- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-08
- Bylos Nr.
- eI-1730-816/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00003-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jovita Einikienė
- Pareiškėjas
- D. S., K. S.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūrai
rašytinio proceso tvarka užbaigusi nagrinėti administracinę bylą pagal pareiškėjų D. S. ir K. S. skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai D. S. ir K. S. teismo prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 3R-520 (AG-433/06-2018), 2) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (26)-A4-7750, 3) įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą išduoti leidimą įsigyti statomus žvejybinius tinklus pagal pareiškėjų 2018 m. gegužės 31 d. Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktą prašymą, 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 5 tvenkiniai esantys (duomenys neskelbtini), Raseinių rajone. Byloje esant rašytiniams įrodymams (nekilnojamojo turto registro išrašui, tvenkinių pirkimo-pardavimo sutarčiai), komisija sprendime nepagrįstai konstatavo, kad 5 tvenkiniai nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, o ne pareiškėjai. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso tik vandens ūkio žemės sklypai, kuriuose yra pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys vandens tvenkiniai. Pareiškėjai nėra sudarę jokių vandens telkinių nuomos sutarčių su Lietuvos valstybe, nes tvenkiniai valstybei nepriklauso. Taip pat pažymi, kad pareiškėjai yra teisėti žemės sklypų, kuriuose yra pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys tvenkiniai, naudotojai pagal ilgalaikes nuomos sutartis. Pareiškėjai apžvelgę teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes nurodo, kad leidimo įsigyti ne mėgėjų žvejybos įrankius teisinis pagrindas yra vandens telkinio nuosavybė, o ne žemės sklypo, kuriame yra telkinys, nuosavybė. Be to, tvenkiniai ir žemės sklypai, kuriuose yra tvenkiniai, yra atskiri nekilnojamieji daiktai, iš kurių kiekvienas turi savo registro ir unikalų numerius, nurodyti skirtingi savininkai ir skirtingas įsigijimo nuosavybėn pagrindas, taip pat kaip atskiri nekilnojamieji daiktai jie įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl vandens telkinio ir žemės sklypo, kuriame yra vandens telkinys, savininkai gali būti skirtingi, kaip ir yra nagrinėjamu atveju, o tai reiškia du savarankiškus nekilnojamojo turto vienetus.
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad į valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašą neįtraukiami paviršiniai vandens telkiniai, kurie nors ir atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka yra įgyti privačion nuosavybėn iki šio įstatymo įsigaliojimo. Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, paviršiniai vandens telkiniai galėjo būti įgyti privačion nuosavybėn, kaip yra nagrinėjamu atveju. LR Vandens įstatymas priimtas 1997-10-21 Nr. VIII-474, įsigaliojo nuo 1997-11-19. Iš byloje esančios 2007-09-20 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad D. S. pirkti kiti statiniai-tvenkiniai pardavėjui A. J. priklausė nuosavybės teise pagal 1992-11-26 nuosavybės teisės liudijimą Nr. 146. Taigi, pareiškėjams priklausantys tvenkiniai neįtraukti į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, nes jie įgyti privačion nuosavybėn dar iki LR vandens įstatymo įsigaliojimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai mano, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, padarė faktinių aplinkybių nustatymo klaidą dėl pareiškėjų nuosavybės teisės į penkis (duomenys neskelbtini) esančius tvenkinius, netinkamai taikė teisės aktus, priimto Skundžiamo sprendimo pagrindu sudaromos žmogaus teises pažeidžiančios prielaidos kėsintis į pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius tvenkinius ir darytina pagrįsta išvada, kad Skundžiamu sprendimu neteisėtai, neatlygintinai panaikinama (atimama) pareiškėjų nuosavybės teisė, kuri pagal LR Konstituciją yra neliečiama ir nuosavybės atimti negali niekas, tame tarpe ir Lietuvos administracinių ginčų komisija. Komisija neįvertino pareiškėjų teisės gauti leidimą ne tik tvenkinių nuosavybės teisės pagrindu, bet ir žemės sklypų, kuriuose yra tvenkiniai, ilgalaikės nuomos pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į pareiškėjų skundą (elektroninės administracinės bylos lapas (toliau vartojamas sutrumpinimas e. b. l.) 69–77) su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjai nepagrįstai sutapatina dirbtinio paviršinio vandens telkinio (tvenkinio) ir statinio (tvenkinio) sąvokas. Pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės susijusios su nekilnojamaisiais daiktais: statiniais (tvenkiniais), o ne su paviršiniais vandens telkiniais (tvenkiniais). Nekilnojamojo turto registro išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 4.1 p. aiškiai nurodyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise penki kiti inžinieriniai statiniai-tvenkiniai, kuriems priklauso tvenkiniai, užtvankos, vandens pertekliaus pralaidos; valstybinė žemė nuomojama iš valstybės turto patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyta, kad išnuomotame žemės sklype yra pastatų (statinių), įregistruotų NTR (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Valstybinės žemės nuomos sutarties 5 punkte nustatytos išnuomojamoje žemėje esančio požeminio ir paviršinio vandens [...] naudojimo sąlygos - gavus įstatymų nustatyta tvarka leidimą.
