Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-602-648/2013

Teisėja Nijolė Žimkienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02420-2011-7

2013 m. rugsėjo 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Rositos Patackienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (2008 m. birželio 13 d. veika) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (2008 m. birželio 22 d. veika) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, subendrintos tarpusavyje ir su bausme, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu, dalinio bausmių sudėjimo būdu bei V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalies, kuria V. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (2011 m. birželio 6 d. veika) ir 150 str. 1 d., kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus, apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už tai, kad jis 2008-06-13, apie 10.45 val., būdamas miško masyve, tarp sustojimo „Viršupio“ ir sodų bendrijos „V (duomenys pakeisti)“, Vilniuje, pribėgęs prie R. L. S., turėdamas daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, jį demonstruodamas, taip grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pareikalavo atiduoti pinigus, nukentėjusiajai išsigandus, nuplėšė jai nuo peties rankinę, 30 Lt vertės, ir iškratęs jos turinį ant žemės, iš piniginės pagrobė 52 Lt, taip grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą, R. L. S. priklausantį 52 Lt vertės turtą.

Taip pat V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už tai, kad jis 2008-06-22, apie 11.35 val., būdamas miško masyve, Nemenčinės pl. 11 km, prie sodų bendrijos „V“, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie M. J. turėdamas daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, jį demonstruodamas, taip grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pareikalavo atiduoti pinigus, nukentėjusiajai išsigandus, nuplėšė jai nuo peties rankinę, kurią iškraustęs, pagrobė 20 Lt, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3120“, 340 Lt vertės, dujinį balionėlį, 30 Lt vertės, taip grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą, M. J. priklausantį 390 Lt vertės turtą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-04-12, 2004-12-29, 2006-01-16 nutarimai). Pažymėtina, kad vienas iš nekaltumo prezumpcijos aspektų yra tas, kad įtariamasis (kaltinamasis) neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, o visos abejonės aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai. Teismų praktikoje pripažįstama be kita ko ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-372/2012).

Dėl V. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl 2008-06-13 veikos)

V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už tai, kad jis 2008-06-13, apie 10.45 val., būdamas miško masyve, tarp sustojimo „Viršupio“ ir sodų bendrijos „V“, Vilniuje, pribėgęs prie R. L. S., turėdamas daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, jį demonstruodamas, taip grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pareikalavo atiduoti pinigus, nukentėjusiajai išsigandus, nuplėšė jai nuo peties rankinę, 30 Lt vertės, ir iškratęs jos turinį ant žemės, iš piniginės pagrobė 52 Lt, taip grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą, R. L. S. priklausantį 52 Lt vertės turtą.

V. K. viso baudžiamojo proceso metu neigė padaręs inkriminuotą nusikaltimą (t. 2, b.l. 68, t. 3, b.l. 31).

Nukentėjusioji R. L. S., teisiamojo posėdžio metu papasakojusi plėšimo aplinkybes, nurodė, kad atpažįsta V. K. kaip asmenį, padariusį nusikaltimą. Anksčiau jis atrodė jauniau, jo labai charakteringas, siauras veidas. Nukentėjusiajai iš karto po nusikaltimo ilgai rodė asmenų nuotraukas, bet jose nerado tokio veido. Tačiau kai paskutinį kartą buvo atvykęs pareigūnas su nuotraukomis, ji atpažino apeliantą. Prieš tai, kai buvo rodomos nuotraukos, R. L. S. nebuvo atpažinusi jokio asmens, kai antrą kartą rodė - atpažino. Buvo ir atpažinimas gyvai, tada ji pasakė, kad neatpažįsta asmens. Dėl atpažinimo iš nuotraukų, kuriame ji nurodė atpažįstanti asmenį D. V., R. L. S. parodė, jog jis turi panašumo su V. K., nes kai buvo miške, jis buvo su sportine kepuraite. Dėl V. K. atpažinimo nukentėjusioji nurodė, kad čia jau nebuvo abejonės dėl apelianto. Nuotraukose kažkokio panašumo žmonės gali turėti, ji gali tvirtai pasakyti, kad tai tas pats asmuo, kuris buvo įvykio metu – atitinka ūgis, rankos, veido struktūra, plaukai tik menkesni likę. Jis buvo liesas, aukštas, veidas suplotas, nosis ilgoka, rankos inteligentiškos. Kai parodė asmenį gyvai, kurį prieš tai R. L. S. buvo atpažinusi iš nuotraukos, ji pasakė, kad ne jis, kadangi jo ūgis buvo visai kitas, gerokai žemesnis. Įvykio metu apeliantas buvo pilnesnis, jaunesnis, bet nei ūgis, nei veido struktūra niekur nedingsta (t. 3, b.l. 26-28, 127).

