Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,

sekretoriaujant A. Smagurauskienei, R. Armonaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. Š.,

išnagrinėjęs D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. Vilniaus r., Riešės sen., Skirgiškių k., (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedusio, 3 kartus bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. 2015 m. gruodžio 15 d., 14.00 val., Vilniaus r., Skirgiškių k., vairuodamas S. R. vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 17, 226 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį:

1) būdamas neblaivus, kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda pagal (duomenys neskelbtini) str.,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.;

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.;

3) neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 5 d.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą D. Š. neprisipažino padaręs pažeidimą, tačiau gestų kalbos vertėjai paklausus ar jis vairavo automobilį, pastarasis pripažino, jog buvo atvažiavęs prie parduotuvės nusipirkti alaus.

Teismo posėdžio metu D. Š. paaiškino, kad automobilio nevairavo. Prieš maždaug vieną mėnesį automobiliu atvažiavo jo draugas vardu Darius, kurio pavardės nežino, ir nors automobilis registruotas ne jo vardu, tačiau, jis automobilį paliko jo kieme tikslu automobilį išrinkti detalėmis. Atvykus policijos pareigūnams pats buvo namuose bei automobilis stovėjo prie namų. Tą dieną automobilio išvis nevairavo. Nurodė, kad liudytojo, mačiusio jį vairuojantį, nematė, tačiau bendraujant su policijos pareigūnais, šalia jų kažkoks asmuo buvo. Pripažįsta, kad liudytojo pateiktoje nuotraukoje yra jis. Nurodo, kad S. R. nepažįsta. Paaiškino, kad Darius atvažiavo automobiliu, ir jam paliko jį tikslu išrinkti jo detalias, kurias parduotų. Pinigus už automobilio detales turėjo perduoti Dariui. Prašo automobilį konfiskuoti.

L. V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 metų gruodžio 15 d. važiavo po darbo į sodybą Skirgiškių kaime. Sustojo prie parduotuvės, atkreipė dėmesį į techniškai netvarkingą, t. y. nebuvo dešinės pusės priekinio žibinto, raudoną universalą ,,BMW“ 3 markės automobilį. Vairuotojas bandė jį parkuoti. Parduotuvėje prieš jį buvo pilietis, kuris neaiškia kalba bandė bendrauti su pardavėja. Pačiam išeidinėjant, o D. Š. įeidinėjant į parduotuvę, pajuto nuo pastarojo sklindantį alkoholio kvapą. Pasidėjęs prekes, grįžo į parduotuvę. D. Š. nusipirko alaus. Pardavėja pasakė, kad D. Š. visą dieną vartoja alkoholį ir važinėdamas automobiliu kelia grėsmę. Automobilyje buvo du asmenys, tačiau vairavo D. Š.. Pabeldė į automobilio lango stiklą, bandė kalbėti ir suprato, kad abu automobilyje sėdintys asmenys yra kurčnebyliai. Gestais parodė, kad nevairuotų išgėrę. Suprato, kad jie pasakė, jog nevairuos. Pats sustojo prie sodų bendrijos tuo įsitikinti. Po penkių minučių jie išvažiavę nuvažiavo į autobuso stotelę. Prie automobilio vairo buvo D. Š.. Pats privažiavo iš automobilio galo, atidaręs jų automobilio duris norėjo ištraukti jų automobilio raktus. Šalia sėdėjęs keleivis griebė už rankos ir paimti raktelio nepavyko. Jie abu iš automobilio išlipo. Pats iš savo automobilio paėmęs telefoną nufotografavo jų automobilį. Vairuotojas, tai yra D. Š., užstojo automobilio valstybinį numerio ženklą, keleivis vartojo alkoholį. Tada paskambino policijai. D. Š. pamačius, kad skambina, greitai atsisėdęs į automobilį nuvažiavo. Bandė vytis, pamatė, kad automobilis pasuko prie paties sodo bendrijos. D. Š. pastatė automobilį, užrakino signalizacija, ir išėjo į namą. Visą laiką bendravo su operatorę, o atvažiavus pareigūnams, paaiškino viską ir nurodė namą, į kurį nuėjo D. Š.. Pastarasis jau buvo persirengęs. D. Š. buvo vienas. Pareigūnai, pačiam D. Š. pasakius telefono numerį, skambino jo mamai, o tėvas, kaip nurodė, buvo išgėręs, todėl neišėjo. Bendravo ženklais. D. Š. nurodė, kad automobilio raktus atidavė draugui. Pareigūnams rašant ant lapo ir aiškinant ko iš asmens norima ir kas siūloma, t. y. tikrintis neblaivumą, D. Š. atsisakė pūsti į alkoholio matuoklį.

