- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- II-120-834/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00273-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Jurijus Kovalenka
- Kategorijos
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant pareiškėjai J. M. ir jos atstovui advokatui Jurijui Kovalenko
nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui,
teismo posėdyje naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM) išnagrinėjo pareiškėjos J. M. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu J. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį paskyrė 170 Eur baudą ir taikė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 3 (trims) mėnesiams, už tai, kad ji 2020 m. lapkričio 8 d. 15.35 val. kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį lenkė kitą transporto priemonę išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu „šalutinis kelias iš kairės", tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 8,140.1 punktus.
Šalies argumentai
J. M. skundu prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams, taikymo ir paskirti švelnesnę nuobaudą (neatimti teisės vairuoti transporto priemonės) nei numatyta įstatyme (LR ANK 34 straipsnio 5 dalis). Skundą motyvuoja Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau - LAT) praktika, kurioje konstatuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Pareiškėjos manymu jokių faktinių įrodymų, kad ji šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, nėra. Atlikdama lenkimo manevrą ji kelis kartus įsitikino, kad jokių kliūčių tam veiksmui atlikti nebuvo, draudžiamųjų ženklų taip pat nėra, bei minėtas manevras realių pasekmių (žalos) aplinkiniams nesukėlė. Pareiškėja teigia, kad Institucija netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir skirdama jai nuobaudą, nepagristai atmetė prašymą dėl administracinio poveikio priemonių netaikymo. Pareiškėjos manymu paskirta nuobauda visiškai neatitinka jos padaryto pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pareiškėja neginčija nutarime nurodytas aplinkybes dėl to, kad ji padarė administracinį nusižengimą, tačiau teigia, kad ne visiems pažeidėjams turi būti skirtos vienodos nuobaudos. Šią savo poziciją motyvuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu teisingumo principu bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo aktais bei jurisprudencija.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad prašo teismo J. M. skundo netenkinti. Institucijos teigimu pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų ypatingai sušvelnint policijos paskirtą administracinio poveikio priemonę. Institucija pažymi, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 str.). Institucija taip pat pažymi, kad pareiškėja padarė vieną iš grubiausių KET pažeidimų. Institucijos nuomone nagrinėjant bylą teisingai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes ir skirta administracinė nuobauda sankcijos ribose, vadovaujantis ANK 34 str. nustatyta nuobaudų skyrimo ir jų dydžių nustatymo tvarka. J. M. paskirta nuobauda yra adekvati padaryto teisės pažeidimo pavojingumo laipsniui.
Šalies argumentai
Pareiškėja J. M. teismo posėdyje palaikė savo skundą, paaiškino, kad tai buvo vienintelis jos Kelių eismo taisyklių pažeidimas gyvenime. Karantino metu jos mama gyveno kaime. Kaimas yra (duomenys neskelbtini). Iki to kaimo galima nuvažiuoti tik automobiliu. Ji kiekvieną išeiginę su produktais važiuoja pas mamą. Ten kur gyvena jos mama galima nuvažiuoti tik transportu. Ji važiavo automobiliu, paskui kitą automobilį, kuris važiavo labai lėtai. Ji turėjo lenkti tą automobilį. Ženklą matė, bet viso ženklo galiojimu metu yra punktyrinė linija (kur galima lenkti). Tai išmušė ją iš vėžių. Ji buvo įsitikinus, kad nėra transporto prieš ją ir kad ji nesudarys jokių kliūčių kitoms mašinoms. Padarė šį veiksmą niekam nesukeldama pavojaus. Už kelių kilometrų ją sustabdė policija. Ji nematė šio automobilio lenkimo metu, jo nebuvo jos matymo lauke. Kai ją sustabdė, jai nepaaiškino, koks yra jos pažeidimas. Iš jos policininkas paėmė dokumentus, kad patikrinti jos tapatybę ir automobilio reigistracijos duomenis. Po atitinkamo laiko, pareigūnas atėjo prie jos su protokolu. Tik tada paaiškino jai, koks buvo jos pažeidimas, jau turėdamas protokolą. Ji jam paaiškino dėl ko buvo jos pažeidimas padarytas, kad ją išmušė iš vėžių lenkimo linija. Jis jai paaiškino, kad tai yra antraeilis ženklas ir kad reikia žiūrėti kelio ženklus. Norėtų, kad jai paliktų teises. Jai reikia vežti mamai produktus. Norėtų paprašyti baudos puse palikti. Pas ją direktorius neįgalus. Ji sekretorė ir jį paveža, kai jis prašo ar blogai jaučiasi. Be jos, daugiau nėra kam pas mamą vykti. Brolis dirba šeštadieniais, todėl negali taip dažnai važinėti, kaip ji gali. Prašo švelninti baudą, nes darbe prastova. Turi du vaikus, mamą. Kovo mėnesį irgi prastovos, dabar nežino, kiek tai tęsis. Jos pajamos yra minimalios, prastovos metu gauna mažas pajamas. Papildomų jokių pajamų negauna. Šeimoje dirba tik ji viena. Turi vieną nepilnametį vaiką, dukra gyvena atskirai (duomenys neskelbtini). Turi mama, kuri karantino metu gyvena kaime.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas tenkintinas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).