Nukentėjusiosios R. L. S. 2008-06-13 pareiškime nurodyta, kad 2008-06-13, apie 10.30-10.45 val., ją užpuolęs asmuo buvo apie 180-190 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, siauro veido, tamsiaplaukis, apie 23-27 m. amžiaus. Kalbėjo lietuviškai, buvo apsirengęs sportiniu kostiumu (t. 1, b.l. 50).

R. L. S. 2008-06-13 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ją apiplėšė jaunuolis, apie 23-27 metų amžiaus, buvo apie 190 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, siauro veido, tamsiaplaukis, šukuosena trumpa (t. 1, b.l. 56).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų 2008-06-19 protokole užfiksuota, kad R. L. S., peržiūrėjusi pateiktą kartoteką, asmens, padariusio plėšimą, neatpažino (t. 1, b.l. 58-59).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2009-03-16 protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji tarp pateiktų atpažinti asmenų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5 (D. V.), ir nurodė, kad atpažįsta jį iš bendrų veido bruožų (t. 1, b.l. 66-68).

Asmens parodymo atpažinti 2009-05-14 protokole užfiksuota, kad R. L. S. nurodė, kad tarp pateiktų atpažinti 3 asmenų nėra asmens, padariusio plėšimą (tarp parodytų atpažinti asmenų buvo parodytas D. V.) (t. 1, b.l. 97-100).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų 2012-05-14 protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji iš pateiktų nuotraukų atpažino ją apiplėšusį asmenį - V. K. ir nurodė, kad atpažįsta jį iš bendrų veido bruožų (t. 1, b. l. 108-109).

Asmens parodymo atpažinti 2012-08-30 protokole užfiksuota, kad R. L. S. iš atpažinimui parodytų trijų asmenų atpažino V. K. kaip asmenį, 2008 m. padariusį plėšimą. Jį atpažįsta iš ūgio, veido formos, rankų, bendrų veido bruožų (t.1, b.l. 111-114).

Liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl plėšimą padariusio asmens buvo atliekamas atpažinimas. Vieną kartą parodė nuotraukas, nieko panašaus nerado, antrą kartą buvo trys vyrai parodyti per stiklą, irgi neatpažino, paskutinį kartą J. J. nebuvo labai aišku, bet teismo posėdžio metu šimtu procentų gali pasakyti, kad tai tas pats žmogus - apeliantas. Pagarsinus J. J. parodymo atpažinti protokolą (rodyta D. V. nuotrauka), liudytoja parodė, kad gal ji sakė, jog šiek tiek panašus į tą asmenį, tačiau ne jis, nes jis plikas. Pagarsinus J. J. atpažinimo protokolą (tarp kitų asmenų rodytas D. V.), liudytoja parodė, kad kai tą žmogų parodė jai per stiklą, jo neatpažino. Pagarsinus liudytojos parodymo atpažinti protokolą (rodytas V. K.), ji nurodė, kad tą dieną iš karto jis atrodė lyg tas, bet paskui galvojo, kad neapsiriktų. Šiandien sako, kad tai tikrai tas pats asmuo. Atpažįsta pagal sudėjimą, galvos sudėjimą, ūgį. Kai V. K. buvo parodytas atpažinti per stiklą, tai J. J. sakė, kad atpažįsta 95 procentais. Liudytoja taip pat parodė, kad ji visą laiką bendrauja su nukentėjusiąja. Neprisimena, ar buvo su R. L. S. pokalbis, kad liudytoja atpažino tokį asmenį, ar nukentėjusioji atpažino, nes jai nelabai svarbu (t. 3, b.l. 29-30).

