- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- AN2-437-327/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01115-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Advokatai
- Valda Grigonytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. U. atstovės advokatės Valdos Grigonytės (toliau – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimo J. U. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. U. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda 1025 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams be transporto priemonės „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo už tai, kad jis 2018 m. birželio 27 d., 1.05 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas (0,80 promilių) girtumas, vairuodamas transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui, kuris buvo aiškiai išreikštas stabdant skrituliu su raudonu atšvaitu, sustabdyti transporto priemonę. Šiais savo veiksmais J. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus. Naudojant specialiuosius šviesos bei garso signalus sustabdžius transporto priemonę J. U. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų užgesinti transporto priemonės variklį bei atidaryti automobilio duris. Panaudojus spec. priemonę – teleskopinę lazdą, išdaužus automobilio vairuotojo durelių stiklą ir išlaipinus iš automobilio, J. U. aktyviais veiksmais vengė sulaikymo ir bandė pabėgti.
2. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad administracinių nusižengimų aplinkybės nustatytos teisingai, J. U. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais ir abejonių nekelia.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti nenustačius administracinių nusižengimų požymių.
3.1. Skunde teigiama, kad nutarimas yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Atkreipiamas dėmesys, kad J. U. pripažino aplinkybę dėl alkoholio vartojimo, tačiau nepripažino to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. J. U. nesutinka su ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo įforminimu, t. y. neblaivumo fiksavimo procedūra. Policijos pareigūnai nesivadovavo alkotesterio naudojimosi instrukcijos reikalavimais, kuriuose nurodyta, kad atlikti neblaivumo testo negalima, jeigu manoma, kad tiriamasis asmuo vartojo alkoholį per paskutines 15-20 minučių, arba rūkė per paskutines 2 minutes. Be to, pareigūnai nedavė pačiam asmeniui išsiimti vienkartinio alkotesterio antgalio, o patys išpakavo, kas suponuoja išvadą, kad antgalis galėjo būti naudotas. Dėl to tikrinimo alkotesteriu rezultatai galėjo būti iškreipti. Tikslius duomenis galėjo parodyti kraujo tyrimai, tačiau J. U. neturėjo galimybės važiuoti į ligoninę pasidaryti kraujo tyrimą, nes buvo sulaikytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas, šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais.
3.2. Skunde nesutinkama su teismo išvadomis dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo. Byloje be policijos pareigūno E. R. tarnybinio pranešimo ir liudytojų policijos pareigūnų parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nėra jokių objektyvių duomenų, kad J. U. matė ir girdėjo pareigūnų reikalavimą sustoti. Nėra įrodymų, kad stabdymui buvo naudojami švyturėliai ir garso signalas. Apylinkės teismui buvo pateiktas prašymas išreikalauti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vaizdo įrašus, kurie turėjo būti užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybiniuose automobiliuose, tačiau policija pateikė atsakymą, kad automobilyje vaizdo įrašymo technikos nėra. Be to, policija galėjo pateikti Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis apie automobilio judėjimą, švyturėlių, specialių garso signalų panaudojimą, tačiau to nepadarė. Apylinkės teismas neanalizavo, ar pareigūnų veiksmai stabdant ir persekiojant automobilį buvo suprantami ir atlikti laikantis Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punkto reikalavimų. Iš paminėtų reikalavimų matyti, kad stabdant automobilį turi būti ne tik įjungiamas garsinis signalas ir švyturėliai, bet ir per garsiakalbį išreiškiamas reikalavimas sustoti. Apie per garsiakalbį pasakyta reikalavimą sustoti šioje byloje nėra kalbama. Įjungti garso ir vaizdo signalai besąlygiškai nereiškia reikalavimo sustabdyti transporto priemonę. Aiškiai neišreiškus reikalavimo sustoti per garsiakalbį, J. U. galėjo nesuprasti, kad yra stabdomas.
3.3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė nesutinka su teismo nuomone, kad nėra nustatytas pareigūnų asmeninis suinteresuotumas bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas atsisakė prie bylos prijungti nuotraukas, kuriose užfiksuoti administracinėn atsakomybė traukiamo asmens sužalojimai, kuriuos padarė policijos pareigūnai. Liudytojai nei teismo posėdžio metu, nei tarnybiniame pranešime nenurodė, kad J. U. naudojo jėgą priešindamasis, tačiau policijos pareigūnai panaudojo perteklinę jėgą ir sužalojo administracinėn atsakomybė traukiamą asmenį. Iš pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad pareigūnai turėjo priešiškumą J. U. atžvilgiu.
