- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-556-544/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00737-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- MB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- A. K.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-556-544/2016
Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00737-2015-5
2016 m. birželio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė MB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 1701,61 Eur materialinės žalos atlyginimui, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis ir atsakovas priimtas dirbti bendrovėje ekskavatorininko – šaltkalvio pareigose. Tą pačią dieną pasirašyta ir darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. 2014 m. rugsėjo 19 d. atsakovas, būdamas neblaivus ir dirbdamas su jam patikėtu vikšriniu ekskavatoriumi „(duomenys neskelbtini)“, objekte nesilaikė eksploatavimo bei priežiūros taisyklių, ko pasekoje jį sugadino. Ekskavatoriaus remontas kainavo 1701,61 Eur. 2014 m. rugsėjo 19 d. atsakovas A. K. darbe buvo pastebėtas neblaivus, todėl ieškovės direktoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu už šį darbo drausmės pažeidimą atsakovui buvo paskirta drausminė nuobauda ir jis atleistas iš darbo. Atsakovas A. K. buvo ne vieną kartą kviečiamas atvykti pas ieškovę ir priduoti ekskavatorių, tačiau iki šiol to nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai neleidžia konstatuoti egzistuojant visas civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į liudytojų parodymus, nuotraukas, 2014 m. rugsėjo 4 d. priėmimo – perdavimo akto duomenis, tikėtina, jog sugedusios pavaros mechanizmas iki įvykio nebuvo pakankamai tvarkingas, dėl ko nėra pagrindo spręsti, jog ekskavatorius sugedo dėl atsakovo netinkamų veiksmų. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad ekskavatoriaus kito vikšro pavaros mechanizmas, kai traktorius užklimpo, nesugedo net ir padidėjus apkrovai. Kadangi panašios remontui reikalingos detalės buvo įsigytos kito turimo ekskavatoriaus analogiško gedimo remontui, tai leidžia spręsti, jog ginčo ekskavatoriui įvykęs gedimas nėra ypatingas ir nebūdingas 13 metų naudojamai technikai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas 2014 m. rugsėjo 19 d. darbe buvo girtas, taip pat neįrodyta objektyviais įrodymais, o esantys duomenys tarpusavyje prieštaringi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nesutepęs pavaros, neatlikęs kitų privalomų veiksmų ar tyčia siekęs sugadinti techniką. Kartu reikšminga ir tai, kad pagal bylos medžiagą ekskavatorius po minėto gedimo buvo toliau eksploatuojamas kito asmens. Be to, tarp šalių sudarytoje materialinės atsakomybės sutartyje susitarta, kad darbuotojas materialiai neatsako, jei nuostoliai padaryti ne dėl jo kaltės. Teismo nuomone, byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kokie atsakovo veiksmai ar neveikimas galėjo turėti įtakos ekskavatoriaus kaušo atjungimo mechanizmo, signalo bei kuro sistemos elektromagneto gedimui. Duomenų, kad kaušo atjungimo mechanizmas, signalas bei kuro sistemos elektromagnetas buvo remontuojami, kokio pobūdžio buvo šie gedimai ir dėl kokios priežasties jie galėjo atsirasti, byloje nėra, todėl teismas sprendė, jog gedimas, dėl kurio yra kildinama atsakovo atsakomybė, iš esmės yra tik dėl pavaros mechaninės dalies. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, būdama savo srities profesionalė, turinti specialių žinių apie ekskavatorių priežiūrą bei remontą ir nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. žinodama apie nurodytą pašalinį triukšmą ekskavatoriaus pavaroje, nesiėmė jokių priemonių galimam gedimui išsiaiškinti, patikrinti techninę ekskavatoriaus būklę, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, rizikavo ir nesiėmė priemonių, leidžiančių išvengti galimų gedimų. Todėl, teismo nuomone, byloje esančių aplinkybių visuma neleidžia pagrįstai teigti, kad vien tik atsakovo veiksmai ir elgesys ekskavatoriui užklimpus lėmė traktoriaus gedimus, kad tie gedimai buvo tik atsakovo elgesio pasekmė, esanti priežastiniame ryšyje vien tik su atsakovo veiksmais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė MB „(duomenys neskelbtini)“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo padaryta išvada dėl ekskavatoriaus gedimo priežasties yra neteisinga, kadangi teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į atsakovo A. K. parodymus ir į įrašą 2014 m. rugsėjo 4 d. Mechanizmų priėmimo – perdavimo akte, kuriame yra nurodyta „Pavaros pašalinis triukšmas nesutepta“, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad pavaros mechanizmo išdilimas buvo anksčiau. Apeliantės nuomone, teismas visiškai neatsižvelgė į bendrovės darbuotojų: J. Š., R. B. ir V. Š., remontavusių mechanizmą, parodymus apie pagrindinę gedimo priežastį, t. y., kad gedimas įvyko dėl to, kad, dirbant su nukritusiomis dantračių fiksacinėmis poveržlėmis (žiedais), pasislinko dantračiai ir sugadino pavaros mechaninę dalį. Šiuos parodymus patvirtina 2014 m. rugsėjo 24 d. defektinio akto bei sugadinto mechanizmo nuotraukų kopijos. Apeliaciniame skunde ieškovė pažymi, kad