J. J. ikiteisminio tyrimo metu 2008-06-13 parodė, kad nukentėjusiąją apiplėšęs asmuo buvo jaunuolis, apie 23-27 metų, 180-190 cm ūgio, tamsiaplaukis, trumpos šukuosenos, lieso veido ir kūno sudėjimo (t. 1, b.l. 60).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų 2008-06-19 protokole užfiksuota, kad J. J., peržiūrėjusi pateiktą kartoteką asmens, padariusio plėšimą, neatpažino (t. 1, b.l. 61-62).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2009-03-16 protokole užfiksuota, kad liudytoja tarp pateiktų atpažinti asmenų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5 (D. V.), kaip asmenį, užpuolusį jos draugę, nurodė, kad atpažįsta vaikiną iš bendrų veido bruožų (t.1, b.l. 63-65).

Asmens parodymo atpažinti 2009-05-14 protokole užfiksuota, kad J. J. iš pateiktų atpažinimui 3 asmenų nieko neatpažino, nurodė, kad tarp jų nėra asmens, padariusio plėšimą jos draugės atžvilgiu (tarp parodytų atpažinti asmenų buvo parodytas D. V.) (t.1, b. l. 91-95).

Asmens parodymo atpažinti 2012-08-30 protokole užfiksuota, kad liudytoja iš atpažinimui parodytų trijų asmenų atpažino V. K., kaip asmenį, 2008 m. padariusį plėšimą jos draugės atžvilgiu. Atpažįsta pagal veido profilį, ūgį, kūno sudėjimą. Nuo nusikaltimo praėjo labai daug laiko, todėl atpažįsta 95 procentais (t.1, b.l. 117-119).