Dėl Pareiškėjų teiginių, kad jie turėdami nuosavybės teisę į kitus inžinierius statinius - tvenkinį, turi nuosavybės teisę į paviršinį vandens telkinį, Agentūra papildomai paaiškina, kad nuosavybė į statinius negali būti sutapatinama su nuosavybe į paviršinį vandens telkinį. Teisinių terminų (sąvokų) paskirtis atskirti dalykus vieną nuo kito pagal konkrečius požymius. Pažymi, kad pagal Vandens įstatymo 3 straipsnio 2, 8, 19, 30 dalyse apibrėžtas hidrotechnikos statinio, tvenkinio, paviršinio vandens telkinio, dirbtinio vandens telkinio sąvokas, akivaizdu, kad vandens telkiniai tvenkiniai (nagrinėjamu atveju - (duomenys neskelbtini) tvenkiniai), kaip dirbtiniai vandens telkiniai, nėra hidrotechnikos statiniai. Tai patvirtina ir NTR registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame nurodoma, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso inžineriniai statiniai (hidrotechnikos statiniai) priskirtini registro tipui - statiniai. 2015 m. vasario 23 d. ir 2018 m. birželio 22 d. NTR išrašai, Valstybinės žemės nuomos sutarties 4 dalies a punkte pateikiama informacija, kad išnuomotame žemės sklype yra pastatų (statinių), įregistruotų Nekilnojamo turto registre (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtina, jog D. S. nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja statinius (hidrotechninius statinius), kurių, pagal Vandens įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje pateiktą hidrotechnikos statinių sąvokos apibrėžtį, paskirtis vandeniui naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti (užtvankos, krantinės, pralaidos, siurblinės, hidroelektrinės, molai, laivybos statiniai ir pan.).
Skundžiamajame sprendime LAGK, įvertinusi bylos dokumentus, nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą, administracinių teismų praktiką, padarė pagrįstas išvadas, kad (duomenys neskelbtini) tvenkiniai yra įrengti ant upės Alsa, kuri yra įrašyta į Valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašą ir atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą kriterijų, kad tvenkiniai, įrengti upėse, kurios įrašytos į valstybinės reikšmės upių sąrašą, yra valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai, pareiškėjai, būdami kitų inžinierinių statinių-tvenkinių kaip statinių savininkai ir vandens ūkio paskirties valstybinių žemės sklypų skirtų vandens telkinius naudoti rekreacijai nuomininkai, nėra (duomenys neskelbtini) tvenkinių - paviršinių vandens telkinių savininkai.
Teismo posėdžio 2019-04-25 metu pareiškėjų atstovė advokatė J. Ž. skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad nuosavybės teisę į tvenkinius patvirtina nekilnojamojo turto registro išrašai, pateikta notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartis.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės J. I. ir J. M. su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.
