Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2016-06-20 · Civilinė byla Nr. e2-4544-1031/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-20
Bylos Nr.
e2-4544-1031/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03363-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybei ir UAB „Šiaulių plentas“
Trečiasis asmuo
E. P., AB „Energijos skirstymo operatorius“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4544-1031/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03363-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.8; 2.5.39.2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, šalims teismo posėdyje nedalyvaujant, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei ir UAB „Šiaulių plentas“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje E. P. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 251,97 Eur žalos, 32,02 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs, kad prašomo priteisti reikalavimo suma neviršija 1500 Eur bei nėra gautas bent vienos šalies prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir vadovaudamasis CPK 441 straipsnio nuostatomis, sprendė šią bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2013-04-22 (duomenys neskelbtini), automobilis „O. I.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, patyrė eismo įvykį, t. y. automobiliui įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią nepaženklintą įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais duobę buvo sugadinti transporto priemonės priekinis ir galinis dešinės pusės ratai. Ieškovas įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „O. I.“ atsirado 338,86 Eur žala ir ją kompensavo išmokėdamas 251,97 Eur draudimo išmoką, taikant 86,89 Eur besąlyginę išskaitą.

Ieškovas pažymėjo, kad gatvė, kurioje buvo duobė, nuosavybės teise priklauso Šiaulių miesto savivaldybei. Miesto savivaldybė sutarties pagrindu įpareigojo UAB „Šiaulių plentas“ prižiūrėti ir taisyti nurodytą gatvę. Ieškovo manymu, abu ieškinyje nurodyti atsakovai yra solidariai atsakingi už atsiradusią žalą, todėl draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka reikalauja iš abiejų atsakovų.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nurodytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Šiaulių miesto savivaldybė veikė sąžiningai, vykdydama savo pareigas, 2013 m. vasario 12 d. yra sudariusi Šiaulių miesto gatvių su asfalto danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų remonto darbų su priežiūra sutartį Nr. SŽ-165 su UAB „Šiaulių plentas“. Šios sutarties pagrindu rangovas - UAB „Šiaulių plentas“ - įsipareigojo 12.3. punktu atlikti avarinę situaciją galinčių sukelti gatvės kliūčių ir pažaidų pašalinimą, užsakovą (Šiaulių miesto savivaldybės administraciją) informuojant elektroniniu paštu, o sutarties 12.5. punktas nustato nuolat atlikti gatvių su asfalto danga techninę priežiūrą, vadovaujantis Kelių apžiūrų metodika KAM-08, atlikti apžiūrą po stichinių reiškinių. Šios aplinkybės, atsakovo nuomone, rodo, kad atsakovas elgėsi atsakingai ir vykdė savo pareigą prižiūrėti ir remontuoti gatves, todėl tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) jokio priežastinio ryšio nėra, todėl šiuo atveju nėra visų civilinei atsakomybei keliamų sąlygų viseto. Taip pat atsakovas nurodė, kad nepakanka įrodymų, jog eismo įvykis įvyko ne dėl nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, nes automobilį vairavęs trečiasis asmuo E. P. gyvena toje pačioje gatvėje ir gatve važiavo ne pirmą kartą, be to, įvykis įvyko šviesiu paros metu, kai buvo geras kelio matomumas, todėl trečiasis asmuo autoįvykio galėjo išvengti.

Atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ nėra tinkamas atsakomybės nurodytu pagrindu subjektas, nes 2013-02-12 sutartimi Nr. SŽ-165, Šiaulių miesto savivaldybės administracija jam perdavė tik remonto darbų ir techninės priežiūros, tačiau ne objekto, dėl kurio atsirado žala, valdymą. Todėl UAB „Šiaulių plentas“ negali būti laikomas gatvės valdytoju ir atsakyti pagal CK 6.266 straipsnį. Atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ manymu, svarbi bylos nagrinėjimo metu nustatinėtina aplinkybė, ar žalos atsiradimą nelėmė trečiojo asmens veiksmai, t. y. kelio apsaugos zonoje esančio dujų inžinerinio tinklo savininko veiksmai. Tokiu atveju, CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“ kelio savininko ar valdytojo atžvilgiu yra negalima. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės statinių savininkui ar teisėtam valdytojui bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais taikymo, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, jų priežastinį ryšį ir asmens kaltę.