V. K. kaltė padarius nusikaltimą grindžiama iš esmės nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais bei parodymų patikrinimo veiksmų rezultatais. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji R. L. S. tiek 2008-06-13 pareiškime, tiek 2013-06-13 apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bendrais požymiais apibūdino ją apiplėšusį asmenį, nenurodydama jokių išskirtinių asmens bruožų. To neparodė ir liudytoja J. J.. Nukentėjusioji ir liudytoja ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodė, kad plėšimą padarė 23-27 metų amžiaus jaunuolis, nors nagrinėjimo įvykio metu (2008-06-13) V. K., kuris gimė (duomenys neskelbtini), buvo 42 metai, kas yra pakankamai didelis amžiaus skirtumas tarp jo ir nukentėjusiąją apiplėšusio asmens. 2009-03-16 nukentėjusioji ir liudytoja pagal pateiktas nuotraukas atpažino ne V. K., o kitą asmenį - D. V.. Šiuose protokoluose užfiksuota, kad pastarasis asmuo atpažintas iš bendrų veido bruožų (t. 1, b.l. 63-65, 66-68). 2009-05-14 asmens parodymo atpažinti metu R. L. S. ir J. J. gyvai neatpažino D. V., kaip asmens, padariusio plėšimą. Tik praėjus beveik ketveriems metams po apiplėšimo, t. y. 2012-05-14, nukentėjusioji pagal nuotrauką jau atpažino V. K. nurodydama, kad apeliantas atpažintas iš bendrų veido bruožų. Vėliau nukentėjusioji ir liudytoja atpažino jį asmens parodymo atpažinti gyvai metu. Taigi, R. L. S. ir J. J. iš pradžių atpažino ne apeliantą, o kitą asmenį dėl padaryto nusikaltimo. Tai rodo, kad nukentėjusioji ir liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklios dėl atpažintino asmens. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė reikšminga vertinant V. K. atpažinimo patikimumą. Pažymėtina, kad iš pradžių atpažintas asmuo pagal savo išvaizdą pakankamai skiriasi nuo apelianto, t. y. D. V. nuotraukoje yra aiškiai matoma, jog jis yra itin trumpai kirptas, turi ryškius antakius (t. 1, b.l. 63, 66). R. L. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad D. V. turi panašumų su V. K.. Be to, ji nurodė, kad parodžius asmenį (D. V.) gyvai, neatpažino jo, nes ūgis buvo visai kitas, gerokai žemesnis nei apiplėšusio asmens. 2009-05-14 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog D. V. ūgis yra 180 cm (t. 1, b.l. 97-100), tuo tarpu 2012-08-30 asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad V. K. ūgis yra 186 cm (t. 1, b.l. 111-114), kas neleidžia teigti, jog D. V. yra gerokai žemesnis nei apeliantas. V. K. buvo atpažintas praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusioji įsiminė charakteringus ją užpuolusio asmens bruožus - jo siaurą veidą, ilgą nosį, gražias, ilgais pirštais, rankas, teismo posėdyje neabejodama patvirtino, kad V. K. - ją apiplėšęs asmuo. Kita vertus, R. L. S. ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių atpažino ne apeliantą, o kitą asmenį, ji nenurodė plėšimą padariusio asmens išskirtinio požymio - ilgos nosies. Taip pat abejotina, ar praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, galima tiksliai atsiminti asmenį pagal jo rankas, kurios neturi kokių nors itin išskirtinių požymių. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys V. K. medicininiai dokumentai patvirtina, jog jam 2010 m. gruodžio mėn. buvo diagnozuotas nosiaryklės vėžys, IV stadija (t. 3, b.l. 68-76). 2012-08-30 asmens parodymo atpažinti metu užfiksuota apelianto išvaizda pakankamai pasikeitusi nuo jo išvaizdos, kuri užfiksuota 2008 m. gruodį (t.1, b.l. 111-114, 117-119, t. 3, b.l. 50-60), t. y. 2012-08-30 asmens parodymo atpažinti metu tiek V. K. veidas, tiek jo kūnas yra itin sublogęs nei prieš beveik ketverius metus. Lietuvos Respublikos BPK 192 str. reglamentuoja asmens parodymo atpažinti tvarką. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Nukentėjusiajai ir liudytojai be V. K. atpažinti buvo parodyti dar du asmenys. Šio procesinio veiksmo atlikimo protokoluose užfiksuota, kad V. K. gimęs (duomenys neskelbtini) m., jo ūgis 186 cm, kūno sudėjimas vidutinis, kiti asmenys atitinkamai gimę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) m., jų ūgis 195 ir 182 cm, kūno sudėjimas vidutinis. Nors visų asmenų ūgis yra panašus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad V. K. buvo atitinkamai 16 ir 20 metų vyresnis nei kiti atpažinime dalyvavę asmenys. Be to, priešingai nei teigiama protokoluose, kitaip nei kitų asmenų apelianto kūno sudėjimas nėra vidutinis. Atsižvelgiant į V. K. ūgį, jo kūno sudėjimas yra smulkus. Šiuo atveju nenustatyta, kad tarp apelianto ir kitų parodytų atpažinti asmenų panašumas yra pakankamai didelis. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad apelianto atpažinimas parodžius jį kartu su anksčiau aptartais asmenimis nelaikytinas kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos BPK 192 str. 1 d. reikalavimus, dėl ko šio procesinio veiksmo su nukentėjusiąja ir liudytoja atlikimo metu gauti rezultatai nepripažintini kaip patikimi. Be to, J. J. asmens parodymo atpažinti metu nurodė, kad ji atpažino V. K. būdama 95 procentais tikra dėl to. Tai rodo, kad liudytoja nebuvo visiškai kategoriška dėl apelianto, kaip asmens, padariusio plėšimą. Taigi, nors R. L. S. ir J. J. teisiamojo posėdžio metu vienareikšmiškai tvirtino, kad nukentėjusiąją apiplėšė būtent V. K., tačiau tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad šį nusikaltimą padarė V. K., nes jos nurodė apeliantą po anksčiau duotų nenuoseklių ir nepatikimų atpažinimų. Kitų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų neabejotinai teigti, jog inkriminuotą nusikaltimą padarė būtent V. K., byloje nesurinkta.

Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat remiantis tuo, kad visi neaiškumai vertinami kaltinamojo naudai, o šių neaiškumų nėra įmanoma pašalinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais neįrodyta, jog V. K. padarė Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (2008-06-13 veika), todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).

Dėl V. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl 2008-06-22 veikos)

V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už tai, kad jis 2008-06-22, apie 11.35 val., būdamas miško masyve, Nemenčinės pl. 11 km, prie sodų bendrijos „V“, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie M. J. turėdamas daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, jį demonstruodamas, taip grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pareikalavo atiduoti pinigus, nukentėjusiajai išsigandus, nuplėšė jai nuo peties rankinę, kurią iškraustęs, pagrobė 20 Lt, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3120“, 340 Lt vertės, dujinį balionėlį, 30 Lt vertės, taip grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą, M. J. priklausantį 390 Lt vertės turtą.