Liudytojas B. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje. Dirbo su kolega S. K. kelyje 14 Vilnius - Utena. Gavo iš budėtojo pranešimą, kad Skirgiškių kaime važinėja neblaivus asmuo, o pranešėjas laukia vietoje. Maždaug po 10 minučių nuo pranešimo gavimo atvykus nurodytu adresu, pasitiko vyriškis, kuris viską paaiškino. Pranešėjas savo automobilį buvo palikęs pagrindiniame kelyje ir nurodė, kur gyvena pažeidėjas. Jis paaiškino, kad būdamas prie parduotuvės, įspėjo asmenis, kad nevartotų alkoholio, įspėdamas, kad kitu atveju, iškvies policiją. Jaunuoliai jį visaip išvadino ir išvažiavo. Pranešėjas važiavo paskui juos. Pranešėjas parodė automobilį, stovėjusį ne kieme, o prie namo, kuriame gyveno žmogus, vairavęs automobilį. Atėjus, paprašė, kad išeitų vairuotojas, kuris ir atidarė duris. Į namą nebuvo įėję. Paklausė ar namuose yra tėvai, nes suprato, kad jis neįgalus, dėl ko pasiūlė bendrauti susirašinėjant. D. Š. rašė, kad jokio įvykio nepadarė. Jam buvo pasiūlyta prie namų pasitikrinti blaivumą. Niekas iš tėvų nebuvo išėjęs, todėl vaikinui nurodžius telefono numerį, skambino jo mamai. Suprato, kad D. Š. namuose buvo vienas. Pranešėjas buvo priėjęs prie D. Š. ir nurodė, kad būtent pastarasis vairavo automobilį. Buvo matyti, kad pažeidėjas akivaizdžiai iš išvaizdos, iš nuo jo sklindančio kvapo bei elgesio buvo neblaivus. Jaunuolis buvo pristatytas į kelių policijos įstaigą, nes mama negalėjo padėti vertėjauti. Tuo tarpu policijoje buvo iškviestas gestų kalbos vertėjas, kuris dalyvavo surašant protokolą. Pažeidėjas kelių policijos įstaigoje dalyvaujant gestų kalbos vertėjui prisipažino, kad jis vairavo automobilį.

L. S. Kučys teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Kelių policijoje. Tą dieną dirbo su pareigūnu B. S.. Buvo A14 kelyje Vilnius - Utena. Buvo gautas iškvietimas apie tai, kad neblaivus vairuotojas važinėja po Skirgiškių kaimo teritoriją. Tai pastebėjęs asmuo apie tai pranešė policijai. Įvykio metu pažeidėjas buvo su kitu žmogumi. Pranešėjas juos sudrausmino. Jam grubiai atsakė ir jis pasakė, kad iškvies policiją, tada jie išvažiavo. Pranešėjas važiavo paskui. Pastarasis apibūdino ir nurodė, kur jis nuvažiavo. Atvykus bendravo su pranešėju, kuris matė kaip į namą įėjo pažeidėjas. Šalia nurodyto namo stovėjo raudonos spalvos automobilis ,,BWM“, kurio variklio dangtis buvo įkaitęs, taip pat buvo matomos automobilio padangų pėdsakai. Pažeidėjas, nuo kurio sklido alkoholio kvapas, nurodė, kad jis nekalba ir negirdi, dėl to su juo susirašinėjo. Jaunuolis neigė faktą, kad jis vairavo. Sakė, kad vairavo jo draugas. Pasiteiravus ar yra kas nors, kas galėtų padėti su juo susikalbėti, šis nurodė savo mamą, nurodė jos telefono numerį, kuriuo paskambinus, paaiškėjo, kad ji dirbo Vilniuje ir negalinti išeiti iš darbo. Mano, kad jaunuolis buvo neblaivus, o pastarajam pasiūlius pasitikrinti blaivumą, jis atsisakė tai daryti, nes buvo namuose ir niekas jo vairuojant nepagavo. Automobilio raktelių pas jaunuolį bei automobilyje nerado. Kadangi reikėjo vertėjo, vyko į policijos įstaigą protokolo surašymui. Tuo metu jaunuolis prisipažino, kad vairavo automobilį, tačiau sakė, kad jokio įvykio nepadarė. Jis atsisakė pasirašyti protokolą ir nurodė, kad jis buvo namuose bei negalima įrodyti, jog vairavo jis. Automobilis buvo paimtas, kad niekas nenukentėtų, nes jis kelis kartus buvo baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti. Išsiaiškino, kad automobilis priklauso kitam asmeniui ir jį pirko detalių išrinkimui, nors automobilis dar buvo važiuojantis.

