- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-63-253/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00070-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Eugenija Morkūnienė
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-63-253/2011
2011 m. vasario 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakoviams R. Ž. ir A. A. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į Šilalės rajono apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė iš bendraatsakovių R. Ž. ir A. A. solidariai priteisti 1 184,70 Lt nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2010-05-07 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė solidariai iš R. Ž. ir A. A. ieškovui 1 184,70 Lt nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme 2010-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 320,22 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš R. Ž. valstybei 18,50 Lt teismo turėtų pašto išlaidų. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką. Atsakovas A. A. yra transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, kuris nebuvo apdraudęs savo transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, leido sėsti prie vairo neblaiviam, neturinčiam vairuotojo pažymėjimo atsakovui R. Ž., todėl yra solidariai atsakingas dėl ieškovo patirtų nuostolių. Atsakovas R. Ž. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl yra solidariai atsakingas dėl ieškovo patirtų nuostolių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2010-05-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš R. Ž. 1 184,70 Lt nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad autoįvykio metu padarytą žalą privalo atlyginti R. Ž., kurį A. A. informavo, jog jam priklausančiai transporto priemonei yra pasibaigęs transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas, tačiau jis savavališkai pasinaudojo automobiliu ir sukėlė autoįvykį. R. Ž. prisiima atsakomybę sau ir sutinka atlyginti padarytą žalą. Teismas nepagrįstai vadovavosi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 4 straipsniu, nes autoįvykis įvyko 2007-05-11, o taikytas straipsnis įsigaliojo 2007-06-11. Nurodo, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nebenaudojamas nuo 2007-04-01, draudimas transporto priemonei galiojo iki 2007-05-04. 2007-04-20 kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ ir nurodė, kad ketina laikinai nenaudoti transporto priemonės ir sudarė kitą draudimo sutartį naujai įsigytai transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Draudikas neinformavo A. A. apie galimybę taikyti TPVCAPD įstatymo 9 straipsnio 5 dalį – atleisti draudėją nuo draudimo įmokų mokėjimo, jei šis ketina nenaudoti transporto priemonės ilgiau nei mėnesį. Prašo teismo atsižvelgti į atsakovo socialinę padėtį – A. A. yra bedarbis, turto, išskyrus automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturi, yra socialiai remtinas, vedęs, augina 2 mažamečius vaikus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo teismo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su A. A. nuomone, jog ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 2004-05-01 redakcijos nuostatomis, nes šiomis nuostatomis ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Atsakomybė automobilio savininkui atsirado ne dėl tiesiogiai eismo įvykio metu padarytos žalos, bet dėl to, kad atsakovas nevykdė TPVCAPD įstatymo imperatyvo – neapdraudė transporto priemonės ir perdavė neapdraustą transporto priemonę trečiajam asmeniui. A. A. nepateikė jokių įrodymų, kad jam priklausanti transporto priemonė buvo užvaldyta neteisėtai, todėl jo teiginys, kad automobilį R. Ž. pasiėmė savavališkai, vertintina kritiškai.
Šalies argumentai
Ieškovas 2011-01-18 pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.). Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi tikrinti tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalies taikymo, t. y. dėl to, kas – transporto priemonės savininkas, nesudaręs draudimo sutarties, ar už žalos padarymą atsakingas asmuo turi atlyginti nuostolius regreso teise Transporto priemonių draudikų biurui.
Nustatyta, kad autoįvykis, kurio metu neblaivus R. Ž., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo A. A. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino V. B. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko 2007-05-11. Todėl apeliantas pagrįstai nurodo, kad byloje turi būti taikoma TPVCAPD įstatymo 2004-03-05 redakcija, galiojusi nuo 2004-05-01 iki 2007-06-10. TPVCAPD įstatymo (2004-03-05 redakcija) 4 straipsnis numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, t. y. Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas transporto priemonės savininkas. Savininkas ir transporto priemonės valdytojas negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Apeliantas nurodo, kad jo automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2007-04-01 buvo nebenaudojamas, todėl teismas sistemiškai turėjo taikyti TPVCAPD įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, nustatančias, kad draudikas privalo atleisti draudėją nuo draudimo įmokų pagal galiojančią draudimo sutartį mokėjimo, jei draudėjas ketina nenaudoti transporto priemonės ilgiau kaip vieną mėnesį. Pažymėtina, kad šio straipsnio nuostatos taikomos draudėjo prašymu, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas A. A. tokį prašymą draudimo bendrovei būtų pateikęs, todėl atsakovui A. A. kyla pareiga atlyginti ieškovui žalą pagal TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalį.
TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Biuras, pareiškęs reikalavimą kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, kuris padarė žalos, valdydamas neapdraustą transporto priemonę, ir negavęs visos išmokėtos išmokos grąžinimo, turi teisę pareikšti reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 str. 1 d.). Įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Teismų praktikoje suformuluota TPVCAPDĮ taikymo taisyklė, kad biuras turi teisę reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors už žalos padarymą atsakingas asmuo pirmosios instancijos teisme prašė atleisti transporto priemonės savininką A. A. nuo atsakomybės, tačiau R. Ž. neatlygino ieškovui net dalies eismo įvykio metu padarytos žalos. Už eismo įvykio metu žalos padarymą atsakingo asmens, šiuo atveju R. Ž., pasižadėjimas atlyginti žalą nepanaikina biuro reikalavimo teisės į solidariai atsakingus asmenis – transporto priemonės savininką, nevykdžiusį pareigos apdrausti automobilį, ir sukėlusį eismo įvykį asmenį.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad automobilio savininkas leido sėsti prie vairo neblaiviam, neturinčiam vairuotojo pažymėjimo atsakovui R. Ž., apeliantas su šia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad R. Ž. veikė savavališkai. Šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų, kad R. Ž. apelianto transporto priemonę užvaldė neteisėtai ar kitų duomenų, išreiškiančių apelianto nenorą perduoti automobilį trečiajam asmeniui, todėl taikytina solidari atsakovų atsakomybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo A. A. atsakomybė ieškovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą – neapdraudė transporto priemonės ir perdavė neapdraustą transporto priemonę trečiajam asmeniui R. Ž. Tokiu atveju atsakovų A. A. ir R. Ž. solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš TPVCAPD įstatymo. Kadangi šie asmenys pažeidė TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala biurui, tai jų atžvilgiu taikytina solidari atsakomybė.
Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnyje nurodytais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Apelianto A. A. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – A. A. yra bedarbis, turto, išskyrus automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturi, yra socialiai remtinas, vedęs, augina 2 mažamečius vaikus, nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo ieškinys atsakovams yra pagrįstas, todėl skundžiamas Šilalės rajono apylinkės teismas 2010-05-07 sprendimas ieškinį tenkinti yra teisėtas ir pagrįstas – jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.