3.4. Skunde taip pat nesutinkama su teismo išvada, kad įrodyta J. U. kaltė dėl policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo. J. U. nurodė, kad jis bandė atidaryti dureles, dėl streso jam ne iš karto pavyko. Atidaryti durelių nespėjo, nes pareigūnai teleskopine lazda išdaužė durelių stiklą taip padarydami J. U. veido sužalojimus. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytas nusižengimas turi pasižymėti tam tikru pavojingumo lygiu. Be to, asmens veiksmuose turi būti nustatytas subjektyvusis kaltės požymis. Darant išvadas dėl šio nusižengimo buvimo svarbu vertinti situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto priežastys, tikslas. Policijos pareigūnai nenurodė, kokius reikalavimus išreiškė asmeniui. Nurodė liepę atidaryti automobilio duris, tačiau nepaaiškino kiek laiko laukė, kol atidarys. Pareigūnai teigė manę, kad J. U. dar gali bandyti bėgti, tačiau kuo paremtas toks manymas nėra aišku, kadangi iš tos vietos negalima išvažiuoti. Akivaizdu, kad J. U. tyčia nebuvo nukreipta į pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymą, t. y. J. U. veiksmuose neįrodyta ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.
Atsiliepimas
4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime prašoma apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.
6. Apeliaciniame skunde nesutikimas su teismo išvadomis dėl J. U. kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą grindžiamas tariamu alkotesterio naudojimo instrukcijų nesilaikymu, netinkamai atlikta neblaivumo fiksavimo procedūra.
7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės pagal šį ANK straipsnį turi būti nustatytas aiškus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis automobilio vairavimo metu. Tokiu atveju vienu pagrindinių įrodymų teismų praktikoje yra pripažįstami tikrinimo alkotesteriu rezultatai.
8. Skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė teisingai nurodo, kad neblaivumo patikrinimas alkoholio matuokliu gali būti atliekamas praėjus ne mažiau kaip 10–15 minučių po alkoholio vartojimo, priešingu atveju kyla rizika, kad burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti matavimo rezultatus. Sutiktina ir su tuo, jog prieš atlikdamas neblaivumo patikrinimo procedūrą pareigūnas privalo įsitikinti, ar asmuo bent 15 minučių prieš neblaivumo patikrinimo procedūrą nevartojo alkoholio, burnos gaiviklių ar vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio, nerūkė. Tačiau, susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų – policijos pareigūnų, stabdžiusių J. U. vairuojamą transporto priemonę, paties J. U. paaiškinimais, konstatuotina, kad asmens neblaivumas nagrinėjamu atveju buvo patikrintas laikantis visų šiai procedūrai keliamų reikalavimų.
9. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai E. R. ir A. V. patvirtino, kad įtartinai manevruojantis automobilis, kurį vairavo J. U., buvo pastebėtas apie 1.05 val. Ši aplinkybė užfiksuota ir pareigūno E. R. tarnybiniame pranešime, administracinio nusižengimo protokole. Faktiškai J. U. sulaikytas 1.20 min. (b. l. 5), jo neblaivumas alkotesteriu patikrintas 01:22:56 val. (b. l. 2). Duodamas paaiškinimus teisme J. U. neneigė dienos metu išgėręs vyno, o prieš miegą – skardinę alaus. Patikrinus J. U. neblaivumą alkotesteriu, kurio tinkamumas naudoti patikrintas Vilniaus regiono laboratorijos Fizikinių ir cheminių matavimų skyriuje ir kuriam išduotas patikros sertifikatas J. U. neblaivumo tikrinimo metu galiojo, buvo nustatytas 0,80 promilės neblaivumas. Nuo to momento, kai pareigūnai pastebėjo J. U. vairuojamą automobilį iki neblaivumo tikrinimo alkotesteriu praėjęs laiko trapas ilgesnis, negu 15 min., todėl pareigūnai neturėjo pagrindo laukti dar 15 minučių po asmens sulaikymo ir tik tada tikrinti jo neblaivumą. Taip pat nebuvo jokio pagrindo J. U. pristatyti į gydymo įstaigą, kad būtų nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje, kadangi alkotesteriu nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumas, tikrinimas buvo atliktas laikantis alkotesterio naudojimo instrukcijoje nustatytų reikalavimų. Dėl skundo argumento, kad J. U. nebuvo sudaryta galimybė pačiam nuvykti į ligoninę ir pasidaryti kraujo tyrimus pažymima, kad tokią situaciją sąlygojo paties J. U. veiksmai (nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, vengė sulaikymo, bandė bėgti, dėl to buvo sulaikytas). Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nei pats J. U., nei liudytojais apklausti policijos pareigūnai nenurodė, kad J. U. būtų ginčijęs jam alkotesteriu nustatytą neblaivumą ir reikalavęs atlikti jo kraujo tyrimus.
