Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2010-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-47-373/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-03-03
Bylos Nr.
1-47-373/2010
Teisminio proceso Nr.
1-89-1-00282-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Dumskienė
Civilinis ieškovas
B.
Kaltinamasis
S. V.
Advokatai
Kęstutis Rakauskas, Vytautas Zabiela
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-47-373/2010(Proceso Nr.1-89-1-00282-2009-2)Procesinio sprendimo kategorija 1.2. 4.5; 2.1.15.3.3.2; 1.1.7.2.5; 2.3.6.4.5. (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 3 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Gylytei, gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui B. B., jo atstovui advokatui Vytautui Zabielai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato

S. V. 2009 m. gegužės 1 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) sodo namelio, priklausančio B. B., kieme, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia vieną kartą smogė kumščiu B. B. į kairį šoną, po to koja primynė dešiniąją nukentėjusiojo kojos pėdą, o su kita koja vieną kartą spyrė jam į prispaustąją koją, po to B. B. pargriuvus ant žemės, pasišokinėdamas su koja užšoko ant jo dešinės kojos čiurnos bei vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į kairįjį petį, taip dėl dešinės čiurnos abiejų kulkšnelių lūžimo nesunkai sutrikdė B. B. sveikatą.

Kaltinamasis S. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis įtarė B. B. pavogus jam priklausančią medieną. 2009-05-01 jis atvažiavo pas B. B. į sodą, susitiko jį kieme ir susiginčijo. Jis pastūmė nukentėjusįjį rankomis į krūtinę ir šis nugriuvo ant nugaros į daržą. Nukentėjęs rėkė, kad skauda koją ar koja lūžo. Jis nukentėjusiajam kumščiu nesmogė, nespyrė ir pargiuvusiam nieko nedarė, jam ant kojų nebuvo užšokęs. Sutinka nukentėjusiajam atlyginti apie 5000 Lt žalos. Valstybinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinio nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjęs B. B. parodė, kad pas jį į sodą atvažiavo neblaivus S. V. su draugu. S. V. pasakė, kad jis pavogęs medieną, grasino užmušti. Kaltinamasis liepė savo draugui fotografuoti jam (nukentėjusiajam) priklausančią medieną. S. V. griebė jam už krūtinės, primynė dešinę koją, stūmė aukštielninką, koja liko priminta. Jis pajuto dešinės kojos čiurnos skausmą ir nukrito ant nugaros. Tada koją atleido ir užšoko ant dešinės čiurnos abiem kojom ir pašokinėjo, dar įspyrė jam į petį.

Liudytoja J. B. parodė, kad pas juos į sodą atėjo neblaivus, įniršęs S. V. su draugu. Kaltinamasis griebė B. B. už drabužių, pradėjo jį stumdyti, smarkiai pastūmė ir nukentėjęs nugriuvo ant nugaros. S. V. pargriuvusiam nukentėjusiajam tris kartus spyrė į kojas. Kaltinamasis vadino B. B. vagimi, rėkė ant jo bei keikė.

Liudytoja V. G. parodė, kad 2009-05-01 apie 18 val. vakare išgirdo triukšmą bei J. B. šaukiantis pagalbos. Ji atbėgo prie B. B. namo ir pamatė jį sėdintį ant žemės suartoje dirvoje, pusiau gulom, koja atvirtusi į šoną. S. V. užšoko viena koja ant B. B. kojos. S. V. buvo neblaivus.