Motyvuojamoji dalis

Nors D. Š. neprisipažino, pažeidimas įrodytas: Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3 – iojo būrio vyriausiojo patrulio 2015-12-15 surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, V. J. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu, kad 2015-12-15, apie 14.00 val., parduotuvėje, esančioje adresu Skirgiškių k., Vilniaus r., pastebėjo jaunuolį, pirkusį alkoholinius gėrimus, kuris, išėjęs iš parduotuvės įsėdo į automobilį ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjęs prie automobilio įsitikinęs, kad šis jaunuolis ir šalia sėdintis keleivis yra neblaivūs, rankų gestais įspėjo, kad nevažiuotų, kadangi abu jaunuoliai yra kurčnebyliai. Šis jaunuolis rankų gestais parodė, kad tik sėdi. Po 10 minučių automobilis nuvažiavo ir sustojo prie stotelės, esančios netoli parduotuvės. Priėjęs bandė atimti automobilio raktelius, tačiau abu jaunuoliai pasipriešino. Apie tai pranešė paskambinęs policijai. Vairuotojas, įsėdęs į automobilį nuvažiavo, palikęs draugą; liudytojo V. J. pateikta nuotrauka, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, asmens duomenimis, VĮ ,,Regitra“ registro duomenimis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad pagal pranešėjo pranešimą nuvykus nurodytu adresu, t. y. į namą, į kurį įbėgo vairuotojas, paprašius pagal nurodytus požymius atitinkančio asmens parodyti dokumentus, akivaizdžiai matėsi, kad jis buvo neblaivus. Paaiškėjo, kad šis asmuo turi neįgalumą, t. y. negali kalbėti ir girdėti. Nustatyta, kad tai D. Š., kuris teisės vairuoti transporto priemones yra neįgijęs, atsisakė tikrintis girtumą, o gestų kalbos vertėjai uždavus klausimus, paaiškėjo, kad asmuo su pažeidimu nesutiko, bet pripažino, kad buvo atvažiavęs prie parduotuvės nusipirkti alaus, tačiau policijos pareigūnai jo vairuojant automobilį nematė, todėl bus sunku įrodyti pažeidimo faktą. Vairavimo faktą patvirtina liudininkas V. J..