ekskavatoriaus pavaros dantračiai ir velenas yra ne sudilę, o smarkiai pažeisti, sulūžę, ir tai patvirtina, jog tokio gedimo priežastimi buvo tai, kad, nukritus mechanizmo pavaros dantračius fiksuojančiam žiedui, atsakovas toliau dirbo su ekskavatoriumi iki pasibaigė degalai. Jeigu atsakovas būtų laikęsis ekskavatoriaus eksploatavimo ir priežiūros taisyklių, o būtent, išgirdęs traškesį pavaroje, būtų nutraukęs darbus ir išjungęs variklį, dantračiai ir velenas nebūtų smarkiai pažeisti. Ieškovė pabrėžia, kad aplinkybę, jog atsakovas, atsiradus traškėjimui ekskavatoriaus pavaroje, toliau dirbo, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas S. Š. bei pats atsakovas. Apeliantė pabrėžia ir tai, kad, suremontavus ekskavatoriaus mechaninę pavaros dalį, triukšmas, kurį atsakovas girdėjo 2014 m. rugsėjo 4 d. ekskavatoriaus priėmimo metu, išliko ir po remonto, dėl ko galima daryti išvadą, kad triukšmo, nurodyto 2014 m. rugsėjo 4 d. Mechanizmų priėmimo – perdavimo akte, priežastis nebuvo susijusi su 2014 m. rugsėjo 19 d. kilusiu gedimu. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti anksčiau buvę ekskavatoriaus gedimai nėra niekaip susiję su nagrinėjamu gedimu. Apeliantė nesutinka su teismo išvada atsakomybę už ekskavatoriaus gedimą priskirti jai (darbdaviui). Būtent atsakovas, eksploatuodamas jam patikėtą techniką, buvo nerūpestingas, nes, įvykus akivaizdžiam ekskavatoriaus gedimui, jis toliau tęsė darbus, kol ekskavatoriaus pavara visiškai sulūžo. Tokiais savo veiksmais būtent atsakovas pažeidė ekskavatoriaus eksploatavimo ir priežiūros taisyklių reikalavimus ir yra kaltas dėl įvykusio ekskavatoriaus gedimo. Kartu apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog atsakovas 2014 m. rugsėjo 19 d. darbe buvo girtas. Mano, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo A. K. pateiktą pasiaiškinimą, kuriame jis pripažino, jog 2014 m. rugsėjo 19 d. darbe vartojo alkoholinius gėrimus. Aplinkybę apie galimą atsakovo neblaivumą nurodytą dieną iš dalies patvirtino liudytojo S. Š. parodymai, 2014-09-22 MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymo Nr. 13 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ atsakovui turinys, taip pat ankstesnio drausmės pažeidimo dokumentai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. K. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino esančius įrodymus, nepadarė esminių procesinės ar materialinės teisės pažeidimų bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pabrėžia, kad įvykio dieną niekas jo neblaivaus darbe nematė, neblaivumo neužfiksavo ir nuo darbo dėl šios priežasties nenušalino. Pasiaiškinimus, jog darbe buvo neblaivus, nors taip nebuvo, jis rašė dėl to, kad vadovas sakė nerašysiąs defektinio lapo. Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir tai, kad darbdavio jis buvo atleistas iš darbo ne už tai, kad, neva, buvo darbe neblaivus. Tvirtina, kad ekskavatorius sugedo ne dėl jo netinkamų veiksmų ar eksploatavimo taisyklių pažeidimo, o defektinis aktas buvo surašytas jam nežinant. Papildomai atsakovas pabrėžia, jog ieškovo surašytame pranešime dėl mechanizmo eksploatacijos pažeidimo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. kad pažeidimas įvyko 14.30 val., nors 2014 m. rugsėjo 19 d. jis dirbo nuo 8 val. iki 18 val. ir jokių ekskavatoriaus sutrikimų nebuvo. Be to, 2014 m. rugsėjo 24 d. defektiniame akte nurodyti visai kiti mechanizmo sugadinimai, kas dar kartą parodo ieškovo nesąžiningumą, juo labiau, kad ieškovė naudojasi ne vienu tokiu ekskavatoriumi, žino dažniausius jų gedimus bei dar iš anksto buvo nusipirkusi remontui reikalingas detales.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimas naikinamas ir ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 326 str. 1 d. 5 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje nustatyta, kad atsakovas A. K. buvo priimtas dirbti pas ieškovę MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje nuo 2014 m. rugsėjo 3d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d. ekskavatorininko – šaltkalvio pareigoms, su atsakovu sudaryta neterminuota darbo sutartis. 