Liudytojas P. R. parodė, kad kaltinamasis jo paprašė nuvežti iki sodų bendrijos „Voverynė“. Jis nuvežė ir sustojo prie kaltinamojo nurodyto namo. Kaltinamasis prašė nufotografuoti iš jo pavogtą medieną. Kieme sutiko nukentėjusįjį. Jis nuėjo fotografuoti, o kaltinamasis ir nukentėjęs ginčijosi dėl medienos. Matė kaip nukentėjęs pastūmė kaltinamąjį, o S. V. atgal jį stumtelėjo į krūtinę ir nukentėjęs nugriuvo į dirvą. Jis matė, kad kaltinamasis ir nukentėjęs buvo tarpusavyje per atstumą, nebuvo susiglaudę, kad priminti koją. Kaltinamasis nešokinėjo nukentėjusiam ant kojos. Smūgių ir spyrių nematė. Jie susistumdė, nukentėjęs pargriuvo ir jie išvažiavo.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2009-05-04 – 2009-09-21 B. B. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, t.y. keturis mėnesius 17 dienų, po to buvo atleistas iš darbo, nes turėjo 50 procentų darbingumą. Atleido pagal LR DK 136 str. 1 d. 4 p., kaip negalintis atlikti darbo pagal pareigas dėl sveikatos būklės. Buvo išmokėta dviejų mėnesių darbo užmokesčio išmoka.

Civilinio ieškovo atstovas J. K. parodė, kad B. B. 2009-06-11 kreipėsi į Sodrą dėl ligos pašalpos išmokėjimo. Buvo priimtas sprendimas išmokėti nukentėjusiajam už laikotarpį nuo 2009-05-06 iki 2009-09-21 7950,94 Lt. Prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo.

Ekspertas Stasys Fedaravičius paaiškino, kad, jei koja fiksuota, įspyrus į blauzdą, gali lūžti abu kaulai. Žmogui griūnant, jei smarkiai pakrypsta pėda, taip pat gali lūžti abu kaulai. Jei koja yra horizontalioje padėtyje, kelio ar pėdos sąnarys fiksuoti, pašokus ant kojos gali lūžti abu kulkšnies kaulai.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis B. B. visiškai patvirtino savo parodymus (b.l. 11-15).

Specialisto išvadoje nurodyti B. B. padaryti sužalojimai - kaires alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje kraujosruva; dešinės čiurnos abiejų kulkšnelių lūžimas, kurie padaryti suduodant ar atsitrenkiant galimai 2009-05-01. Mažai tikėtina, bet įmanoma vienu spyriu sulaužyti dešinės čiurnos abu kulkšnelius. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinės čiurnos abiejų kulkšnelių lūžimo, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (b.l. 20).

Kaltinamasis S. V. prisipažįsta pastūmęs nukentėjusįjį rankomis į krūtinę ir šis nugriuvęs ant nugaros į daržą. Kitų kaltinime nurodytų smurto veiksmų prieš nukentėjusįjį kaltinamasis teigia neatlikęs. Tačiau jo prieš nukentėjusįjį vartoto smurto pobūdis ir apimtis įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjęs B. B. parodė, kad kaltinamasis griebė jam už krūtinės, primynė dešinę koją, pastūmė, laikydamas primintą koją. Nuo šių kaltinamojo veiksmų jis nugriuvo ant nugaros. Tada kaltinamasis jo koją atleido ir užšokęs abiem kojom ant dešinės čiurnos pašokinėjo bei įspyrė į petį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs taip pat davė analogiškus parodymus, t.y., kad S. V. kumščiu smogė jam į kairį šoną, po to kaltinamasis su savo koja primynė jo dešinę koją, o kita koja spyrė į prispaustąją nukentėjusiojo koją bei pastūmė jį pargriaudamas ant žemės. Nukentėjusiam pargriuvus ant žemės, S. V. pasišokinėdamas su koja užšoko ant dešinės kojos čiurnos ir vieną kartą spyrė į kairį petį (b.l.9). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjęs manekeno pagalba parodė kaltinamojo prieš jį pavartotus smurto veiksmus (b.l.11-15). Nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtino liudytoja J. B., kuri matė kaip kaltinamasis smarkiai pastūmė nukentėjusįjį ir šis nugriuvo ant nugaros. S. V. pargriuvusiam nukentėjusiajam tris kartus spyrė į kojas. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja geriau prisiminė įvykio aplinkybes ir davė detalesnius parodymus t.y., kad S. V. koja spyrė nukentėjusiajam į kairį petį ir kumščiu sudavė į kairį šoną, po to koja primynė nukentėjusiojo dešinės kojos pėdą, o kita koja stipriai spyrė į prispaustąją koją, po ko šis pargriuvo ant žemės (b.l.16). Liudytoja V. G. parodė, kad B. B. sėdėjo ant žemės suartoje dirvoje, pusiau gulom, jo koja buvo atvirtusi į šoną, o S. V. užšoko viena koja ant B. B. kojos. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad S. V. viena koja kelis kartus, stipriai pasišokinėdamas, užlipo ant B. B. kojos (b.l.18). Nukentėjusiojo ir liudytojų J. B. bei V. G. parodymai iš esmės yra vienodi ir nuoseklūs per visą bylos tyrimo eigą. Tai, kad šių asmenų parodymų detalės ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu šiek tiek skiriasi, nemenkina jų įrodomosios reikšmės ir paaiškinama jų patirtu stresu, kurį sukėlė kaltinamojo smurtas prieš nukentėjusįjį bei tuo, kad po įvykio jau praėjo nemažas laiko tarpas. Teismo medicinos ekspertas S. Fedaravičius parodė, kad nukentėjusiajam dešinės kojos čiurnos abiejų kulkšnelių lūžimas galėjo būti padarytas įvairiais būdais: esant fiksuotai kojai, įspyrus į blauzdą; griūnant, jei smarkiai pakrypo pėda; kojai esant horizontalioje padėtyje ir esant fiksuotam pėdos sąnariui, pašokus ant kojos galėjo lūžti abu kulkšnies kaulai. Tokiu būdu, ekspertas patvirtino, kad nukentėjusiojo čiurnos abiejų kulkšnelių lūžimas galėjo būti padarytas nukentėjusiojo ir liudytojų J. B. bei V. G. nurodytais kaltinamojo prieš nukentėjusįjį pavartotais smurto veiksmais. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai dėl dešinės čiurnos abiejų kulkšnelių lūžimo vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, panaudodamas prieš nukentėjusįjį kaltinime nurodytą smurtą, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jo veika atitinka LR BK 138 str. 1 d. sudėtį.