Tretysis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas teismo iniciatyva 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovui UAB „Šiaulių plentas“ nurodžius, kad svarbi bylos nagrinėjimo metu nustatinėtina aplinkybė, ar žalos atsiradimą nelėmė trečiojo asmens veiksmai, t. y. kelio apsaugos zonoje esančio dujų inžinerinio tinklo apsauginio gaubto (kapos) trūkumų. Tretysis asmuo su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad neturi nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Atsiliepime paaiškino, kad duomenų apie 2013 metais atliktus požeminio dujotiekio dalies, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimus pateikti negali, nes tokie duomenys saugomi bendrovėje vienerius metus. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovo prielaidos, jog eismo įvykio vieta sutampa su apsauginio gaubto (kapos) vieta nepatvirtina nei vienas byloje esantis įrodymas. Nei eismo įvykio schema, nei kiti duomenys nenurodo, kad eismo įvykio metu kapa buvo neuždaryta, iškilusi virš kelio dangos ar turėjo kitų trūkumų. Taip pat tretysis asmuo nurodė, kad pateikta nuotrauka nesuteikia duomenų apie nagrinėjamas aplinkybes, nes yra padaryta 2012 m. liepos mėnesį.

Tretysis asmuo E. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo suteikęs draudimo apsaugą lengvajam automobiliui „O. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. (b. l. 6-7). Iš Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. gegužės 14 d. nutarimo „Nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos“ matyti, kad 2013 m. balandžio 22 d., apie 12.55 val., vairuodamas automobilį „O. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. P., (duomenys neskelbtini), įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais (b. l. 9). Iš 2013 m. balandžio 22 d. transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad dėl šio įvykio buvo deformuotas automobilio „O. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinės ašies ratas ir dešinės pusės galinės ašies ratas (b. l. 14-15). Iš akto prie žalos bylos Nr. 135 65 86 ir 2013-05-06 mokėjimo nurodymo Nr. 6516953 matyti, kad ieškovas apskaičiavo ir 2013 m. gegužės 6 d. išmokėjo 870 Lt (251,97 Eur) draudėjui E. P. draudimo išmoką (b. l. 22-23). Ieškovas 2013 m. rugsėjo 27 d. pareiškė pretenziją Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl 870 Lt žalos atlyginimo (b. l. 24). Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2013 m. lapkričio 28 d. raštu atsisakė sumokėti žalos atlyginimą (b. l. 25). Ieškovas 2014 m. vasario 11 d. ir 2014 m. kovo 2 d. pareiškė pretenziją UAB „Šiaulių plentas“ dėl 870 Lt žalos atlyginimo (b. l. 26-28). Byloje taip pat nustatyta, kad abu atsakovai 2013 m. vasario 12 d. sudarė Šiaulių miesto gatvių su asfalto danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų remonto darbų su priežiūra sutartį Nr. SŽ-165.

Byloje kilo deliktinės civilinės atsakomybės dėl žalos, padarytos kelio konstrukciniais defektais, klausimas. Teismas bylą nagrinėja pagal ieškovo ieškinį, kuriame ieškovas abu atsakovus laiko solidariai atsakingais dėl žalos atsiradimo. Abu atsakovai nurodo, kad dėl atsiradusios žalos jie nėra atsakingi nei solidariai, nei kiekvienas iš jų individualiai. Iš esmės kiekvienas iš atsakovų nurodo, kad atsakomybė kyla kitam atsakovui. Atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ nurodo, kad civilinė atsakomybė jam nekyla, nes atsakovų 2013 m. vasario 12 d. darbų atlikimo sutartimi rangovas UAB „Šiaulių plentas“ įsipareigojo pagal užsakovo nurodymus atlikti Šiaulių miesto gatvių su asfalto danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų priežiūros ir remonto darbus, tačiau pačių objektų, t.y. gatvių, valdymas jam perduotas nebuvo. Tuo tarpu, atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė laiko, kad jai civilinė atsakomybė nekyla, nes gatvių, tame tarpe ir Varpo gatvės priežiūra, 2013 m. vasario 12 d. darbų atlikimo sutartimi buvo perduota UAB „Šiaulių plentas“.