2014 m. m. rugsėjo 2 d. ieškovė sudarė su atsakovu visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už perduotų materialinių vertybių išsaugojimą ir pareigą atlyginti ieškovei dėl savo kaltės padarytus nuostolius. Atsakovas nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 107 str. 1 d. (pripažinus, kad darbuotojo išbandymo rezultatai darbdavio netenkina). Žalos dydį ieškovė įrodinėjo mechanizmų priėmimo-perdavimo akto, pranešimo dėl mechanizmo eksploatacijos pažeidimo, remonto išlaidų paskaičiavimo, įsakymo apie drausminės nuobaudos skyrimą, nuotraukų duomenimis ir kitais įrodymais. Kadangi ieškovė savo reikalavimą grindžia atsakovo (darbuotojo) prisiimta visiška materialine atsakomybe bei žalą kildina iš atsakovo netinkamo darbinių funkcijų vykdymo, eksploatacijos taisyklių pažeidimo, padaryto darbuotojui darbe esant neblaiviam, konstatuotina, kad ginčas tarp šalių yra kilęs iš darbo santykių.
Ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ar žalos atlyginimo priteisimo atitinka DK 285 straipsnyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą. Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka reglamentuojama DK 285 str. - 304 str. DK 286 str. nustatyta, jog individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 287 str. 1 p). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog DK 299 str. nustatyti atvejai, kuomet nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai. Pažymėtina, kad atvejų, kai ieškovas gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nepasinaudodamas ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, sąrašas nuo 2013-01-01 Darbo kodekse įtvirtintoje darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos redakcijoje yra susiaurintas, tokiu būdu nuo 2013-01-01 suteikiant platesnius įgaliojimus Darbo ginčų komisijai. Asmuo be išankstinio kreipimosi į darbo ginčą nagrinėjantį organą gali tiesiogiai kreiptis į teismą tik šiais atvejais: dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2013-01-01 įsigaliojusioje DK 299 str. 2 dalies redakcijoje (priešingai nei galiojusioje iki 2013-01-01) nėra įtvirtinta išimtis nesikreipiant į Darbo ginčų komisiją tiesiogiai kreiptis į teismą tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę. Šiuo atveju ieškovė MB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą kreipėsi 2015-04-27, galimos žalos dydis ieškovui tapo žinomas atleidžiant darbuotoją 2014 m. rugsėjo mėnesį galiojant naujai individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkai, todėl ginčas nagrinėtinas remiantis nuo 2013-01-01 galiojančia tvarka.
Kadangi nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas priskirtinas ginčams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, kurie ikiteismine tvarka privalomai nagrinėtini Darbo ginčų komisijoje, pripažintina, jog ieškovas gali pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o ieškovės ieškinys paliktinas nenagrinėtu, nustačius, kad egzistuoja CPK 296 str. 1 d. 1 p. numatytas pagrindas (CPK 326 str. 1 d. 5 p.). Nors ieškovas yra praleidęs DK 289 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, jis turi galimybę pateikti Darbo ginčų komisijai prašymą atnaujinti praleistą prašymo pateikimo terminą.
Ieškinį palikus nenagrinėtu išaiškintina ieškovei, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą jis turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė.
Vadovaujantis CPK 94 str. 1 d., kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo pripažinti, kad šalių elgesys būtų buvęs netinkamas, šalys nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tuo pačiu įvertintina aplinkybė, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, dėl to bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atsakovas patyrė 650 Eur, apeliacinėje instancijoje – 150 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios jam priteisiamos iš ieškovės CPK 94, 98 str. pagrindais, nes jų dydis neviršija (yra mažesnis) už Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių. CPK 87 str.1 d. 5 p. ieškovei grąžinamas jos už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėti žyminiai mokesčiai (76 Eur).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Išaiškinti ieškovei, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą ji turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė.
Priteisti iš MB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Grąžinti ieškovei MB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 76 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2015-04-27 pervedimu (13 Eur), 2015-06-01 mokėjimo nurodymu Nr. 183 (25 Eur) ir 2016-03-18 mokėjimo dokumentu Nr. 637 (38 Eur).