J. M. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas bei priimtas nutarimas dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už Transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Ši ANK norma yra blanketinė, nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.
Pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau -Taisyklės) 8 punktą Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai. Taisyklių 140.1 punkte nurodyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo (b.l. 8) matyti, kad pareiškėja savo kaltę dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi ir padėjo ją išaiškinti. Bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad su suformuotu kaltinimu sutinka, gailisi, prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Jos padarytą pažeidimą įrodo ir Lietuvos Kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus Vyriausiojo patrulio A. R. 2020 m. lapkričio 8 d. tarnybinis pranešimas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pareiškėja skundu neginčija padariusi administracinį nusižengimą, tačiau teismo prašo paskirti švelnesnę nuobaudą. O teismo posėdžio metu prašė sumažinti ir baudą iki pusės jai paskirtos baudos dydžio, kadangi karantino metu yra prastovoje, pajamos mažos.
Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kad galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019). Nagrinėjamu atveju J. M. padarė Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti pažeidimą. Nors Institucija savo atsiliepime ir nurodo, kad padarytas pažeidimas yra vienas iš grubiausių Taisyklių pažiedimų, tačiau teismas pažymi, kad draudžiamas lenkimas padarytas kelyje, kur eismas nebuvo intensyvus (byloje duomenų, kad eismas lenkimo metu buvo intensyvus, nepateikė ir institucija), lenkimo metu pažeidėja prieš save kitų atvažiuojančių automobilių nematė. Duomenų, jog kitoms transporto priemonėms savo lenkimu sudarė kliūtis nėra. Jos padarytas pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė. Kaip paaiškino pati pareiškėja teismo posėdžio metu ji ženklą „Šalutinis kelias iš kairės“ matė, bet viso ženklo galiojimu metu matė punktyrinę liniją (kur galima lenkti). Tai išmušė ją iš vėžių. Be to, prieš ją važiavęs automobilis važiavo kone dvigubai lėčiau negu leistinas greitis. Kaip matyti iš nutarimo, pareiškėja prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, šią aplinkybę institucija pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėja pateikė tarpininkavimo raštą iš darbovietės (b.l. 41), kur pastaroji charakterizuojama teigiamai bei nurodoma, kad teisė vairuoti yra būtina pagal darbo pobūdį, kadangi turi daug važinėti darbo reikalais, ir daug pavestų užduočių atlikti automobilio pagalba, be to, darbovietės direktorius yra su negalia, todėl J. M. nuolatos turi lydėti pastarąjį darbo reikalais, jį pavežti automobiliu. J. M. darbinius santykius patvirtina į byla pateikta darbo sutartis (b.l. 13-14). Iš šios sutarties matyti, kad įmonės direktorius M. S., kuris kaip matyti iš neįgaliojo pažymėjimo kopijos (b.l. 16) turi 30 procentų neįgalumo lygį, dėl ko pareiškėja jį paveža. Administracinių nusižengimų registro duomenimis (b.l. 9) pareiškėjai 2016 m. spalio 3 d., surašytas protokolas su administraciniu nurodymą už nusižengimą, numatytą ATPK 178 straipsnio 4 dalį 7 eurų bauda. Bauda sumokėta. Pažymėtina, jog už kelių eismo taisyklių pažeidimą praeityje nebausta.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. M. pagrįstai buvo pripažinta kalta padariusi ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, tačiau skirdamas nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, netinkamai įvertino nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, byloje buvusius duomenis.
Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Taigi teismas atsižvelgdamas į tai, kad nusižengimu realiai pavojinga eismo saugumui situacija nebuvo sukelta, nusižengimo padarymo metu J. M. nebuvo bausta už jokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į tai, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinant teisės vairuoti kelių transporto priemones poreikį darbiniams ir šeimos interesams užtikrinti, taip pat atsižvelgiant į pareiškėjos darbovietės sumažėjusias pajamas dėl prastovų bendrai į šalyje susiklosčiusią situaciją dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos paskelbto karantino, taip pat vadovaujantis teismų praktika tokio pobūdžio bylose bei teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktai J. M. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo 3 mėnesiams taikymas neatitinka proporcingumo reikalavimo, todėl Institucijos Nutarimas dėl šios dalies keistinas ir tokia administracinio poveikio priemonė neskirtina. Taip pat remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi mažintinas J. M. paskirtos baudos dydis paskiriant mažesnę baudą negu ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
J. M. skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. M. paskirta 170 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimą 3 mėnesiams ir jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir baudą sumažinti iki 85 eurų bei neskirti administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistu.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.