10. Skunde teigiama, kad alkotesterio rezultatus galėjo iškreipti J. U. prieš pat patikrinimą alkotesteriu surūkyta cigaretė, tačiau šios aplinkybės savo parodymuose nenurodo nei pats J. U., apie tai nekalba ir jo neblaivumą tikrinę pareigūnai. Todėl ši atstovės nurodyta aplinkybė atmetama kaip objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida. Dėl skunde keliamos abejonės, kad J. U. neblaivumas galėjo būti tikrinamas su galimai panaudotu alkotesterio antgaliu pažymima, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra nustatyta. Be to apeliantės skunde užsimenama, kad antgalį pareigūnai išpakavo, o tai paneigia atstovės keliamas abejones dėl antgalio nevienkartinio panaudojimo. Vien tai, kad alkotesterio antgalį išpakavo patys pareigūnai, o ne J. U., esminės įtakos patikrinimo alkotesteriu rezultatų teisingumui ir objektyvumui neturi ir J. U. atsakomybės dėl vairavimo esant neblaiviam nešalina.
11. Aukštesnysis teismas, dar kartą įvertinęs aptartus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla jokių pagrįstų abejonių nei dėl J. U. nustatyto neblaivumo, nei dėl neblaivumo patikrinimo procedūros atlikimo laikantis alkotesterio naudojimo instrukcijoje nurodytų reikalavimų. Nustačius, kad J. U. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumas didesnis negu 0,4 promilės, bet ne didesnis negu 1,5 promilės (nustatyta 0,80 promilės), jo padarytas nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvados dėl aptariamo nusižengimo yra pagrįstos tik prielaidomis ir abejonėmis, byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo posėdyje betarpiškai ištirti, skundžiamame nutarime išsamiai aprašyti ir laikantis ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimų įvertinti įrodymai tokius teiginius paneigia.
Dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.
12. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Skunde teigiama, kad jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad J. U. matė ir girdėjo policijos pareigūnų panaudotus garso ir vaizdo specialiuosius signalus, kad jie iš viso buvo panaudoti, taip pat įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. U. suprato, jog būtent jis yra stabdomas, byloje nėra. Sutikti su tokiais teiginiais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
13. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pirmosios instancijos teisme nurodė matęs policijos pareigūnų automobilį su švyturėliais, tačiau nesuprato, kad yra stabdomas būtent jis, nes jam iš paskos važiavo dar vienas automobilis. Ši J. U. versija iš esmės prieštarauja liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymams ir aplinkybėms, užfiksuotoms vyr. patrulio E. R. tarnybiniame pranešime. Liudytojai E. R. ir A. V. teismo posėdyje nuosekliai tvirtino, kad įtartinai manevruojančio automobilio vairuotojas buvo stabdomas laikantis ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų (abu pareigūnai vilkėjo šviesą atspindinčias liemenes, asmuo buvo stabdomas su skrituliu, kuris buvo su raudonu atšvaitu kitą ranką nukreipus į automobilį). Vairuotojui nestojus jis buvo persekiojamas tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu. Abu liudytojai kategoriškai teigė, kad jokių kitų transporto priemonių tarp stabdomo automobilio ir jų automobilio nebuvo, o apie tai, kad vairuotojas suprato yra stabdomas, sprendė iš padidinto greičio ir greičio, kuris buvo persekiojimo metu (apie 120 km/h). Skunde akcentuojama aplinkybė, kad pareigūnai reikalavimo sustabdyti transporto priemonę neišreiškė per garsiakalbį, tačiau abu teismo posėdyje apklausti pareigūnai patvirtino, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo išsakytas ir per garsiakalbį. Minėtų policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, be tarpusavio neprieštaravimų, vieni kitus papildantys. Pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta apeliantą, kad gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti. Jiems be jokios priežasties apkaltinti J. U. administracinio nusižengimo padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. E. R. ir A. V. paaiškinimus pateikė kaip liudytojai, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Atsižvelgiant į tai netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, jų teismo posėdyje nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka duomenis, užfiksuotus vieno iš pareigūnų iš karto po įvykio rašytame tarnybiniame pranešime.