CK 6.266 straipsnis nurodo, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t.y. nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

Minėtos normos aiškinimo ir taikymo aspektai yra plačiai ir išsamiai aptarti naujoje aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje 2016 m. balandžio 15 d., civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016. Teismas konstatuodamas, kad nagrinėjamos bylos ir minėtos Kasacinio teismo išnagrinėtos bylos aplinkybės iš esmės yra tapačios, nagrinėjamojoje byloje vadovaujasi Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis.

Minėtoje nutartyje (nutarties punktas 12) Kasacinis teismas nurodė, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Valstybė, prižiūrėdama jai priklausančius statinius, veikia privatinės teisės sferoje kaip turto savininkas (valdytojas), todėl atsako už to turto padarytą žalą kaip ir bet kuris kitas savininkas (valdytojas). Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra įtvirtinta už konstrukciniais kelio defektais padarytą žalą specialių valstybės ar savivaldybės atsakomybės taisyklių, todėl tais atvejais, kai savivaldybė yra kelio savininkė (valdytoja), atsakomybė jai turi būti taikoma CK 6.266 straipsnio pagrindu.

Civilinė atsakomybė CK 6.266 straipsnyje numatytu pagrindu asmeniui neatsirastų, jeigu būtų nustatyta, kad valdymas buvo perduotas kitam asmeniui. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad viešame registre nurodytas asmuo kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankišku valdymu įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Minėtoje Kasacinio teismo nutartyje (nutarties 25, 26 punktai) nurodoma, kad sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kitas asmuo būtų pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) įrodytų, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka (pereina) kitam asmeniui.

Vadovaujantis Kelių įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, todėl atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė laikytina Varpo gatvės, esančios Šiauliuose, savininke. Nagrinėjamoje byloje vertinant atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės poziciją, kad civilinė atsakomybė jai nekyla, nes buvo sudariusi rangos sutartį, teismui svarbu nustatyti, ar šia sutartimi buvo perduotas ir objektų, t.y. gatvių, kelių ir šaligatvių valdymas UAB „Šiaulių plentas“. Civilinė atsakomybė Šiaulių miesto savivaldybei nekiltų teismui konstatavus, jog sudaryta rangos sutartimi buvo perduota ne techninė šių objektų priežiūra, tačiau ir pačių objektų savarankiškas valdymas.

