį skausmą, po to jis nuėjęs miegoti, pamiegojęs paskambino policijai.

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2013 m. spalio 10 d. 20 val. 08 min A. K. nustatytas 2,29 promilių girtumas.

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės informacijoje (77 b. l.) nurodyta, kad A. K. Šiaulių ligoninės tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos tuberkuliozės skyriuje gydėsi nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d., besigydydamas stacionare ne kartą pažeidė rėžimą, 2013 m. spalio 10 d. nenakvojo stacionare, grįžo spalio 11 d. neblaivus, sumuštas, pažeidimai buvo nereikšmingi, todėl papildomo gydymo ar kitokių specialistų konsultacijų nereikėjo.

Iš 2013 m. spalio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados (4 b. l.) matyti, kad medicinos ekspertui apžiūrėjus A. K. rasta viršutinės lūpos odoje kairėje pusėje žaizda, padengta šašu, viršutinės lūpos gleivinėje dvi žaizdos, padengtos granuliacijomis, krūtinės kairėje pusėje, nukentėjusio nurodytose vietose sužalojimo žymių nėra, A. K. muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje, padarytos bukais kietais daiktais apytikriai prieš 3-5 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga - turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Ar duomenys laikytini įrodymais, pagal įrodymų leistinumo ir liečiamumo savybes sprendžia teismas. Duomenys analizuojami bei vertinami ir jų pagrindu daromos išvados apie faktines bylos aplinkybes. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis M. Z. 2013 m. spalio 10 d. sudavė smūgius nukentėjusiajam A. K. į veido sritį, ko pasekoje atsirado žaizdos A. K. viršutinėje lūpoje, dėl ko nežymiai sutriko A. K. sveikata. Objektyvių įrodymų, kad M. Z. būtų sudavęs smūgius A. K. į kitas kūno vietas, nėra. Teismo medicinos ekspertas, atlikęs nukentėjusiojo apžiūrą, nurodė, kad kitose nukentėjusio nurodytos vietose sužalojimų nerasta (4 b. l.), Šiaulių ligoninės, kur jis buvo gydomas, informacijoje taip pat nurodyta, kad A. K. į tuberkuliozės skyrių tęsti gydymą po spalio 10 d. grįžo sumuštas, tačiau sumušimai buvo nereikšmingi, papildomo gydymo nereikėjo (77 b. l.). Kaip matyti iš medicininio pažymėjimo (90 b. l.) A. K. nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kas kleidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai teisme apie tai, kaip M. Z. daugybę kartų jį mušė ir spardė kojomis, visur buvo pritaškyta kraujų, jis buvo praradęs sąmonę, yra akivaizdžiai perdėti, išgalvoti, neatitinka objektyviais įrodymais nustatytų aplinkybių. Be to, iš karto po konflikto su M. Z. A. K. buvo nustatytas vidutinis apsvaigimas nuo alkoholio, kas taip pat galėjo įtakoti nukentėjusiojo atmintį, iškreipti jo prisiminimus apie konfliktą su M. Z.. Nesant įrodymų dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių į kitas kūno vietas, kaltinimo apimtis mažinama, nurodant, kad M. Z. sudavė A. K. nenustatytą skaičių smūgių kumščiu į veidą, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisme apklausti asmenys – kaltinamasis, nukentėjusysis ir dvi liudytojos davė skirtingus parodymus. Iš liudytojos I. K. parodymų teisme ir nukentėjusiojo parodymų, duotų policijos pareigūnui iš karto po konflikto, matyti, kad I. K. bute kaltinamasis M. Z., nukentėjęs A. K. ir liudytojos I. K. ir O. P. girtuokliavo. Nuo pat pranešimo policijai momento nukentėjęs tvirtino, kad jį M. Z. sumušė I. K. bute, I. K. teisme patvirtino, kad matė, kaip M. Z. jos bute sudavė smūgius A. K.. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad nusikaltimo padarymo vieta yra I. K. butas. Liudytoja I. K. teisme paneigė, kad ją A. K. mušė ir jai buvo reikalinga pagalba, todėl M. Z. ir O. P. versija, kad M. Z. A. K. sudavė smūgius gindamas I. K. nuo smurtaujančio A. K. yra neįrodyta, laikytina išgalvota, siekiant sušvelninti atsakomybę. Be to, neatmetama galimybė, kad smūgius M. Z. galėjo suduoti ir kitame, ne I. K., bute, tačiau dėl to A. K. kaltinimų nepareiškė.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam A. K., nežymiai jį sužalojo, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Nors kaltinamasis nurodė, kad šią nusikalstamą veiką prieš A. K. jis padarė gindamas moterį, tačiau jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio nuostatas, pripažinti, kad jo veiksmai buvo būtinoji gintis, nėra pagrindo. I. K. teisme patvirtino, kad ji nėra nukentėjusi nuo A. K., jos ginti nereikėjo, ji to daryti M. Z. neprašiusi. Įrodymų, kad I. K. buvo sumušta, nėra. M. Z. teisme nenurodė aplinkybių, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad jam pačiam buvo kilusi grėsmė būti sumuštam, kad A. K. jo atžvilgiu būtų naudojęs smurtinius veiksmus.

Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu asmuo nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį (3 b. l.), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo M. Z. 277 Lt turtinės ir 1000 Lt neturinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dėl 277 Lt turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas dalinai. Iš pateikto kvito (10 b. l.) matyti, kad A. K. valstybinei teismo medicinos tarnybai sumokėjo 47 Lt, byloje yra pateikta teismo medicinos specialisto išvada, kuri yra svarbus įrodymas šioje byloje, todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis, jas privalo atlyginti kaltinamasis. Įrodymų dėl sugadintų rūbų, kurie, kaip nurodė A. K., buvo suplėšyti ir sukruvinti M. Z. jį mušant, dėl ko jis patyręs 230 Lt nuostolių, A. K. nepateikė, todėl ieškinys šioje dalyje netenkintinas.

Nukentėjusysis A. K. nurodė, kad savo veiksmais kaltinamasis M. Z. jį pažemino, sukėlė skausmą, padarė sužalojimą veide, dėl ko negalėjo lankytis viešose vietose, todėl prašo iš kaltinamojo priteisti 1000 Lt neturtinę žalą. Byloje nustatyta, kad nežymų kūno sužalojimą nukentėjusiajam tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė kaltinamasis, todėl iš jo ir priteistina piniginė satisfakcija, siekiant atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą. Nukentėjusysis girtuokliavo su nepilnamečiu, taip rodydamas neigiamą pavyzdį nepilnamečiui, įtraukdamas jį į girtavimą, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis neįrodė, kad jam buvo suduoti smūgiai į kitas vietas, todėl, įvertinus visumą aplinkybių, atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, sveikatos sutrikdymo laipsnį, kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į tą aplinkybę, kad kaltinamasis yra nepilnametis, darytina išvada, kad 1000 litų suma yra per didelė patirtam skausmui ir dvasiniams išgyvenimams atlyginti, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, iš nepilnamečio kaltinamojo priteisiant 300 Lt neturinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo jo naudai priteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pinigų priėmimo kvitais (31 b. l. ) patvirtina, kad A. K. už advokato pagalbą sumokėjo 1050 Lt. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo atstovė rengė nukentėjusiojo skundą, dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas ir priteistinas.

Lietuvos Respublikos CK 6.276 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dydį turi atlyginti jo tėvai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, todėl žalos atlyginiams ir proceso išlaidos nukentėjusiajam priteistini subsidiariai iš kaltinamojo ir jo motinos, atsakingos už nepilnamečio vaiko auklėjimą.

Kaltinamojo M. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Parenkant bausmės rūšį, nustatant jos dydį, būtina atsižvelgti į jauną kaltininko amžių, į tai, kad nepilnametis – tai asmuo, pradedantis savarankišką gyvenimą, kurio asmenybė tik formuojasi, todėl teismo taikomos baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės ir kitos poveikio priemonės turi būti pirmiausia siejamos su pagalba nepilnamečiui, jo būsima resocializacija, globa, ir tik po to su nubaudimu už padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis M. Z. nusikalsta ne pirmą kartą, jis 2012 m. lapkričio 2 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones. Naują nusikalstamą vieką M. Z. padarė nepraėjus metams po jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jam skirtina bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad M. Z. yra nepilnametis, mokosi, visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia manyti, kad nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo nepriimtinas elgesys – nepilnamečio įtraukimas į girtavimą, todėl skirtina negriežta bausmė, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Atsižvelgus į bausmės proporcingumo reikalavimus, į nepilnamečio asmens padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, įvertinus siektinus bausmės tikslus, darytina išvada, kad M. Z. nusikalstamiems polinkiams pakeisti būtina skirti vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus būti namuose nustatytu laiku ir mokytis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, įpareigoti nuteistąjį viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir mokytis.

Priteisti iš M. Z., jam neturint lėšų, iš jo motinos R. Z., A. K. 47 Lt (keturiasdešimt septynis litus) turtinei žalai, 300 Lt (tris šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti ir 1050 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt litų) proceso išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.