14. Aptarti įrodymai šiuo atveju suponuoja pagrįstą manymą, kad J. U. aiškiai suprato, jog policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu, garsinius ir šviesos signalus (švyturėlius) naudojančiu automobiliu yra stabdomas būtent jis, kaip ir per garsiakalbį išreikštas reikalavimas „VW vairuotojas sustokite dešiniajame kelkraštyje“ yra skirtas būtent jam. Tokį manymą nagrinėjamu atveju patvirtina ne tik nuoseklūs ir neprieštaringi policijos pareigūnų parodymai, bet ir paties J. U. elgesys: stabdant skrituliu su raudonu atšvaitu persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmąją, pristabdė, tada vėl padidino greitį, persekiojamas nestojo, mieste važiavo žymiai viršydamas leidžiamą greitį, sustojo tik tada, kai įvažiavo į kiemą, kuriame nebebuvo pravažiavimo. J. U., neigdamas savo kaltę dėl aptariamo administracinio nusižengimo, nesugebėjo logiškai paaiškinti, kodėl jis, pamatęs iš paskos su įjungtais švyturėliais važiuojantį policijos automobilį, viršijo leistiną greitį, nesustojo, o įsuko į namų kiemą, nors, kaip jis pats teigė, važiavo į parduotuvę nusipirkti atsigerti.
15. Skunde teigiama, kad abejones dėl J. U. kaltės padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą kelia ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pateiktas atsakymas, kad tarnybiniame automobilyje nėra sumontuota vaizdo ir garso įrašymo įranga, taip pat tai, kad nebuvo pateikti Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys apie tarnybinio automobilio buvimo vietą, judėjimo kryptį, laiką specialių signalų naudojimą. Byloje yra (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pateiktas raštas, kuriame iš tikrųjų nurodyta, kad tarnybiniame automobilyje vaizdo ir garso įrašymo įranga nėra sumontuota. Tačiau ši aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia J. U. kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo. J. U. stabdymo aplinkybės yra aiškiai nustatytos remiantis nuosekliais liudytojų parodymais, kuriais netikėti dėl aukščiau paminėtų aplinkybių teismas neturi pagrindo. Dėl duomenų iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos nepateikimo pažymima, kad šie duomenys administracinių nusižengimų bylose yra laikomi vienu iš įrodymų šaltinių, tačiau objektyviai pagrįstų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad be šių duomenų byla buvo išnagrinėta neteisingai, nėra nustatyta.
16. Paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius nustatė teisingai, jų buvimą pagrindė byloje surinktais įrodymais, kuriuos išsamiai išanalizavo ir įvertino laikydamasis ANK nustatytų reikalavimų. Teismo išvados dėl šio administracinio nusižengimo argumentuotos ir pagrįstos, su jomis nesutikti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nors J. U. savo kaltę dėl šio administracinio nusižengimo padarymo neigė, jo iškelta versija pirmosios instancijos teismo buvo patikrinta ir argumentuotai atmesta.
Dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.
17. Skundžiamu nutarimu J. U. taip pat pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Šiame ANK straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.
18. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo nustatytos aplinkybės, kad uniformuoti ir savo tiesiogines pareigas vykdantys policijos pareigūnai J. U. sustojus pareikalavo atidaryti automobilio dureles, tačiau keliamas klausimas dėl J. U. tyčios nevykdyti šio reikalavimo teigiant, kad susiklosčiusi situacija, pačių pareigūnų atliktų veiksmų turinys pasirenkant netinkamą situacijos sprendimo būdą nulėmė tokią situaciją. Su tokiu vertinimu nesutiktina.
19. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę dėl šio administracinio nusižengimo padarymo neigė nurodydamas, kad policijos pareigūnai, pribėgę prie automobilio, iš karto pradėjo daužyti automobilio langus, kai jis atidarė duris – išplėšė jį iš automobilio ir nieko nesakę trenkė ant žemės. Tačiau tokia J. U. versija yra paneigta policijos pareigūnų A. V. ir E. R. parodymais. Šie liudytojai patvirtino tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, kad po to, kai persekiojamas automobilis įvažiavo į kiemą ir sustojo, jie (pareigūnai) pribėgo prie automobilio ir pareikalavo atidaryti dureles. Tik vairuotojui nevykdžius šio aiškiai išreikšto reikalavimo vyr. patrulis A. V. panaudojo spec. priemonę – teleskopinę lazdą ir išdaužė vairuotojo durelių stiklą. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad pareigūnai nenurodė, kiek laiko laukė, kol J. U. atidarys automobilio duris, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste nelaikytina teisiškai reikšminga, kadangi pats J. U. neneigė, kad toks reikalavimas buvo išreikštas, o Policijos įstatyme aiškiai apibrėžta, kad teisėtas pareigūno reikalavimas turi būti vykdomas nedelsiant. Skundo teiginiai apie J. U. nesėkmingas pastangas atidaryti automobilio dureles nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, juos paneigia nuoseklūs pareigūnų parodymai.
20. Skunde minimos aplinkybės dėl spec. priemonės panaudojimo, J. U. padarytų sužalojimų nepaneigia skundžiamame nutarime padarytų išvadų, kad J. U. veiksmuose nustatyti visi, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Kaip minėta, pareigūnai reikalavimą atidaryti automobilio dureles išsakė vykdydami savo tiesiogines pareigas savo darbo metu, šį reikalavimą J. U. girdėjo, jį suprato, tačiau jo nevykdė. Todėl buvo panaudota spec. priemonė, išdaužtas vairuotojo durelių stiklas ir J. U. išlaipintas iš automobilio. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai neneigė, kad sulaikymo metu J. U. buvo padaryti kūno sužalojimai, tačiau šios aplinkybės atsiradimą lėmė paties J. U. veiksmai – J. U. bandė pabėgti, todėl buvo pargriautas ant žemės, tačiau vis tiek priešinosi, spurdėjo, bandė ištrūkti. Po sulaikymo asmuo buvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą, jam padaryti sužalojimai užfiksuoti medicininiuose dokumentuose (b. l. 26, 27). Su apeliaciniu skundu pateiktos J. U. nuotraukos, iš kurių matyti, kad J. U. veide ir rankose yra sužalojimai, nelaikytinos įrodymu nagrinėjamoje byloje. Visų pirma, nėra aišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis padaryti nuotraukose užfiksuoti sužalojimai. Be to, šioje byloje sprendžiamas ne pareigūnų atliktų veiksmų teisėtumo, o J. U. administracinės atsakomybės dėl teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdymo klausimas. Šių aplinkybių kontekste taip pat pažymima ir tai, kad byloje jokių duomenų apie pareigūnų atžvilgiu pradėtą patikrinimą dėl netinkamo jų pareigų vykdymo ar įgaliojimų viršijimo nėra. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad pareigūnai analizuojamoje situacijoje elgėsi neteisėtai.
21. Byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad pareigūnai E. R. ir A. V. turėjo teisėtą pagrindą reikalauti, kad J. U. išliptų iš automobilio dėl šio prieš tai padaryto administracinio nusižengimo (nepaklusimo reikalavimui sustoti) ir esant įtarimui, kad vairuotojas gali būti neblaivus, o J. U. aiškiai išreikštas reikalavimo išlipti iš automobilio nevykdymas buvo teisėtas pagrindas specialiųjų priemonių (teleskopinės lazdos, o vėliau – ir antrankių) panaudojimui.
22. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai pripažino J. U. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, už kuriuos jam paskyrė teisingas administracines nuobaudas. Nutarime išsamiai aprašyti visi byloje surinkti įrodymai, pateiktas jų teisinis vertinimas, išvados dėl J. U. kaltės argumentuotos ir pagrįstos. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimas J. U. administracinio nusižengimo byloje atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimą nepakeistą ir J. U. atstovės advokatės Valdos Grigonytės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.