V. K. viso baudžiamojo proceso metu neigė padaręs inkriminuotą nusikaltimą (t. 2, b.l. 68, t. 3, b.l. 31).

Nukentėjusioji M. J., teisiamojo posėdžio metu papasakojusi plėšimo aplinkybes, nurodė, kad atpažįsta V. K., kaip asmenį, padariusį nusikaltimą. Įvykio metu buvo aukštas, lieknas vyras, kalbėjo lietuviškai. V. K. atpažino iš to, kad jis „kūdas“, nosis charakteringa. Krinta į akis, kad jis neteko daug svorio (t. 3, b.l. 125-126).

Nukentėjusiosios M. J. 2008-06-22 protokole-pareiškime nurodyta, kad 2008-06-22, apie 10.40 val., ją apiplėšusio vaikino požymiai - apie 25-30 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, 180-190 cm ūgio, juodų plaukų, kurie sušukuoti į šoną. Išskirtinis požymis – ilga nosis (t. 1, b.l. 16).

Nukentėjusioji M. J. 2008-06-22 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ją apiplėšė vaikinas, apie 25-30 metų amžiaus, 180-190 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, tamsių ant šono sušukuotų plaukų (t. 1, b.l. 24).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų 2008-06-27 protokole užfiksuota, kad M. J., peržiūrėjusi pateiktą kartoteką, asmens, padariusio nusikalstamą veiką, neatpažino (t. 1, b.l. 34).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2009-03-16 protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji tarp pateiktų atpažinti asmenų nurodė asmenį nuotraukoje Nr. 5 (D. V.), parodė, kad asmuo nuotraukoje panašus į ją užpuolusį vyrą iš nosies formos, akių formos, bendrų veido bruožų (t.1, b.l. 38-40).

Asmens parodymo atpažinti 2009-05-14 protokole užfiksuota, kad M. J. tarp pateiktų atpažinti asmenų nurodė asmenį, pažymėtą Nr. 3 (A. P.) (Nr. 1 buvo pažymėtas D. V.), parodė, kad šis asmuo jai yra panašus į asmenį, kuris padarė plėšimą. Šis asmuo atitinka pagal amžių, kūno sudėjimą, ūgį. Tačiau asmuo, padaręs plėšimą, nebuvo praplikęs, buvo tamsių, sušukuotų ant šono, plaukų. Yra tikra, kad asmuo, pažymėtas Nr. 3, yra tas pats asmuo, 50 procentų tikslumu (t.1, b.l. 102-106).

Asmens parodymo atpažinti 2012-09-12 protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji tarp jai parodytų asmenų atpažino V. K. kaip asmenį, kuris 2008 m. vasarą padarė plėšimą, jį atpažįsta pagal nosį ir kitus veido bruožus (t.1, b.l. 44-47).