Bylos nagrinėjimas, pareiškėjų prašymu ir atsakovų sutikimu, užbaigtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos agentūros atsisakymo išduoti leidimą įsigyti statomus žvejybinius tinklus pareiškėjams pagal pareiškėjų 2018 m. gegužės 31 d. Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktą prašymą teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjai yra sutuoktiniai, jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso penki tvenkiniai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone: tvenkinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvenkinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvenkinys, Nr. (duomenys neskelbtini); tvenkinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvenkinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (LAGK medžiaga AG-306/02-2018 b. l. 9–11).
D. S., laikydama save vandens telkinių savininke, 2018 m. gegužės 31 d. Aplinkos apsaugos agentūrai pateikė prašymą išduoti leidimą įsigyti statomus žvejybinius tinklus. Kartu su prašymu pateikė 2015 m. vasario 23 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodytas NTR įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), registro tipas - statiniai, nekilnojamieji daiktai - kiti inžinieriniai statiniai - tvenkinys, Raseinių r. sav. (duomenys neskelbtini). unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. informacija apie kitus inžinerinius statinius, informacija apie D. S. nuosavybės teisę į daiktus - kitus statinius, įregistravimo pagrindas 2007-09-20 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - NTR išrašas, 2015-02-23 NTR išrašas), 2,1653 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) planą (LAGK medžiaga AG-306/02-2018 b. l. 23–24, 9–11).
Agentūra 2018 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. (26)-A4-6046 atsisakė išduoti leidimą įsigyti ne mėgėjų žvejybos įrankius, iš esmės motyvuojant tuo, kad pareiškėjai neįrodė turintys nuosavybės teisę į vandens telkinius.
Pareiškėjai pateikė LAGK skundą dėl Agentūros 2018 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. (26)-A4-6046 „Dėl leidimo įsigyti ne mėgėjų žvejybos įrankius“. Administracinio ginčo Nr. 3R-367(AG-306/02-2018 nagrinėjimo metu LAGK 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 3R-367(AG-306/02-2018 panaikino Agentūros sprendimą kaip netinkamai motyvuotą, neteisėtą ir nepagrįstą ir įpareigojo Agentūrą išnagrinėti pareiškėjos D. S. 2018 m. gegužės 31 d. prašymą iš naujo. Agentūra, įvertinusi LAGK sprendimo argumentus ir išvadą dėl Agentūros sprendimo motyvacijos trūkumų, sutiko su LAGK sprendimu ir iš naujo išnagrinėjo Pareiškėjos 2018 m. gegužės 31 d. prašymą išduoti leidimą įsigyti 10 statomų žvejybinių tinklų ir kartu su prašymu pateiktus pagrindžiančius dokumentus ir priėmė skundžiamą 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (26)-A4-7750 „Dėl leidimo įsigyti ne mėgėjų žvejybos įrankius išdavimo“, kuriuo pareiškėjams atsisakė išduoti leidimą įsigyti ne mėgėjų žvejybos įrankius (statomus žvejybinius tinklus). Pareiškėjai, nesutikdami su Agentūros priimtu sprendimu, kreipėsi su skundu į LAGK. Išnagrinėjus ginčą žodinio proceso tvarka, LAGK 2018 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385 patvirtintų Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų (akto redakcija 2018 m. kovo 9 d.) 10.2.10 papunktyje nustatyta, kad aplinkos apsaugos agentūra išduoda leidimus įsigyti ne mėgėjų žvejybos įrankius.
Aplinkos apsaugos agentūros direktorius 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. AV-297 (redakcija nuo 2018-07-01 iki 2018-09-30) patvirtinto Prekybos ne mėgėjų žvejybos įrankiais tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 24.4 papunktyje nurodyta, kad leidimą įsigyti Žvejybos įrankius turi teisę gauti privačių vandens telkinių savininkai. Asmenų, turinčių teisę gauti leidimą įsigyti ne mėgėjų žvejybos įrankius sąrašas, Apraše yra baigtinis. Kitais pagrindais pareiškėjai prašymo išduoti leidimą negrindė. Aprašo 25.4. punkte numatyta, kad asmenys, norintys gauti įsigijimo leidimą, Agentūrai pateikia vandens telkinio nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų (nekilnojamojo turto registro išrašo bei žemės sklypo plano, kuriame nurodyti vandens telkiniai) kopijas (jeigu Įsigijimo leidimą pageidauja gauti privataus vandens telkinio savininkas ar jo įgaliotas asmuo).