Atsakovų 2013 m. vasario 12 d. sudarytos sutarties objektas – Šiaulių miesto gatvių su asfalto danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų priežiūros ir remonto darbai (sutarties 1 punktas). Sutarties 12.1 punkte (skyriuje „Šalių įsipareigojimai“) nurodoma, kad rangovas (UAB „Šiaulių plentas“) įsipareigoja atlikti užsakovo nurodytus remonto darbus numatyta tvarka. Apie atliekamus ir atliktus darbus rangovas įsipareigojo kartą per savaitę informuoti užsakovą (sutarties 12.7 punktas). Darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą rangovui rašytinę informaciją apie konkrečių darbų atlikimą (sutarties 14.1 punktas), o gavęs šią informaciją iš užsakovo rangovas nurodo terminą per kiek laiko darbai bus atlikti (sutarties 14.2 punktas). Atliktų darbų aktai yra suderinami ir pasirašomi abiejų šalių, tuo atveju, jeigu nustatomas netikslumas, užsakovas juos grąžina rangovui netikslumams pašalinti (sutarties 10 punktas). Tuo atveju, jeigu aktai nebuvo pateikti laiku užsakovas turi teisę sulaikyti mokėjimus rangovui. Pagal sutartį atliktų darbų aktai užsakovui (Šiaulių miesto savivaldybei), kai darbai atlikti Rėkyvos ir Medelyno seniūnijose, pateikiami suderinus su šiomis seniūnijomis (sutarties 12.11 punktas). Teismo vertinimu, nors rangovas kai kuriuos darbus atlieka nederindamas su užsakovu, pavyzdžiui avarinės kelio būklės šalinimo darbus, prieš tai paminėtos ir kitos atsakovų sudarytos sutarties nuostatos, kuriomis Šiaulių miesto savivaldybei paliekamos rangovo veiklos ir atliekamų (atliktų) darbų kontroliavimo prielaidos ir galimybės, neleidžia daryti išvados, kad 2013 m. vasario 12 d. sudaryta sutartimi Šiaulių miesto savivaldybė (duomenys neskelbtini) gatvės valdymą perdavė UAB „Šiaulių plentas“. Vertindamas minėtą sutartį teismas laiko, kad kelio savininko (valdytojo) atsakomybės prezumpcija atsakovų sudaryta sutartimi nėra paneigta, nes šia sutartimi Šiaulių miesto savivaldybė UAB „Šiaulių plentas“ perdavė gatvių su asfalto danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų techninę priežiūrą, tačiau pačių objektų valdymas UAB „Šiaulių plentas“ perduotas nebuvo, todėl UAB „Šiaulių plentas“ nėra Varpo gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu neatsako. Šiaulių miesto savivaldybė nebuvo netekusi teisės savarankiškai spręsti dėl ūkio bei fizinio poveikio darymo minėtam objektui.

Minėtos kasacinio teismo nutarties 13 punkte nurodoma, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žala neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado.

Nagrinėjamoje byloje pripažįstama, kad atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė buvo gatvės, kurioje įvykio eismo įvykis, valdytoja. Iš Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. gegužės 14 d. nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos matyti, kad 2013 m. balandžio 22 d. eismo įvykį užfiksavę policijos pareigūnai nurodė, jog automobilio „O. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. P. įvažiavo į kelio duobę. Vertindamas nutarime nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turtinė žala kyla iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių tinkamą būklę.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė teigia, kad eismo įvykis galėjo įvykti dėl automobilio vairuotojo - trečiojo asmens - tyčios ar didelio neatsargumo. Šiuo atveju tyčia yra suprantama kaip sąmoningas ir valingas veikimas siekiant pačiam asmeniui pasidaryti žalos. Didelis neatsargumas yra suprantamas kaip specialiųjų taisyklių ar specialiųjų reguliavimų nesilaikymas. Atsakovas pateikdamas tokius samprotavimus iš esmės nenurodo, kaip pasireiškia nukentėjusio asmens tyčia ar kokių specialių reikalavimų asmuo nesilaikė. Kelyje buvusi duobė nebuvo specialiai paženklinta ar pažymėta, todėl teismo nuomone, šiuo atveju taikoma bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė (CPK 178 straipsnis) ir atsakovas neįrodė tyčią ar didelį neatsargumą sudarančių aplinkybių. Tos aplinkybės, kad autoįvykis įvyko šviesiu paros metu, esant geram matomumui, o atsakovas gyvena toje pačioje gatvėje ir ja yra ne kartą važiavęs, negali būti vertinamos kaip nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Iš į bylą pateikto Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. gegužės 14 d. nutarimo matyti, kad jame nekonstatuota, jog vairuotojas būtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo atleisti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės nuo atsakomybės CK 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pagal Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. gegužės 14 d. nutarimą nustatyta, kad 2013-04-22 transporto priemonė „O. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu (duomenys neskelbtini) įvažiavo į nepaženklintą kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Dėl to buvo sugadintos transporto priemonės dešinės pusės priekinis ir galinis ratai. Taigi, pagal byloje esamus duomenis spręstina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio būklės, t.y. neužlygintos duobės važiuojamoje kelio dalyje, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilis būtų sugadintas kitomis aplinkybėmis.

Atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ savo atsiliepime nurodė, kad žalos atsiradimą galėjo lemti ir kelio apsaugos zonoje esančio dujų inžinerinio tinklo savininko veiksmai, nes, atsakovo manymu, nurodyta įvykio vieta galimai sutampa su gatvės važiuojamojoje dalyje esančio dujų tinklo apsauginio gaubto (kapos) vieta (atsiliepimo 20 pastraipa). Todėl gatvėje buvusi duobė nebūtų priskirtina prie kelio (gatvės) statybinių konstrukcijų trūkumų. Būtent dėl šių nurodytų aplinkybių teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą įtraukė AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir pasiūlė atsakovui UAB „Šiaulių plentas“ pateikti įrodymus apie jo nurodytas aplinkybes.

Atsakovas šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Trečiuoju asmeniu įtrauktas AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad auto įvykis įvyko dėl netinkamos kapos būklės. Teismas iš esmės su šiuo teiginiu sutinka.

Teismas, atmesdamas atsakovo argumentus, kad žala galėjo kilti dėl gatvės važiuojamojoje dalyje esančio dujų tinklo apsauginio gaubto (kapos), nes duobės ir kapos vieta sutampa, pirmiausiai vertina Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. gegužės 14 d. nutarimą, patrulio tarnybinį pranešimą ir eismo įvykio schemą. Nei viename iš šių dokumentų nėra nurodoma, kad įvykis įvyko dėl dujų kapos. Teismas laiko, kad patrulis, nuvykęs į eismo įvykio vietą ir nubraižęs eismo įvykio schemą, negalėtų savo pranešime nenurodyti tos aplinkybės, kad duobė yra susidariusi esančio dujų tinklo apsauginio gaubto (kapos) vietoje arba, kad pats įvykis yra įvykęs dėl kapos netinkamos būklės.

Teismas, sutikdamas su AB „Energijos skirstymo operatorius“ argumentais dėl atsakovų pateiktos nuotraukos (ištraukos iš Google žemėlapio, gatvės vaizdo), pažymi, kad nėra jokių duomenų, jog nuotrauka daryta autoįvykio metu ir ,kad nuotraukoje yra užfiksuota autoįvykio metu buvusi kelio dangos būklė.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad yra didesnė tikimybė, jog autoįvykis dėl, kurio atsirado žala, įvyko ne dėl dujų tinklo apsauginio gaubto (kapos), o dėl kelio konstrukcinio defekto - važiuojamojoje dalyje buvusios duobės.

Teismas bylą nagrinėja pagal ieškovo ieškinį, kuriuo atsakovus ieškovas laiko solidariai atsakingais dėl atsiradusios žalos. Minėtoje Kasacinio teismo nutartyje (nutarties punktas 28) teismas nurodė, kad nesant daikto (kelio) valdymo perdavimo, o tik konstatavus, jog sutartimi buvo perduota kelio techninė priežiūra rangovui, solidarioji atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu kartu su kelio savininku – savivaldybe - nekyla. Ir nors Kasacinis teismas rezoliucinėje dalyje žalą priteisė solidariai iš abiejų atsakovų, taip padaryta tik dėl kasacinio proceso specifikos, nes nesant vienos šalies kasacinio skundo, kitoks teismo sprendimas reikštų blogesnį sprendimą kasacinį skundą padavusiam asmeniui (nutarties 29 punktas). Tačiau bendroji Kasacinio teismo suformuluota teisės taikymo taisyklė, kuri taikytina ir šioje byloje, yra tai, kad perduodant kelio techninę priežiūra, tačiau nesant kelio valdymo perdavimui, už žalos atsiradimą atsakingas asmuo yra kelio savininkas – Šiaulių miesto savivaldybė.

Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).

Transporto priemonė 2013-04-22 buvo apžiūrėta draudimo įmonės atsakingo darbuotojo, tai patvirtina Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta keičiamos dalys – dešinės pusės priekinė padanga ir dešinės pusės galinė padanga ir remontuojamos detalės – kad reikia atlikti dešinės pusės priekinio ratlankio ir pakabos patikrą (b. l. 14-15). Iš 2013-04-25 PVM sąskaitos–faktūros (b. l. 18), pinigų priėmimo kvitų (b. l. 19-20), nuostolių skaičiuotės (b. l. 17) matyti, kad automobiliui „O. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti remonto darbai ir pakeistos detalės atitinka ieškovo atstovo apžiūros akte išvardintus darbus ir detales. Iš nurodytų automobilio dalių ir atliktų remonto darbų pobūdžio spręstina, kad jais pašalinti automobilio sugadinimai, atsiradę dėl įvažiavimo į ginčo duobę (duomenys neskelbtini). Pagal pirmiau aptartus dokumentus, ieškovas nustatė 1170 Lt nuostolių dydį ir jį sumažino 300 Lt išskaitos dydžiu, todėl paskaičiavo ir išmokėjo 251,97 Eur draudimo išmoką. Tai atitinka į bylą pateikto transporto priemonių draudimo liudijimo serija LD, numeris 98864430, sąlygas. Įvertinęs išvardintų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė, jog ginčo eismo įvykio metu padarytiems automobilio apgadinimams pašalinti pagrįstas išlaidų dydis yra 251,97 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esamus įrodymus, daro išvadą, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palūkanų dydis yra penki procentai per metus nuo priteistos sumos, o tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, mokamos šešių procentų dydžio palūkanos (to paties straipsnio 2 dalis). Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė teisingai nurodo, kad savivaldybė nėra nei verslo subjektas, nei privatus juridinis asmuo, todėl jai taikytinos ne CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos šešių procentų, bet penkių procentų dydžio palūkanos pagal to paties straipsnio 1 dalį.

Teismas, vadovaudamasis minėtomis teisės normomis ir ištyręs aptartas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į aktualią Kasacinio teismo praktiką, sprendžia ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies. Konstatavus, kad būtent atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė turėjo atlyginti žalą, tačiau praleido terminą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo dienos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) iki visiško sprendimo įvykdymo, ir 26,68 Eur (251,97 Eur x5proc./365 x773 dienų) palūkanų, kurios yra minimalūs kreditoriaus patirti nuostoliai (CK 6.261 straipsnis).

Iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis. Teismui sumažinus priteisiamų palūkanų dydį nuo prašytų priteisti 32,02 Eur iki 26,68 Eur, ieškovo ieškinys yra patenkintas 98 procentais, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal šią proporciją (CPK 93 straipsnis). Teismui atsisakius priimti patikslintą ieškovo ieškinį, išlaidos patirtos už šio ieškinio surašymą (b.l. 63), nepriteistinos. Ieškovui priteistinos išlaidos, patirtos už ieškinio surašymą – 70,08 Eur (b.l. 64). Atsižvelgiant į patenkintą ir atmestą ieškinio dalį priteistinos 68,67 Eur ieškinio parengimo išlaidos. Ieškovui priteistinas žyminis mokestis apvalinamas iki sveiko skaičiaus – 15,00 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 11 07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybė, įmonės kodas 188771865, 251,97 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 97 ct) turtinės žalos atlyginimo, 26,68 Eur (dvidešimt šešis eurus 68 ct) palūkanų, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 278,65 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. balandžio 13 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas – 83,67 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus ir 67 ct) žyminio mokesčio.

Atmesti ieškinio reikalavimą tiek, kiek jis pareikštas atsakovui UAB „Šiaulių plentas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

TeisėjasErnestas Šukys(parašas)T. V.2014 m. rugsėjo 19 d.