V. K. kaltė padarius nusikaltimą grindžiama iš esmės tik nukentėjusiosios parodymais bei parodymų patikrinimo veiksmų rezultatais. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji M. J. 2008-06-22 protokole-pareiškime be bendrų bruožų nurodė ją apiplėšusio asmens išskirtinį požymį - ilgą nosį. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad iš tikrųjų V. K. nosis yra pakankamai ilga. Kita vertus, nukentėjusioji tiek protokole-pareiškime, tiek 2008-06-22 apklausos metu nurodė, kad plėšimą padarė 25-30 metų amžiaus vaikinas, nors nagrinėjimo įvykio metu (2008-06-22) V. K., kuris gimė (duomenys neskelbtini), buvo 42 metai, kas yra pakankamai didelis amžiaus skirtumas tarp jo ir nukentėjusiąją apiplėšusio asmens. 2009-03-16 M. J. pagal pateiktas nuotraukas atpažino ne V. K., o kitą asmenį - D. V.. Šiame protokole užfiksuota, kad pastarasis asmuo atpažintas iš nosies formos, akių formos, bendrų veido bruožų (t.1, b.l. 38-40). Pažymėtina, kad iš pradžių atpažintas asmuo pagal savo išvaizdą pakankamai skiriasi nuo apelianto, t. y. D. V. nuotraukoje yra aiškiai matoma, jog jis yra itin trumpai kirptas, turi ryškius antakius (t. 1, b.l. 38). 2009-05-14 asmens parodymo atpažinti metu M. J. nurodė jau ne D. V., o dar kitą asmenį (A. P.), teigdama, kad ji tuo yra įsitikinusi 50 procentų (t. 1, b.l. 102-106). Šiame protokole užfiksuota, kad A. P. gimęs (duomenys neskelbtini) metais, o jo ūgis - 170 cm. Kaip minėta, V. K. yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais, o jo ūgis - 186 cm. Tai patvirtina, kad nukentėjusiosios gyvai nurodytas asmuo, kaip padaręs nusikaltimą, skiriasi nuo apelianto. Šią aplinkybė nurodė ir pati M. J. apibūdinama atpažinto asmens išvaizdos skirtumus nuo ją apiplėšusio asmens išvaizdos. Tik praėjus daugiau nei ketveriems metams po apiplėšimo, t. y. 2012-09-12, nukentėjusioji gyvai atpažino V. K. nurodydama, kad atpažįsta pagal nosį ir kitus veido bruožus. Taigi, M. J. iš pradžių atpažino ne apeliantą, o kitus asmenis dėl padaryto nusikaltimo. Tai rodo, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuosekli dėl atpažintino asmens. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė reikšminga vertinant V. K. atpažinimo patikimumą. Apeliantas buvo atpažintas praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys V. K. medicininiai dokumentai patvirtina, kad jam 2010 m. gruodžio mėn. buvo diagnozuotas nosiaryklės vėžys, IV stadija (t. 3, b.l. 68-76). 2012-09-12 asmens parodymo atpažinti metu užfiksuota apelianto išvaizda pakankamai pasikeitusi nuo jo išvaizdos, kuri užfiksuota 2008 m. gruodį (t.1, b.l. 44-47, t. 3, b.l. 50-60), t. y. 2012-09-12 asmens parodymo atpažinti metu tiek V. K. veidas, tiek jo kūnas yra itin sublogęs nei prieš beveik ketverius metus. Lietuvos Respublikos BPK 192 str. reglamentuoja asmens parodymo atpažinti tvarką. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Nukentėjusiajai be V. K. atpažinti buvo parodyti dar du asmenys. Šio procesinio veiksmo atlikimo protokole užfiksuota, kad V. K. gimęs (duomenys neskelbtini) m., jo ūgis - 186 cm, kūno sudėjimas vidutinis, kiti asmenys gimę tais pačiais metais - (duomenys neskelbtini), jų ūgis atitinkamai 170 cm ir 175 cm, kūno sudėjimas vidutinis. Nors iš nuotraukos matyti, jog tiek V. K., tiek kitų asmenų kūno sudėjimas yra panašus (smulkus), tačiau apeliantas buvo 26 metais vyresnis nei kiti atpažinime dalyvavę asmenys, be to, pakankamai daug skiriasi ir jų ūgis. Šiuo atveju nenustatyta, kad tarp apelianto ir kitų parodytų atpažinti asmenų panašumas yra pakankamai didelis. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad apelianto atpažinimas parodžius jį kartu su anksčiau aptartais asmenimis nelaikytinas kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos BPK 192 str. 1 d. reikalavimus, dėl ko šio procesinio veiksmo su nukentėjusiąja atlikimo metu gauti rezultatai nepripažintini kaip patikimi. Taigi, nors M. J. teisiamojo posėdžio metu vienareikšmiškai tvirtino, kad nukentėjusiąją apiplėšė V. K., tačiau tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad šį nusikaltimą padarė V. K., nes ji nurodė apeliantą po anksčiau duotų nenuoseklių ir nepatikimų atpažinimų. Kitų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų neabejotinai teigti, jog inkriminuotą nusikaltimą padarė būtent V. K., byloje nesurinkta.

Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat remiantis tuo, kad visi neaiškumai vertinami kaltinamojo naudai, o šių neaiškumų nėra įmanoma pašalinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais neįrodyta, jog V. K. padarė Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (2008-06-22 veika), todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

tenkinti nuteistojo V. K. apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalis, kuriomis V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (2008 m. birželio 13 d. veika) bei jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (2008 m. birželio 22 d. veika) bei jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį - išteisinti V. K. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (2008 m. birželio 13 d. ir 2008 m. birželio 22 d. veikos), nes neįrodyta, jog V. K. dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus.

Taip pat panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalis, kuriomis:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, subendrintos tarpusavyje ir su bausme, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu, dalinio bausmių sudėjimo būdu bei V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2) bausmės pradžia skaičiuojama nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos, o į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (2008 m. birželio 13 d. ir 2008 m. birželio 22 d. veikos) nusikaltimų perduoti prokurorui, kad jis imtųsi priemonių nustatyti šiuos nusikaltimus padariusį asmenį.