Skiriant bausmę kaltinamajam S. V. atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Vertinant kaltinamojo padarytą veiką atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį baigtinį smurtinį nusikaltimą.

Taip pat, atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas, baustas administracine tvarka, neįtrauktas į priklausomybių ir psichiatrinę įskaitas, dirba, teigiamai charakterizuojamas.

Kaltinamasis pirmą kartą teisiamas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (LR BK 55 str.). Įvertinus tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei pakankamai sunkias nusikalstama veika sukeltas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, jam skirtina didesnė nei sankcijos vidurkis laisvės apribojimo bausmė (LR BK 61 str.).

Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro civiliniai ieškiniai, ginant viešąjį interesą dėl Valstybinei ligonių kasai (b.l. 63-67) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (b.l.80-93) padarytų nuostolių atlyginimo pagrįsti byloje surinktais įrodymais ir tenkintini visiškai (LR CPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusiojo B. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į nukentėjusiojo dėl smurto patirtą didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, pažeminimą, ilgalaikį nedarbingumą ir dalinį darbingumo praradimą, į tai, kad kaltinamasis tyčia sužalojo nukentėjusįjį, į kaltinamojo turtinę padėtį, jo nepilnamečio vaiko interesus bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis LR BPK 115 str. 1 d., LR CK 6.250 str. iš kaltinamojo nukentėjusiajam B. B. priteistina 12000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. B. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti būtina rinkti papildomus įrodymus, todėl jam pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiajam B. B. priteistinos iš kaltinamojo advokato atstovavimo išlaidos (LR BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 304 str. - 305 str., 307 str., teismas

nuspren džia

S. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str.1 d. ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams keturiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteisti iš S. V. 4048,52 Lt Valstybinei ligonių kasai ir 7950,94 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui.

Priteisti iš S. V. 12000 Lt B. B. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Remiantis LR BPK 115 str. 2 d., civiliniam ieškovui B. B. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Remiantis LR BPK 106 str. 2 d., priteisti iš S. V. 1300 Lt B. B. advokato atstovavimo išlaidų.

Kaltinamajam S. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Dumskienė