- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-15
- Bylos Nr.
- 1S-911-485/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-1-00220-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Ramūnas Antanavičius, Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- J. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininko) ir Rimo Švirino,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. M. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. LK-96 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. M. bausmę atlieka pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2013-12-04 nutartį, kuria BK 63 str. 1 d., 5 d. 1, 2 p., 9 d. bausmės, paskirtos 2013-05-31 nuosprendžiu ir 2013-03-28 nutartimi, subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.
2. Bausmės pradžia – 2012-04-26, bausmės pabaiga – 2016-10-24.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2016-05-12 nutarimu Nr. LK-96 nutarta taikyti nuteistajam J. M. lygtinį paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p.
4. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016-06-16 nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarią konstatavęs, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakankama konstatuoti akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis J. M. skunde prašo aplinkybes ištirti nešališkai, vadovautis komisijos nutarimu ir patvirtinti nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis nurodo nesutinkantis su apylinkės teismo nutartimi, kadangi nutartyje matomi aiškūs įstatymų pažeidimai. J. M. nurodo, kad už ankstesnius nusikaltimus bausmę yra atlikęs, todėl pakartotinai bausti už tuos pačius nusikaltimus nėra pagrindo. Iki bausmės pabaigos liko mažiau nei 4 mėnesiais ir, nuteistojo manymu, iš jo atimta teisė adaptuotis visuomenėje, susirasti darbą, būstą, auginti sūnų bei anūką. Nuobaudas turėjo už vėlavimą į tikrinimą, telefonus, nerūko, narkotikų nevartoja, skatintas 7 kartus. Dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Kiti nuteistieji lygtinai paleidžiami net ir likus 3 metams iki bausmės pabaigos, kurie rūko, vartoja narkotikus. Jie turi pinigų, o nuteistasis nurodo jų neturintis. Atlikdamas likusią bausmės dalį geresnis netaps, tačiau tikrai žino, kad į pataisos namus negrįš.
5.1. J. M. nurodo, kad apylinkės teismui buvo netikslinga atmesti komisijos nutarimą, kadangi teismas jo nepažįsta, o pataisos namų administracija pažįsta. Likę keli mėnesiai leistų adaptuotis ir susikurti gerovę. Turėtų gyvenamąją vietą pas Marijampolės miesto pastorių. Nuteistasis prašo jį išleisti į laisvę, kad galėtų tarnauti Dievui ir žmonėms, auginti sūnų ir anūkę ir kurti naują gyvenimą.
5.2. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad, jo įsitikinimu, yra pažeistos jo teisės, todėl dėl pažeistų teisių gynimo kreipsis į EŽTT. Apylinkės teismas šiuo atveju ignoravo komisijos sprendimą, o tai yra tiesioginis teisių pažeidimas, kadangi yra pažeista daug punktų. Teismas vadovavosi savo niekuo nepagrįstais įsitikinimais.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo atmesti nuteistojo J. M. skundą ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo skundas atmetamas.
8. BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
9. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo J. M. skundą ir tvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nustatomos visos minėtame straipsnyje nurodytos aplinkybės. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. M. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra aukšta (107 balai iš 168 galimų), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką iš kurios sprendžiama, ar nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
10. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo.
11. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis J. M. dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, yra septynis kartus skatintas, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui ir nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti.
11.1. Nuteistajam J. M. socialinio tyrimo išvadoje nustatyti net septyni kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai; nuosavo būsto neturėjimas; su darbu susijusios problemos; pastovaus pajamų šaltinio nebuvimas; veikla, susijusi su nusikalstamumu; impulsyvumas; problemų sprendimo įgūdžiai. Ankstesni nusikalstami veiksmai yra kriminogeninis veiksnys, kurio nuteistasis, atlikdamas bausmę, negali pakeisti, tačiau tokio kriminogeninio veiksnio egzistavimas sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas aplinkybes, atskleidžiančias, ar nuteistasis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje, nekeldamas pavojaus kitiems visuomenės nariams, ir daugiau nenusikalsti. Šiuo atveju J. M. charakterizuojančios aplinkybės – impulsyvumas, galimų savo veiksmų pasekmių nenumatymas, pernelyg didelis pasitikėjimas sėkmės tikimybe, dviprasmiška nuostata priežiūros atžvilgiu – lemia išvadą, kad šiuo metu J. M. lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika – 107 balai – iš kurių net 62 balai yra kintamieji, t. y. gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką.
12. Vertinant nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu pažymima, kad nuteistasis, nors ir turėdamas priteistą pakankamai didelį civilinį ieškinį, pataisos namuose nedirba. Drausmine tvarka yra baustas šešis kartus (paskutinį kartą 2015-06-29) ir, nors nuobaudos negalioja (paskutinė paskirta nuobauda negalioja tik dėl to, kad 2016-04-25 buvo panaikinta prieš terminą), tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nesugebantį nuosekliai laikytis nustatytų draudimų ir reikalavimų. Be to, nuobaudų ir paskatinimų santykis (nuteistasis nuo 2012 m. vidurio buvo ir baustas ir skatintas) rodo, kad nuteistasis savo elgesį teigiama linkme koreguoja tik nuo 2016 m. balandžio, kai buvo paskatintas, daugiau nebaustas. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nėra aktyvus pataisos proceso dalyvis, bausmės atlikimo metu nededa pastangų tam, kad nusikalstamo elgesio riziką sumažinti, jo elgesys negali būti vertinamas, kaip išimtinai teigiamas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, siekiant eliminuoti nuteistajam būdingus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose.
13. Nagrinėjamu aspektu pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas kiekvienu atveju, kai nustatomas formalus pagrindas, taikyti šį institutą. Tokia nuostata yra įtvirtinta BVK 157 str. 1 d. Todėl vien tai, kad apylinkės teismas netvirtino komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą, negali būti laikoma žmogaus teisių pažeidimu, kaip skunde teigia nuteistasis. Sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo priimamas įvertinus ne tik formalius BVK nurodytus kriterijus, bet ir kitas aplinkybes, iš kurių sprendžiama apie nuteistojo elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, jo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir tokios rizikos mažinimo pažangą. Dėl lygtinio paleidimo taikymo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama individualiai, todėl ta aplinkybė, kad kai kurie nuteistieji yra paleidžiami lygtinai likus didesnei neatliktos bausmės daliai, negu yra likusi atlikti J. M., nėra kriterijumi sprendžiant dėl lygtinio paleidimo šioje byloje. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga, nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakyta tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. M. lygtinį paleidimą.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad akivaizdi ir pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, todėl lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl apylinkės teismo nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo J. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.