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo ginčui aktualios redakcijos 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dirbtinis vandens telkinys – techninėmis priemonėmis sukurtas paviršinis vandens telkinys (kanalas, tvenkinys, rekultivuotame karjere įrengtas vandens telkinys, kūdra), išskyrus vandens talpyklas, kuriose esantis vanduo nelaidžiomis medžiagomis atskirtas nuo aplinkos grunto (baseinai, rezervuarai ir pan.). To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Hidrotechnikos statiniai – statiniai ir įrenginiai vandeniui naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti (užtvankos, krantinės, pralaidos, siurblinės, hidroelektrinės, molai, laivybos statiniai ir pan.). Vandens įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad paviršinis vandens telkinys – identifikuota reikšminga vandens aplinkos dalis, esanti žemės paviršiuje, tai yra: upė ar jos dalis, kanalas, ežeras, tvenkinys, kūdra, rekultivuotas į vandens telkinį karjeras. Prie paviršinių vandens telkinių taip pat priskiriami tarpinių ir priekrantės vandenų plotai. Įstatymo 3 straipsnio 30 dalyje numatyta, kad tvenkinys – dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote.
Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Vienas iš kriterijų, kuriuo vadovaujantis paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams yra tvenkiniai, įrengti upėse, kurios įrašytos į valstybinės reikšmės upių sąrašą, ir ežerai, kuriuos jungia valstybinės reikšmės upės (Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Paviršinių vandens telkinių įrašymo į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką nustato ir valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą tvirtina Vyriausybė pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą neįtraukiami paviršiniai vandens telkiniai, kurie nors ir atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka yra įgyti privačion nuosavybėn iki šio įstatymo įsigaliojimo (Vandens įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad žemė – Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje esantys sausumos plotai, paviršiniai vidaus ir teritoriniai vandenys (redakcija 2015 m. gruodžio 15 d.). Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta: valstybinės reikšmės vidaus vandenims (Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Pareiškėjai savo privačios nuosavybės teisei į tvenkinius kaip vandens telkinius pagrįsti pateikė nekilnojamojo turto registro išrašus ir pirkimo-pardavimo sutartį, kuria buvo įsigyti tvenkiniai. Atsakovas laikė, kad pareiškėjai nepagrindė nuosavybės teisės į tvenkinius, kas suteiktų jiems teisę prašyti leisti šiuose tvenkiniuose įsigyti ne mėgėjų žvejybos įrankius (statomus tinklus). Atsakovai nurodė, jog buvęs teisinis reguliavimas iki Vandens įstatymo ir Žemės įstatymo įsigaliojimo nepagrindžia, jog buvęs statinių (inžinerinių) - tvenkinių ir kitų (hidrotechninių) statinių savininkas A. J. pagal 1992 m. lapkričio 28 d. nuosavybės teisės liudijimą ir Registro pažymą turėjo nuosavybės teisę į tvenkinius kaip vandens telkinius. Nurodytu atveju 2018 m. birželio 22 d. ir 2015 m. vasario 23 d. NTR išrašai, 2007 m. rugsėjo 20 d. sutartis pagrindžia, jog D. S. įsigijo statinius tvenkinius ir kt. inžinerinius (hidrotechninius) statinius, bet ne vandens telkinius ar žemės sklypus (vandens ūkio paskirties). Taigi esamai situacijai nėra aktualus Vandens įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatų, nustatančių, jog į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą neįtraukiami paviršiniai vandens telkiniai, kurie nors ir atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka yra įgyti privačion nuosavybėn iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikymas.
