Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tadeušo Osipovičiaus (Tadeuš Osipovič) teikimą dėl užstato perėjimo valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 1-322-66/2011.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2025 m. sausio 24 d. gautas teikimas, kuriuo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Tadeušas Osipovičius prašo priimti nutartį dėl sumokėto užstato – 10 000 Lt (2 896,20 Eur) perėjimo valstybei, nuteistajam pažeidus jam paskirtos kardomosios priemonės užstato sąlygas.

Teikime prokuroras nurodo nesant duomenų apie baudos sumokėjimą ir atitinkamai nesant galimybės priverstinai išieškoti paskirtą baudą Baltarusijos Respublikoje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės skiriamos ne tik siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ar siekiant užkristi kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, bet ir siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą. Nors nuteistajam V. I. teismo baudžiamajame įsakyme buvo nurodyta, kad jis baudą turi sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, tačiau nuteistasis, žinodamas apie jo atžvilgiu vykusį baudžiamąjį procesą ir sutikdamas su baudžiamojo įsakymo priėmimu, išvyko iš Lietuvos Respublikos ir nei per nurodytą terminą, nei iki šiol, t. y. per daugiau nei trylika metų, nesumokėjo baudos ar jos dalies, nesiėmė jokių priemonių baudai sumokėti, nesikreipė su jokiais prašymais, susijusiais su baudos sumokėjimu, kas akivaizdžiai liudija tai, kad jis vengia atlikti bausmę ir buvo pažeistos kardomosios priemonės – užstato sąlygos, o būtent nebuvo įvykdytas nuosprendis (teismo baudžiamasis įsakymas) – nebuvo sumokėta paskirta bauda. BPK 133 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jei įtariamasis pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei. Teismo baudžiamuoju įsakymu nebuvo panaikinta kardomoji priemonė – užstatas, taigi nuteistajam pažeidus kardomosios priemonės užstato sąlygas ir nevykdant nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), užstatas turi pereiti valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Galiojančioje BPK 133 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jei įtariamasis pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei.

Užstato kaip ir kitų kardomųjų priemonių tikslai yra numatyti BPK 119 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Procesiniame sprendime skirti kardomąją priemonę – užstatą privalo būti nurodoma, jog asmeniui, kuriam ši kardomoji priemonė yra skiriama, buvo išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, taip pat nurodoma, kad asmuo pasižada vykdyti aptartą pareigą, o užstato davėjas buvo įspėtas, jog tuo atveju, jei asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemonė, nevykdys savo pareigos, užstatas pereis valstybei.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuspręsta nuteistajam V. I. paskirtą kardomąją priemonę – 10 000 Lt užstatą – palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir jo įvykdymo. Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2011 m. rugsėjo 23 d. ir nuteistasis jam paskirtą baudą privalėjo sumokėti iki 2011 m. lapkričio 23 d. Vis dėlto, kaip teisingai nurodoma teikime, nuteistasis V. I. iki šiol nėra sumokėjęs minėtu baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos ar jos dalies. Nuteistasis taip pat nesiėmė jokių priemonių baudai sumokėti, nesikreipė su prašymu pratęsti baudos sumokėjimo terminą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis V. I. vengia atlikti jam paskirtą bausmę, o galimybės priverstinai išieškoti paskirtą baudą Baltarusijos Respublikoje nėra.

Tad atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis, žinodamas apie dėl jo vykusį baudžiamąjį procesą ir sutikdamas su baudžiamojo įsakymo priėmimu, išvyko iš Lietuvos Respublikos (nuteistasis yra Baltarusijos Respublikos pilietis), ilgą laiką (daugiau nei 13 metų) savanoriškai nemoka jam paskirtos baudos, todėl darytina išvada, kad nuteistasis V. I. vengia atlikti bausmę, tokiu būdu pažeisdamas jam paskirtos kardomosios priemonės – užstato sąlygas, dėl ko užstato suma – 10 000 Lt (2 896,20 Eur) – pereina valstybei (BPK 133 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tadeušo Osipovičiaus (Tadeuš Osipovič) teikimą tenkinti.

Nustatyti, kad Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-322-66/2011 nuteistajam V. I. paskirtos kardomosios priemonės – užstato suma – 10 000 Lt (2 896,20 Eur) pereina Lietuvos Respublikai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.