Teismo posėdžio metu pareigūnai, užfiksavę įvykį vieningai tvirtino, kad pagal gautą pranešimą nuvykę nurodytu adresu, juos pasitikęs pranešėjas V. J. paaiškino matęs jaunuolį, vairavusį automobilį ,,BMW“, kurį pasekė iki namo, į kurį vairuotojas ir nuėjo. Pareiškėjas V. J. policijos pareigūnams nurodęs, kad šis jaunuolis galimai vairavo būdamas neblaivus. Policijos pareigūnai nurodė, jog matė stovintį automobilį prie namo, o patikrinus automobilio variklio dangtį, paaiškėjo, kad jis buvo įkaitęs bei buvo matomi padangų pėdsakai. Pabendravus su D. Š. tvirtino, kad jis buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas bei tai buvo matyti iš jo išvaizdos ir elgesio. D. Š. atsisakė tikrintis blaivumą. D. Š. pristačius į policijos įstaigą tikslu surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dalyvaujant gestų vertėjai, šis pripažino, kad buvo atvažiavęs prie parduotuvės nusipirkti alaus, o fakto, kad jis vairavo niekas negali įrodyti.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. J. nurodė, kad išeidinėjant, o D. Š. įeidinėjant į parduotuvę, pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, be to, jis matė, kad D. Š. parduotuvėje pirko alaus. Priėjęs prie automobilio, bandė gestais perspėti jame sėdėjusius du jaunuolius, kad nevairuotų, būnant neblaiviems. Tačiau matė kaip D. Š., būdamas vairuotojo pusėje prie vairo, nuvažiavo į autobusų stotelę. Todėl bandė iš jaunuolių atimti automobilio raktus, bet nepavyko to padaryti. Iš automobilio išlipusius jaunuolius nufotografavo telefonu. Skambinant policijai norint pranešti apie įvykį, tai pamatę jaunuoliai, įsėdę į automobilį, nuvažiavo. Juos pasekus matė, kaip jaunuolis, vairavęs automobilį nuėjo į namą, kurį policijos pareigūnams ir parodė bei patvirtino, kad vairavo būtent tas jaunuolis, buvęs name, t. y. D. Š.. Teismo posėdžio metu D. Š. pripažino, kad liudytojo V. J. padarytoje nuotraukoje vienas iš jaunuolių, stovinčių šalia automobilio, yra jis. Tai prieštarauja jo paties parodymams teismo posėdžio metu, kuomet nurodė, kad tą dieną automobilio išvis nevairavo. Esant šiems prieštaravimams bylos medžiagai, administracinėn atsakomybėn traukiamo D. Š. paaiškinimai vertintini kritiškai.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

(duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išanalizavęs įvykio situaciją, byloje esančius duomenis, liudytojų parodymus, tarnybinius pranešimus D. Š. paaiškinimas laikytinas jo gynybine pozicija ir laikytina įrodyta, kad jis padarė pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d.

D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę padarius pažeidimus, numatytus (duomenys neskelbtini) str., 1 d., 5 d. sunkina tai, kad pažeidimus padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, pobūdį, skaičių ir pavojingumą visuomenei, į pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį, kuris nevedęs, 3 kartus baustas administracine tvarka, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, jam skirtinos vidutinės sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos piniginės nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 str. nustatyta tvarka.

ATPK 130² str. sankcija, asmeniui, padariusiam šį pažeidimą numato teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Nagrinėjamoje byloje transporto priemonė - automobilis „(duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas S. R. vardu, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo automobiliu atvažiavo ir jį paliko ardymui D. Š. draugas vardu Darius. Vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, gali būti konfiskuotas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė; daiktas, nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (nagrinėjamu atveju – transporto priemonės savininkas) žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas S. R. žinotų apie D. Š. daromą administracinį teisės pažeidimą, nes kaip nurodo D. Š., kad tokio asmens kaip S. R. jis net nepažįsta, o draugo, kuris atvažiavo šiuo automobiliu ir jį jam paliko, pavardės nežino.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ATPK 26 straipsnio (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija) 1 dalį dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui. Šiuo metu konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. ATPK 26 str. numato, kad konfiskuotas gali būti ir daiktas, kuris nėra pažeidėjo nuosavybė, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, jei padarytas pažeidimas numatytas ATPK 130² str. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo tik registruotas S. R. vardu, tačiau automobiliu pas D. Š. atvažiavo ir jį ten detalių ardymui paliko draugas vardu Darius. Tokiu atveju, automobilis buvo paliktas D. Š. žinioje, kuris šį automobilį tiesiogiai valdė, jis jau buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės, bei už vairavimą transporto priemonės, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir neapdrausta privalomuoju draudimu, todėl atsižvelgus į teisingumo, proporcingumo principus, automobilis „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. Š. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir skirti:

- pagal ATPK 130² str. – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų baudą su automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu;

- pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. – 35 baudą;

- pagal (duomenys neskelbtini) str. 5 d. – 28 baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutine nuobauda paskirti 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų baudą su automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį A2.6.-148-298/2016 bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 15053967491.

Išaiškinti D. Š., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.