Pažymėtina, kad nuosavybės teisė įgyjama civiliniame kodekse nurodytais būdais, kurių vienas yra sandoriai (CK 4.47 str.). Šioje byloje pareiškėjai teigia, kad nuosavybės teisę į vandens telkinius – tvenkinius – įgijo 2007 m. rugsėjo 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Nekilnojamojo turto registre įsigyti privačion nuosavybėn daiktai (tvenkiniai) įregistruoti kaip statiniai ar įrenginiai remiantis pirkimo-pardavimo sutarties turiniu. Pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjai privačion nuosavybės įsigijo statinius (įrenginius), o ne žemės sklypą (kurio paskirtis ar naudojimo būdas būtų vandens telkinių ir pan.). Netgi šioje pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad įsigyjami statiniai yra valstybės nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 d. nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai: žemės sklypai, statiniai, butai daugiabučiuose namuose ir patalpos. Pareiškėjų daiktai įregistruoti kaip statiniai (inžineriniai įrenginiai). Pareiškėjams įsigijus nuosavybės teise vandens telkinius, viešame registre jie būtų įregistruoti kaip žemės sklypai su atitinkama žemės naudojimo paskirtimi ar būdu. Tai, kad nekilnojamojo turto registro išrašuose statiniai kaip inžineriniai įrenginiai apibūdinami nurodant jo sudedamąsias dalis: k1 (tvenkinys)-k2 (užtvanka)-k3 (vandens pertekliaus pralaida), taip pat neduoda teisinio pagrindo teigti apie nuosavybės teisės į vandens telkinį turėjimo. Juolab, kad vandens telkinys, apie kurį kalbama, yra valstybinės reikšmės upė. Nekilnojamojo turto registre k1 įregistruotų inžinerinių įrenginių (tvenkinių) ploto duomenys niekaip nepatvirtina pareiškėjų nuosavybės teisės į vandens telkinį, kas suteiktų teisėtą lūkestį gauti leidimą įsigyti ne mėgėjų žvejybos įrankius nustatyta Apraše tvarka. Viešame registre fiksuoti statinio (inžinerinio įrenginio) ploto duomenys nesukuria nuosavybės teisės į vandens telkinį. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą žemės sklypas negali būti registruojamas kaip priklausinys (10 str. 3 d.) ir šiuo atveju taip nėra. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuomoja žemės sklypus, kuriuose yra jų nuosavybės teise turimi statiniai (tvenkiniai), iš valstybės. Žemės sklypai registruoti viešame registre kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė. Vien tai paneigia pareiškėjų argumentai apie nuosavybės teisės į vandens telkinius turėjimą, kadangi žemės sklypai, kuriuose yra pareiškėjų statiniai, jiems nuosavybės teise nepriklauso.
Tai, kad pareiškėjai yra sudarę ilgalaikės nuomos sutartis dėl žemės sklypų, kuriuose yra jiems nuosavybės teise priklausantys statiniai, neduoda teisėto pagrindo reikalauti išduoti leidimą įsigyti ne mėgėjų žvejybos įrankius, kadangi teisinis reguliavimas nenumato leidimo įsigyti ne mėgėjų žvejybos įrankius išdavimo kitais nei nuosavybės teisės į vandens telkinį turėjimas pagrindais. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. kiekvienas viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Viešojo administravimo subjektai veikia griežtai teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktos kompetencijos ribose. Aukščiau aptartas teisinis reguliavimas nesuteikia teisės atsakovui išduoti leidimus įsigyti ne mėgėjų žvejybos įrankius asmenims, kurie nėra privačių vandens telkinių savininkai ar kurie nepagrindžia savo nuosavybės teisės į vandens telkinį.
Kiti pareiškėjų pateikti argumentai, neįrodžius jiems nuosavybės teisės į vandens telkinius, pateikti įrodymai apie žuvies mailiaus įsigijimą ir pan., nesudaro pagrindo teismui spręsti kitaip.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės sutikdamas su atsakovo išsakytais argumentais, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo naikinti LMGK sprendimą bei teisėtą ir pagrįstą atsakovo sprendimą ir įpareigoti jį išduoti pareiškėjų norimą leidimą, šiems neįrodžius savo nuosavybės teisės į vandens telkinius.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjų D. S. ir K. S. skundą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.